Užsienio politika
Donaldas Trumpas nedemonstruoja noro žaisti „pagal taisykles“. Jo bandymas suplėšyti visus susitarimus ir pradėti iš naujo, gali paversti pasaulį gladiatorių kovų arena. Darviniška kova už būvį ir tamsia antiutopija.
Nepanašu, kad D.Trumpas gerbs tarptautinę teisę, išsakydamas nuomonę apie Izraelio naujakurių politiką. Jis išsakė savo simpatijas Vladimirui Putinui, kuris aneksavo Krymą ir sukėlė karus Rytų Ukrainoje bei Gruzijoje.
Jis nepasitiki kompleksiniais prekybos susitarimais su Meksika, Kanada ar Kinija.
Rusija ir NATO
JAV prezidentų pasikeitimo laikotarpis dažniausiai būdavo ramus periodas. D.Trumpas šią tradiciją pakeitė. Klausimai dėl Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimų procese vis dar persekioja inauguruotąjį lyderį, kuriame krinta ir ko komandos saitų su Rusijos žvalgyba šešėlis.
Etikos ekspertai teigia, kad neatskleisti jo mokesčių dokumentai ir nesugebėjimas aiškiai atsiriboti nuo verslo interesų yra nepateisinami.
D.Trumpo komandos nesutarimas su pačiu prezidentu, kaip derėtų elgtis Rusijos atžvilgiu, įneša dar daugiau sumaišties, prognozuojant administracijos darbą.
Kol prezidentas kalba apie būtinybę susitarti su Vladimiru Putinu, jo pasirinkti kabineto nariai kalba apie Rusijos bandymus išdraskyti NATO aljansą ir jos nusikaltimus Sirijoje.
Džordžtauno universiteto profesorius Anthony Arendas teigė, kad tai beprecedentis ir potencialiai pavojingas elgesys.
„Tai kelia sumaištį sąjungininkų gretose ir paskatina mūsų priešus, kurie mato nesutarimą Jungtinėse Valstijose – kabinetas sako vieną dalyką, prezidentas kitą, o Kongresas juda savo kryptimi“, – teigė ekspertas.
„Tai puiki galimybė Putinui perimti iniciatyvą ir pabandyti užsiimti rizikinga veikla“, – perspėjo A.Arendas.
„Tai puiki galimybė Putinui perimti iniciatyvą ir pabandyti užsiimti rizikinga veikla“, – perspėjo A.Arendas.
Rinkimų kampanijos metu D.Trumpas sukėlė nerimą dėl komentarų apie „atgyvenusį“ NATO aljansą ir byrančią Europos Sąjungą.
Tradiciškai naujieji prezidentai bando patvirtinti savo draugystę sąjungininkams ir garantuoti griežtą atsaką priešams. D.Trumpas elgėsi atvirkščiai.
Užsienio politikos profesorius Danielis Nexonas sako, kad tai itin nerimą keliantis faktas.
„Nemanau, kad kada nors turėjau tiek asmeninio nerimo dėl pagrindinių institucijų, tarnavusių JAV ir jos sąjungininkėms po Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo pabaigos, likimo“, – konstatavo jis.
Vidurio Rytai
Patirties užsienio politikoje neturinčio naujojo JAV prezidento sprendimus itin sunku prognozuoti. Viena vertus, jis paskelbė, kad amerikiečių mokesčių mokėtojų pinigai neturėtų būti švaistomi tam, kad JAV būtų „pasaulio policininku“.
Tad Vidurio Rytuose, kaip ir kituose regionuose, JAV turėtų vykdyti labiau izoliacionistinę politiką.
D.Trumpas tikino, kad jo prioritetu bus „Islamo valstybės“ nugalėjimas, tačiau neaišku, ar tam jis pasiryžęs siųsti į šį regioną amerikiečių karius. Panašu, kad jis pasitikės susitarimu su Rusija, o tai jau bus revoliucinis žingsnis JAV užsienio politikoje.
Susitarimas dėl bendros kovos su IS reikš, kad JAV atsidurs Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado pusėje. Baracko Obamos administracija jį kaltino karo nusikaltimai ir reikalavo atsistatydinimo.
D.Trumpas norėtų pasiekti susitarimo tarp Izraelio ir Palestinos, tačiau palestiniečiai jį jau dabar vertina kaip labai šališką derybininką. Pasisakymas apie JAV ambasados perkėlimą į Jeruzalę sulaukė daug aršių komentarų. Toks žingsnis išjudintų ir taip nuolat nerimstantį konfliktą.
