Viena komisijos narė, tarkime, teigė, kad balsavimui dar nesibaigus jos buvo paprašyta pasirašyti dokumentą, kuriame jau buvo įspausti bendri rezultatai. Balsų, atiduotų už konkretų kandidatą, eilutės buvo paliktos tuščios.
Kitas rinkimų komisijos atstovas, garsiai prabilęs apie pažeidimus skaičiuojant balsus, buvo iškart atleistas.
O Vitebsko mieste pareigūnas po ilgų dvejonių pasirašė dokumentą su melagingais duomenimis, neva liudijusiais A.Lukašenkos pergalę. Jį vėliau apniko kaltės jausmas – vyras suvokė, kad išduoda rinkėjus.
Nuo rinkimų dienos prabėgo jau trys savaitės, o šimtų tūkstančių žmonių protestai, malšinami brutaliomis represijomis, nesiliauja. Rugsėjo 1-ąją į gatves išėjo ir studentai bei moksleiviai.
Kai kurie ekspertai teigia, kad netrukus kils dar didesnė ekonominė krizė, o kartu su ja – ir nauja demonstracijų banga. Kita vertus, streikai jau aprimo – grasinimai, regis, paveikė ir taip vos galą su galu suduriančius darbininkus.
Oficialiais skaičiais niekas netiki
AP pakalbino krūvelę rinkimų komisijų įvairiose apylinkėse narių – visi jie teigė matę, kaip sukčiaujama. Tiesa, jei vieni atsisakė dalyvauti masinėje apgavystėje, kiti prisipažino pasidavę spaudimui.
Tikrai aišku tai, kad daugelio baltarusių, kuriuos A.Lukašenka geležiniu kumščiu kontroliuoja jau nuo 1994 metų, žinios apie neva triuškinančią jo pergalę rugpjūčio 9-ąją visiškai neįtikino.
Atvirkščiai, manoma, kad daugiausia balsų surinko pagrindinė jo oponentė, vietoj savo įkalinto vyro į rinkimų kovą žengusi Sviatlana Cichanouskaja, kuri drąsiai kalbėjo apie trapią Baltarusijos ekonomiką ir sunkiai suvokiamą A.Lukašenkos režimo požiūrį į COVID-19 plitimą.
Kitaip tariant, beveik niekas netiki Centrinės rinkimų komisijos pranešimu, esą už A.Lukašenką balsavo 4,6 mln. rinkėjų (80 proc.), o už S.Cichanouskają – vos 588 tūkst. žmonių (10 proc.).
Tiesa, opozicija buvo pasiruošusi – įtariama, kad A.Lukašenkos režimo nurodymu buvo klastojami absoliučiai visų rinkimų per pastarąjį ketvirtį amžiaus rezultatai.
Šį kartą aktyvistai apmokė visą armiją nepriklausomų stebėtojų. Jie taip pat ragino rinkimų komisijų narius pranešti apie pažeidimus ir įkūrė tinklalapį, kuriame piliečiai galėjo palikti savo balsalapių nuotraukas – kad būtų neoficialiai kaupiamas tikrasis balsų registras.
Viena ataskaita jau yra, ir joje skelbiama, kad skundų apie pažeidimus, keistus nesutapimus ir kitokius incidentus po balsavimo gauta iš mažiausiai 24 proc. rinkimų apylinkių. Šių Baltarusijoje iš viso yra 5767.
Kaip jau minėta, S.Cichanouskaja oficialiai surinko tik 588 tūkst. balsų. Bet aktyvistai tvirtina, kad ji vien tame ketvirtadalyje apylinkių pritraukė daugiau nei 471 tūkst. rinkėjų.
Graužia sąžinė
Rinkimų apylinkėje dirbusi Valerija Artichovskaja AP teigė, kad iki šiol nežino oficialių balsavimo rezultatų būtent savo apylinkėje – esą jie taip niekada ir nebuvo paskelbti.
Moters paprašė pasirašyti galutinį protokolą – dokumentą, kuriame susumuojami balsavimo rezultatai konkrečioje apylinkėje, nors pats balsavimas dar net nebuvo pasibaigęs. Eilutės dar buvo tuščios.
V.Artichovskaja atsisakė pasirašyti, o jau pradėjus skaičiuoti balsus pastebėjo, kad kiti rinkimų komisijos nariai balsalapius, kuriuose paremiami kiti kandidatai, deda į lukašenkinę krūvą.
„Pasakiau, kad aš nepasirašysiu protokolo, nes tai būtų nusikaltimas, tai apgavystė. Pareikalavau leisti man perskaičiuoti balsus, bet neleido. Nepasirašiau protokolo ir išėjau iš apylinkės. Mano sąžinė man svarbesnė“, – teigė baltarusė.
Kitoje Minsko rinkimų apylinkėje dirbęs Vadimas Korzykovas savo ruožtu pasakojo, kad protokolo pasirašymo stadijos nesulaukė. Vos vyras prabilo apie pažeidimus, aukštesnio rango pareigūnas jį atleido.
