Šešias dienas trukusi didžiulė kaitra sudarė sąlygas įsiplieksti gaisrams ir padidino oro taršo lygį. Oficialiai skelbiama, kad nuo kaitros Prancūzijoje mirė keturi žmonės, po du mirė Italijoje ir Ispanijoje.
Prognozuojama, kad nuo sekmadienio temperatūra kris Prancūzijoje ir Ispanijoje. Tačiau Vokietijoje ji ir toliau kils: sekmadienį kai kuriuose šalies rajonuose numatoma 39 laipsniai Celsijaus. Vis dėlto pirmadienį jau turėtų būti gaiviau.
Šeštadienio vakarą ugniagesiams Ispanijoje pavyko suvaldyti beveik 72 valandas siautusį gaisrą, kurį skatino karštis ir stiprus vėjas. Gaisras šalia šalies viduryje esančio Almorokso miesto kilo penktadienį; išdegė mažiausiai 1600 hektarų. Gaisras buvo įsimetęs ir į Madrido regioną, todėl teko evakuoti vieną kaimą.
Prancūzijoje gaisrai nuniokojo apie 600 hektarų žemės ir supleškino dešimtis namų Garo departamente šalies pietuose.
Tarsi sudeginti „litavimo lempa“
Tame pačiame regione penktadienį buvo užfiksuotas naujas karščio rekordas Prancūzijoje – 45,9 laipsnio Celsijaus. Tai paskatino šalies meteorologijos tarnybą „Meteo France“ pirmą kartą paskelbti aukščiausio lygio – raudonąjį – pavojaus perspėjimą.
Nuo kaitros bangos itin nukentėjo Pietų Prancūzijos vynuogių augintojai. „Kai kurie vynmedžiai sudegė tarsi nudeginti litavimo lempa, – sakė vynuogių augintojas ir vyndarys Jerome'as Despey. – Vynuoges auginu 30 metų. Niekada nesu matęs, kad vynmedis taip staigiai nusviltų nuo kaitros, kaip tai įvyko vakar.“
„Meteo France“ duomenys rodo, kad Prancūzija tapo septintąja Europos šalimi, kurioje kada nors buvo užfiksuota aukštesnė nei 45 laipsnių temperatūra. Toks karštis taip pat buvo užfiksuotas Bulgarijoje, Portugalijoje, Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje ir Šiaurės Makedonijoje.
Išvengiamos mirtys
Prancūziją vis dar persekioja prisiminimai apie siaubingą 2003 metų rugpjūčio karščio bangą, kuomet, kaip skaičiuojama, mirė beveik 15 tūkst. žmonių.
„Noriu sužadinti piliečių atsakomybės jausmą. Per kiekvieną karščio bangą būna išvengiamų mirčių“, – pareiškė Prancūzijos ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as.
Meteorologai sako, kad šią kaitros bangą į Europą vasaros pradžioje atginė oro masės iš Šiaurės Afrikos, kur buvo užfiksuotas staigus temperatūros augimas. Mokslininkai perspėja, kad dėl pasaulinio atšilimo tokių karščio bangų gali kilti vis dažniau.
Vokietijos nacionalinė orų tarnyba pažymi, kad birželį šalyje vidutinė temperatūra buvo daugiau nei keturiais laipsniais aukštesnė už tarptautinį atskaitos laikotarpį nuo 1981 iki 2010 metų.
Karštis kai kuriuose Europos miestuose taip pat padidino oro taršos lygį – tai paskatino vietos valdžia imtis priemonių. Pavyzdžiui, Paryžiuje, Lione ir Marselyje pastarąsias kelias dienas buvo uždrausta eksploatuoti taršiausius automobilius.