Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kaip atsirado itin populiarus mitas, kad skiepai sukelia autizmą?

Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje pasirodė daugybė mitų ir nepagrįstų baimių, susijusių su vakcinų saugumu. Viena iš labiausiai įsišaknijusių klaidingų nuomonių – įsitikinimas, kad vakcinos gali sukelti autizmą. Nepaisant to, kad šis mitas daugybę kartų buvo paneigtas moksliniais tyrimais, jis vis dar išlieka priežastimi, kodėl kai kurie tėvai atsisako skiepyti savo vaikus.
Kūdikis skiepijamas
Kūdikis skiepijamas / Shutterstock nuotr.
Shutterstock nuotr./Pirmasis skiepas nuo kokliušo – 2 mėnesių kūdikiui
Shutterstock nuotr./Pirmasis skiepas nuo kokliušo – 2 mėnesių kūdikiui

Mito ištakos

Viskas prasidėjo 1998 m.., kai prestižiniame pasaulio medicinos žurnale „The Lancet“ pasirodė mažai žinomo gastroenterologo Andrew Wakefieldo ir kai kurių kitų tyrimo bendraautorių publikacija apie trigubos tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR) vakcinos ryšį su vaikų autizmu.

Tokias išvadas A.Wakefieldas padarė ištyręs vos 12 vaikų.

Publikacija sukėlė nerimo bangą visuomenėje ir suglumino medikus bei davė pradžią daugybei skiepų priešininkų judėjimų, dėl kurių dar ir šiandien visuomenė susiduria su daugybe pasekmių.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./"Šeimų maršo" stovykla prie seimo
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./"Šeimų maršo" stovykla prie seimo

Iki jos pasirodymo A.Wakefieldas nebuvo plačiai žinomas – jis nebuvo padaręs jokių atradimų moksle.

Jo tyrimas atrodė daugiau nei įtartinas ir atkreipė kitų mokslininkų dėmesį, kuriems nepavyko pakartoti A.Wakefieldo tyrimo rezultatų ar patvirtinti jame iškeltos hipotezės.

Tai yra privaloma mokslo praktika – eksperimentas turi būti pakartotas, pasiekiant tą patį rezultatą.

Ne tyrimas, o melas

Analizuojant A.Wakefieldo tyrimą paaiškėjo, kad jis pažeidė ne tik mokslinių tyrimų metodologiją, bet ir gydytojo etiką: iš tėvų reikalavo atsakymų, atitinkančių jo hipotezę.

Be to, į kontrolinę grupę jis įtraukė vaikus, kurių tėvai buvo skiepų priešininkai.

Vieno iš vaikų motina vėliau pasakojo, kad A.Wakefieldas privertė ją sakyti, jog vaiko simptomai pasireiškė 11-ą dieną po skiepo.

Norėdamas susieti įrodymų bazę su virškinamojo trakto sutrikimais, A.Wakefieldas be reikalo atliko daugybę vaikų kolonoskopijų.

Jo hipotezė buvo tokia: vakcinoje esantis susilpnintas tymų virusas patenka į virškinamojo trakto ląsteles, kur sukelia uždegimą, o vėliau lemia autizmo simptomų atsiradimą.

Į kontrolinę grupę buvo specialiai įtraukti kai kurie vaikai, anksčiau sirgę kolitu. A.Wakefieldas tiesiog perkėlė vaikų ligos istorijos duomenis ir nustatė, kad vaikai pirmiausia gavo vakciną, tada jiems išsivystė kolitas, o po to – raidos sutrikimai.

Taigi A.Wakefieldas melavo apie tyrime dalyvavusių vaikų sveikatos būklę.

Publikacijoje buvo teigiama, kad visi 12 vaikų prieš skiepijimą buvo sveiki, tačiau iš tikrųjų penkiems iš jų anksčiau buvo diagnozuoti raidos sutrikimai.

Shutterstock nuotr./Autizmo spektre esantys vaikai jautresni triukšmui
Shutterstock nuotr./Autizmo spektre esantys vaikai jautresni triukšmui

Paneigė ne kartą

Nuo to laiko ne mažiau kaip 20 tinkamai atliktų daug platesnių neparodė jokio ryšio tarp MMR vakcinos ir autizmo.