A.Gnidenka: „Man pasidarė visų gaila ir nusprendžiau užbaigti reikalą. Kitas kelias dienas visi buvome panirę į labai gilią depresiją. Kadangi išdaviau Baltarusijos žmones, nusprendžiau sąžiningai apie viską papasakoti“.
20-metis studentas Vadimas tvirtino, kad jo kolegos vėliau jam atskleidė, esą toje rinkimų apylinkėje už S.Cichanouskają balsavo penkis kartus daugiau žmonių nei už A.Lukašenką: „Tai pasityčiojimas iš teisingumo – kitų žodžių nerandu.“
Andrejus Gnidenka darbavosi apylinkėje Vitebske ir pripažino pasidavęs spaudimui – dokumentus pasirašė. Oficialūs rezultatai užfiksuoti tokie: 488 balsai – už A.Lukašenką, 156 – už S.Cichanouskają.
Bet A.Gnidenka teigia, kad už opozicijos kandidatę iš tiesų balsavo daugiau nei pustrečio šimto rinkėjų. Esą kai atėjo laikas vėlai vakare pasirašyti protokolą, visi jau buvo pervargę, o lauke grūdosi minia – žmonės reikalavo pasakyti jiems rezultatus.
„Man pasidarė visų gaila ir nusprendžiau užbaigti reikalą. Kitas kelias dienas visi buvome panirę į labai gilią depresiją. Kadangi išdaviau Baltarusijos žmones, nusprendžiau sąžiningai apie viską papasakoti“, – tvirtino A.Gnidenka.
Internete buvo pasirodęs dar vieno incidento Vitebske garso įrašas. Jame girdėti, kad rinkimų komisijos nariams jų bosas paliepia klastoti balsus A.Lukašenkos naudai – neva negalima tiesiog sukeisti skaičius.
„Esu pasiruošęs sutikti, kad daug žmonių balsavo už Cichanouskają. Bet mūsų tikslai kiti, kitos ir problemos, kurias turime spręsti“, – taip į pavaldinius kreipėsi pareigūnas, o tokių jo žodžių autentiškumą vėliau žiniasklaidai patvirtino komisijos nariai.
Tikrieji rezultatai liks neaiškūs
Stebėtojų organizacijos „Sąžiningi žmonės“ atstovas Aliaksandras Chomičius tikina, kad S.Cihanouskaja tikrai gavo daugiau balsų nei A.Lukašenka, bet priduria: „Atsižvelgiant į rinkimų klastojimo būdą, galiu garantuoti, kad niekas – nei mes, nei Centrinė rinkimų komisija – nežinome tikrųjų rezultatų.“
Pati Centrinė rinkimų komisija atsisako perskaičiuoti balsus, to, žinoma, nenori ir A.Lukašenka, rinkimų rezultatų neanuliuos ir Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas. Komisija praėjusią savaitę AP pranešė atmetanti kaltinimus sukčiavimu – suprask, daugelis skundų pateikta dėl procedūrinių pažeidimų.
Anot opozicinės Koordinacinės tarybos nario, teisininko Maksimo Znako, Aukščiausiasis Teismas nė nesiteikė pažvelgti į 26 storus sąsiuvinius su rinkimų klastojimo įrodymais.
Opozicija nesutinka – kaip ir JAV bei Europos Sąjunga, kurių vertinimu, rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Nors procesas užtruks, Bendrija rengia sankcijų aukštiems Baltarusijos pareigūnams, susijusiems su rinkimų klastojimu ir represijomis, paketą.
Anot opozicinės Koordinacinės tarybos nario, teisininko Maksimo Znako, Aukščiausiasis Teismas nė nesiteikė pažvelgti į 26 storus sąsiuvinius su rinkimų klastojimo įrodymais.
„Jie neišanalizavo šių duomenų, jie nieko nepatikrino, jie nekvietė liudyti. Jie tiesiog pareiškė, kad tai neįmanoma“, – teigė M.Znakas.
Tiesa, jis sako, kad kova tęsiasi – esą tiek rinkėjai, tiek nepriklausomi stebėtojai teikia individualius skundus ir reikalauja tyrimų atskirose rinkimų apylinkėse: „Žmonės kovoja už savo balsus. Jie eina į miliciją, jie reikalauja pradėti baudžiamuosius tyrimus.“
Tokį skundą jau pateikė klastoti balsus atsisakiusi V.Artichovskaja: „Žinome, kad žmonės apie tai nepamirš. Žmonės nepamirš, kas įvyko.“
-
S.Lavrovas: A.Lukašenkos pralaimėjimo neįmanoma įrodyti be tarptautinių stebėtojų
-
Baltarusių Aukščiausiasis Teismas atmetė S.Cichanouskajos ir kitų skundus dėl rinkimų
-
A.Lukašenka vėl apkaltino Lenkiją siekiant užgrobti Gardino apskritį
-
Protestas Minske: sulaikyta virš 140 žmonių, Vokietijos ministras pasmerkė Baltarusijos veiksmus