Kariuomenė
Kampanijos metu D.Trumpas pareiškė, kad NATO yra atgyvenusi organizacija. Jis pabrėžė, kad D.Trumpo Amerika nebūtinai skubės į pagalbą toms partnerėms, kurios nepasirengę gynybai skirti bent 2 proc. savo biudžeto. Tai neabejotinai privertė Europos valstybes suklusti.
Jei ši kritika privers NATO valstybes nares pasitempti – puiku, tačiau tai gali būti ir skaldančio efekto žinutė.
Labiausiai požiūrį į karines pajėgas atskleis D.Trumpo santykiai su Rusija. Ar jis palaikys karių siuntimą į Rytų Europos valstybes? Ar jis parems Juodkalnijos narystę NATO, kuriai priešinasi Maskva? Ar jis užmerks akis prieš Rusijos veiklą Rytų Ukrainoje? Kaip jis reaguos į Rusijos karinių oro pajėgų atakas prieš civilius Sirijoje?
Barackui Obama atėjus į prezidento postą, pagrindiniai karštieji taškai JAV užsienio politikoje buvo Afganistanas, Irakas ir „al Qaeda“ teroristinės organizacijos veikla. Jam paliekant šį postą grėsmėmis tapo „Islamo valstybė“ ir vis agresyvesnė Rusija.
Tai du pagrindiniai iššūkiai, kuriuos paveldi D.Trumpas, bet galima tik spėti, kad jo vadovavimo metu iškils ir naujų pavojų.
Politika
D.Trumpo Baltieji rūmai gali pakeisti „Brexit“ procesą. Susitarimas su britais, panašu, bus svarbesnis nei Ramiojo vandenyno prekybos sutartis ar prekybos sutartis su Europos Sąjunga, tad tai suteikia daugiau optimizmo „Brexit“ šalininkams.
Tai suteikia ir tam tikrą pranašumą britų derybininkams kalbose su ES. Ar Paryžius ir Briuselis išties nori greitai augančios, mažų mokesčių, mažo reguliavimo salos savo pašonėje, kuri puikiai sutaria su didžiausia pasaulio ekonomika? Tai suteikia pranašumą ir JAV susitarimo su ES atžvilgiu.
Bet tai gali suketi ir audringą ES reakciją. Jei europiečiai D.Trumpo paramą „Brexit“ pasirinkusiems britams supras kaip iššūkį, atsiskyrimo procesas gali būti gerokai apsunkintas ir prarasti partnerystės dvasią.
Jei ES pajus grėsmę, tai žada priešišką jos poziciją ne tik Londono, bet ir Vašingtono atžvilgiu.
Europa
Praėjus kelioms dienoms po D.Trumpo išrinkimo, aukšto rango diplomatių delegacija išvyko iš Briuselio į Vašingtoną. Šios delegacijos tikslas buvo užmegzti ryšius su naująja administracija.
D.Trumpo pergalė buvo staigmena visoms Europos valstybėms. Visos valstybės, išskyrus Vengriją, palaikė žymiai glaudesnius ryšius su Hillary Clinton komanda, slapčia baisėdamosis D.Trumpo retorika.
Jo ataka prieš NATO ir ES likus savaitei iki inauguracijos, panašu, panaikino visas viltis, kad ši retorika tebuvo kampanijos dalis. „NATO yra atgyvenusi, ES pasmerkta, o Merkel padarė katastrofišką klaidą“, – tokią žinią siuntė D.Trumpas. Tai labai rimtos žinutės, grasinančios visai po Antrojo pasaulinio karo kurtai transatlantinei tvarkai.
„Neapsigaukime“, – Briuselyje kalbėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Iš tradicinių mūsų partnerių požiūrio taško, nėra jokios garantijos, kad artimo bendradarbiavimo su europiečiais pastangos tęsis“, – sakė ji.
Kadenciją baigiantis JAV ambasadorius ES netgi perdavė žinią, jog D.Trumpo komandos nariai atvirai klausė, kas bus kita valstybė, paliekanti ES.
„Tai nėra staigmena, tiesa“, – retoriškai teigė Anthony Gardneris. „Toks yra Trumpo komandos nusistatymas: šis projektas byra – kas bus kitas?“, – pridūrė jis.
D.Trumpo pergalės efektas sukurstė ir Europos nacionalistus bei populistus. D.Trumpo bičiuliais save vadinantys Nigelas Farage'as ir prancūzų Nacionalinio Fronto lyderė Marine Le Pen suskubo susitikti su naujuoju JAV prezidentu. Prie jų jungiasi ir Nyderlandų Laisvės partijos lyderis Geertas Wildersas.