Atlikus kohortinį tyrimą, kurio metu vidutiniškai 4 metus buvo stebima daugiau nei 500 000 vaikų, nenustatyta jokio ryšio tarp skiepijimo MMR vakcina ir autizmo ar autizmo spektro sutrikimo.

2004 metais paskelbtame atvejų ir kontrolių tyrime, kuriame dalyvavo 1294 autistiški ir 4469 ne autistiški vaikai, nenustatyta jokio ryšio su skiepijimu.

Atlikus laiko eilučių analizę, nenustatyta ryšio tarp MMR skiepijimo pradžios ir autizmo bei skiepijimo apimčių tendencijų ir autizmo.

Šios analizės metu mokslininkai iš specialiųjų poreikių vaikų registrų ir specialiųjų mokyklų aštuoniuose Šiaurės Temzės sveikatos rajonuose, Jungtinėje Karalystėje atrinko 498 autizmu sergančius vaikus.

Mokslininkai ieškojo įrodymų, kad sergamumo ar diagnozės nustatymo amžiaus tendencijos pasikeitė 1988 m. Jungtinėje Karalystėje pradėjus skiepyti MMR vakcina. Tačiau tokių nerado – vakcinacijos MMR pradžia visiškai neatnešė autizmo atvejų padaugėjimo.

Tyrimo tikslas

Iš pradžių atrodė, kad suklastotu tyrimu A.Wakefieldas siekė išgarsėti, tačiau tiesa pasirodė esanti kur kas tamsesnė.

A.Wakefieldo tyrimas nebuvo klaidingas rezultatas, jis buvo tikslingai suplanuotas.

2004 m. lapkritį britų „Channel 4“ parodė tiriamosios žurnalistikos žurnalisto Briano Deerio filmą „MMR: ko jie jums nepasakė?“ (angl. MMR: What they didn't tell you).

Jis nustatė, kad A.Wakefieldas gavo 100 tūkst. JAV dolerių iš asmeninių sužalojimų advokato Richardo Barro. Penki iš aštuonių autizmu sergančių vaikų, dalyvavusių A.Wakefieldo tyrime, buvo R.Barro klientai.

R.Barras savo klientų vardu ketino pateikti ieškinį prieš vakcinų gamintojus, todėl jam reikėjo dokumentinio pagrindo.

Tuo metu Didžiosios Britanijos vyriausybė vykdė unikalią programą, vadinamą Teisinių paslaugų komisija, pagal kurią advokatų kontoroms buvo skiriami pinigai ieškiniams tirti.

Advokatų kontoros faktiškai prižiūrėjo mokslinius tyrimus. Komisija kontroliavo daugiau kaip 1 mlrd. dolerių.

Žurnalistas nustatė, kad komisija R.Barro advokatų kontorai skyrė 30 mln. dolerių – 20 mln. iš jų atiteko advokatų kontorai ir tik 10 mln. dolerių gydytojams ir mokslininkams.

Vėlesni tyrimai atskleidė, kad A.Wakefieldas savo tyrimams gavo ne 100 tūkst., o 800 tūkst. JAV dolerių.

Daugybė kitų mokslininkų tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek JAV, kurie palaikė A.Wakefieldo išvadas, taip pat gavo dideles pinigų sumas iš šios advokatų kontoros.

Žurnalistas dar atskleidė, kad tuo pat metu A.Wakefieldas buvo sukūręs nedidelę vakcinų gamybos gamyklą, o likus mažiau nei metams iki savo tyrimo publikacijos jis užpatentavo vakciną nuo tymų.

Tai reiškia, kad jo planas buvo toli siekiantis: kai tik bus uždrausta kombinuota MMR vakcina, jis pasiūlys savąją – „visiškai saugią“.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vakcinavimas (asociatyvi nuotr.)
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vakcinavimas (asociatyvi nuotr.)

15min verdiktas: melas. Vakcinos nesukelia autizmo, nėra jokio ryšio tarp vaikų skiepijimo ir šio raidos sutrikimo.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų