Prieblandos zona – taip situaciją Lenkijoje praėjusią savaitę vadino daug apžvalgininkų. Mat nors rinkimai sekmadienį taip ir neįvyko, jie oficialiai nebuvo atšaukti iki pat gegužės 10-osios.
Mat susitarti dėl teisėto, konstitucija grįsto sprendimo valdančioji dešiniųjų koalicija, nenorėjusi atidėti balsavimo net dėl naujojo koronaviruso pandemijos, ir opozicija nesugebėjo.
Chaosas, kurio buvo galima išvengti?
Abi šios priešingos politinės stovyklos siekė skirtingų, bet susijusių tikslų, 15min teigė D.Wilczewskis. Valdančioji „Teisės ir teisingumo“ partija (PiS) žūtbūt troško balsavimo, tebūnie paštu – Andrzejaus Dudos reitingai dabar labai aukšti, tad nenorėta pražiopsoti progos.
Tuo tarpu opozicija kaip tik ragino atidėti balsavimą – ir dėl to, kad rinkimų kampaniją laisvai vykdyti galėjo tik A.Duda, ir todėl, jog parama pastarajam beveik neabejotinai sumažės, kai pasijus ekonominiai pandemijos padariniai.
Valdančioji dauguma Seime jau buvo priėmusi nutarimą dėl balsavimo paštu, bet tuomet opozicija visas 30 dienų vilkino nepritarimą šiam teisės aktui Senate.
O kai jis grįžo į Seimą, pagaliau buvo patvirtintas – tačiau jau per vėlai, kad būtų įmanoma surengti visavertį balsavimą.
Galiausiai valdantieji trečiadienį paskelbė, kad rinkimai po fakto bus paskelbti niekiniais. O sekmadienio vakarą Rinkimų komisija pavedė parlamento pirmininkei Elzbietai Witek per 14 dienų paskirti naują prezidento rinkimų datą.
Balsavimas turės būti surengtas per 60 dienų po šio E.Witek pranešimo. Jos pirmininkas Silwesteris Marciniakas jau kalba apie galimą persilaužimą, kuris esą leis surengti visiškai demokratiškus, skaidrius ir sąžiningus rinkimus.
Marcinas Matczakas: „Demokratinėje valstybėje du žmonės – net politikai – negali tiesiog susitikę atšaukti rinkimus. Tai parašyta Konstitucijoje, ir taškas“.
Bet ar tikrai jau galima sakyti, kad krizė nuslopo ir kad laimės demokratija? Teisės specialistai negali patikėti tuo, kaip apskritai elgiamasi su rinkimais.
„Tai chaosas, kurio buvo galima išvengti. Visų pirma esame nekonstituciškoje situacijoje – rinkimai buvo „atšaukti“ trečiadienio vakarą, kai susitiko du politikai absoliučiai neoficialioms diskusijoms PiS būstinėje.
Demokratinėje valstybėje du žmonės – net politikai – negali tiesiog susitikę atšaukti rinkimus. Tai parašyta Konstitucijoje, ir taškas. Labai nustebčiau, jei Aukščiausiasis Teismas patvirtins tokį rinkimų atšaukimą“, – mano Varšuvos universiteto teisės profesorius Marcinas Matczakas.
Teisinė tuštuma
Pagal trečiadienį susitikusių PiS lyderio Jaroslawo Kaczynskio ir ir mažesnės koalicijos partnerės, partijos „Porozumienie“ vadovo Jaroslawo Gowino planą Lenkijos AT turi pripažinti gegužės 10-osios balsavimą neįvykusiu.
Bet ar tai reiškia, jog rinkimai, kad ir su nuliniu aktyvumu, vis dėlto įvyko? M.Matczakas klausia: „Dėl ko sprendimą turi priimti teismas, kai nė nebuvo balsuota? Kaip galima vertinti rinkimus, kurie neįvyko?“
Šis teisės profesorius, tiesa, savo komentarais turbūt tik nori parodyti, kad visos šios netvarkos esą nereikėjo: būtų užtekę paskelbti nepaprastąją padėtį ir rinkimus tvarkingai nukelti.
Mat M.Matczakas mano, kad AT tiesiog nesileis į procedūrines subtilybes ir paskelbs, jog nebuvo jokių rinkimų, bei tai patvirtins: „Kitaip tariant, rinkimai bus ne nukeliami, o anuliuojami – vyks visiškai naujas procesas.
Bus nominuojami kandidatai, renkami sąrašai. Procedūra teoriškai tokia pati, kokia būtų, jei prezidentas atsistatydintų iš pareigų ir reiktų organizuoti naują balsavimą.“
D.Wilczewskis: „Šiuo metu nežinome, ką nuspręs teismas. Nežinome todėl, kad iki šiol neaišku, kas teisine prasme įvyko vakar (sekmadienį, – red.). Konstitucija tokios situacijos nenumatė, todėl esame teisinėje tuštumoje“.
Rinkimų komisija paskelbė apie, beje, būtent tokį procesą. Bet kad Lenkijos AT dar gali vėl sumaišyti kortas valdantiesiems, kurie, beje, daugelio nepriklausomų ekspertų teigimu ir ES Teisingumo Teismo vertinimu, pažeidžia Bendrijos teisę vykdydami teismų reformą, mano ir D.Wilczewskis.
„Pagrindinė problema – kad kiekvieną dieną sužinome vis ką nors kito. Niekas nežino, ko tikėtis artimiausiomis dienomis. Taip, per 14 dienų turėtų būti paskelbta nauja rinkimų data, bet išties dar yra erdvės Aukščiausiojo Teismo sprendimui.
O šiuo metu nežinome, ką nuspręs teismas. Nežinome todėl, kad iki šiol neaišku, kas teisine prasme įvyko vakar (sekmadienį, – red.). Konstitucija tokios situacijos nenumatė, todėl esame teisinėje tuštumoje“, – kalbėdamas su 15min svarstė D.Wilczewskis.
Rinkimai bus nauji
Kaip jau minėta, įstatymas dėl balsavimo paštu jau priimtas – jį pasirašė prezidentas. Tad visiškai įmanoma, kad nauji rinkimai, kurie vyks greičiausiai dar nesibaigus koronaviruso krizei, būtų organizuojami būtent paštu – tik jau saugiai.
„Bet čia opozicija ir vėl galės protestuoti bei klausti, kodėl nepaskelbta nepaprastoji padėtis, kodėl neskirta pakankamai laiko pasiruošti. Todėl ir šioje vietoje yra neaiškumų“, – teigė D.Wilczewskis.
Beje, rinkimai vasarą bus tarsi visiškai nauji, tačiau vyriausybė nori palengvinti procesą kandidatams, kurie jau buvo surinkę reikalingus parašus, – siekiama, kad naujų parašų jiems rinkti nereikėtų.
„Bet teisiškai tai neįmanoma. Parašai buvo renkami konkrečiai datai – gegužės 10-ajai. Kadangi rinkimų kalendorius naujas, viskas turi būti nauja.
Aišku, yra argumentų, kad negalime griežtai laikytis procedūrų, nes tokie laikai. Tačiau valstybei tai kenkia. Kas, jei kas nors panorės nedalyvauti?
Vyriausybė nori palengvinti procesą kandidatams, kurie jau buvo surinkę reikalingus parašus, – siekiama, kad naujų parašų jiems rinkti nereikėtų.
O kas, jei kas nors užsimanys dalyvauti? Juk tai įmanoma. Kaip jiems tada surinkti parašus per tokį trumpą laiką ir per pandemiją?
Įstatymai yra gana tiksli mašina. Kažkas nesugebėjo atlikti savo pareigos, paskelbti nepaprastosios padėties ir dabar stumia rinkimus. Tai patologiniai bandymai užkimšti skyles skęstančiame laive. O skęsime visi“, – įsitikinęs M.Matczakas.
Balsavimui paštu dar neseniai prieštaravo dalis „Porozumienie“ deputatų, kurie grasino balsuosiantys prieš teisės aktą, atveriantį kelią tokiems rinkimams.
Ir nors galiausiai visa šios partijos frakcija pritarė šiam įstatymui, D.Wilczewskis tvirtina, kad įtampa tarp valdančiųjų akivaizdi.
Ypač skaudžiai krito Piliečių platformos partijos, kuri yra didžiausia opozicinė jėga, kandidatės Malgorzatos Kidawos-Blonskos populiarumas.
„Emocijų ir įtampos iš tikrųjų daug. Bet kokia nauja krizė gali sukelti naują kritinę situaciją – koalicijos partneriai vieni kitais nepasitiki. Gowinas netiki Kaczynskiu. Dabar problema numalšinta, bet po kelių dienų ar savaičių gali atsinaujinti“, – 15min teigė žurnalistas.
O A.Duda dabar tiesiog laukia, ir gana ramiai – kaip rodo apklausos, prezidento, kuris sieks perrinkimo, reitingai toliau laikosi ties 40 proc. riba ir nesmunka. Priešingai nei kai kurių jo varžovų.
Anot D.Wilczewskio, ypač skaudžiai krito Piliečių platformos partijos, kuri yra didžiausia opozicinė jėga, kandidatės Malgorzatos Kidawos-Blonskos populiarumas – rinkėjams esą užkliuvo kai kurios jos klaidos per kampaniją.
„Iš pradžių ją rėmė galbūt 20 proc. rinkėjų, bet dabar teliko 3–4 proc. O šiaip kiti kandidatai pliekiasi ne su Duda, o tarpusavyje“, – teigė pašnekovas.