Jei D.Trumpas išties pasiūlys britams gerą prekybos susitarimą, tai bus smūgis ES ir puikios naujienos „Brexit“ šalininkams. Ar ES gali matyti pozityvių taškų? Galbūt D.Trumpo prezidentavimas sustiprins ir suvienys pačią sąjungą.
ES karinės pajėgos? Vieninga užsienio politika? Politinis elitas bus priverstas padvigubinti pastangas, kaudamasis su populistinėmis jėgomis. Europos federalistams teks įdėti dar daugiau pastangų, kad projektas sustiprėtų ir būtų išsaugotas.
Azija
Buvo tikimasi, kad griežti D.Trumpo pasisakymai Kinijos atžvilgiu po rinkimų kampanijos pasibaigs, kad tai tebuvo populistinės bangos, atvedusios jį į pergalę rezultatas.
Vienas kinų politologas tikino, kad tai tėra rinkimų kaina: JAV prezidento rinkimų kandidatai visada kalba viena, o elgiasi kitaip. Bet kas, jei D.Trumpas ir toliau neatsisakys tokios karingos retorikos? Pasekmės gali būti milžiniškos.
Kol kas jo paties ir jo komandos pastabos nėra optimistiškos. Socialiniame tinkle „Twitter“ D.Trumpas jau sukėlė skandalą komentarais apie Taivaną, teigdamas, kad jo vadovavimas gali būti „vienos Kinijos“ politikos pabaiga.
Tai galbūt tik griežtas pirmasis ėjimas, bandant ieškoti naudingo susitarimo su Pekinu, tačiau kinai iškart reagavo griežtai, pasiųsdami savo lėktuvnešį link Taivano ir pademonstruodami, kad tai nėra derybų objektas.
Tai galbūt tik griežtas pirmasis ėjimas, bandant ieškoti naudingo susitarimo su Pekinu, tačiau kinai iškart reagavo griežtai, pasiųsdami savo lėktuvnešį link Taivano ir pademonstruodami, kad tai nėra derybų objektas.
Dar yra Kinijos besigviešiamos salos Pietų Kinijos jūroje. D.Trumpo paskirtas valstybės sekretorius Rexas Tillersonas jau pareiškė, kad Kinija turi stabdyti dirbtinių salų kūrimą. Kinijos žiniasklaida iškart atkirto, kad bet koks kišimasis į šį procesą reikštų plataus masto karą.
O dar branduoliniais ginklais vis garsiau ima gąsdinti Šiaurės Korėja, jau atlikusi tarpžemyninių raketų bandymus. „Tai nenutiks“, – išsyk „Twitter“ paskyroje paskelbė D.Trumpas, tačiau Pchenjanas vis sparčiau vysto savo branduolinę programą ir D.Trumpui teks ieškoti žymiai ilgesnio atsako.
D.Trumpas pasiruošęs pakeisti ir kitus JAV Azijos ir Ramiojo vandenyno politikos standartus. Jis dar kampanijos metu pabrėžė, kad Japonija turėtų būti pasirengusi gintis pati.
Tai paskatino Japonijos premjerą Shinzo Abe tapti pirmuoju žmogumi, vykusiu susitikti su naujai išrinktu JAV lyderiu.
JAV karinių pajėgų pasitraukimas iš regiono grėstų pasekmėmis ne tik nerimaujančiam Tokijui, bet ir kitoms regiono valstybėms: nuo Vietnamo iki Filipinų.
Nepaisant skelbiamos izoliacionistinės politikos D.Trumpas noriai veliasi į žodžių karą su Kinija ir jo pragmatiškas požiūris nebūtinai duos sėkmingų rezultatų.
Afrika
D.Trumpas rinkimų kampanijos metu neparodė jokio dėmesio Afrikos žemynui. Daugumoje jo kampanijos kalbų šis milžiniškas ir gyventojų, ir ploto skaičiumi žemynas likdavo ignoruojamas. Bet panašu, kad Afrikai D.Trumpo valdymas nežada nieko gero.
Galimi suvaržymai afrikiečiams, vykstantiems dirbti ar mokytis į JAV. Daugiamilijoninė musulmonų populiacija gyvenanti Afrikoje taip pat gali patirti rimtų kliūčių, bandydama pasiekti Ameriką.
Jo ekonomikos planas išlieka paslaptimi, bet afrikiečiams lieka viltis, kad D.Trumpas norės užkirsti kelią Kinijos ekspansijai į pigia darbo jėga ir išteklių gausa pasižymintį žemyną.
Kova su terorizmu ir pažadas „subombarduoti ISIS“ gali paveikti ir Libijoje, Nigerijoje ar Somalyje veikiančius džihadistus, kurie prisiekė ištikimybę „Islamo valstybei“.
