Moderniaisiais laikais jau seniai vyko viršūnių susitikimas, kuris būtų toks svarbus ir virš kurio tvyrotų tokia nežinia. Bet būtent toks bus D.Trumpo ir Kim Jong Uno pokalbis birželio 12-ąją Singapūre.
Vienoje stalo pusėje sėdės izoliuotos ir uždaros šalies, kuri pastaruosius 30 metų pašventė branduolinių galvučių ir balistinių raketų kūrimui, lyderis.
Tiesa, Kim Jong Unas, teigiantis, kad Šiaurės Korėja atsidūrė ant istorinio posūkio į klestėjimą slenksčio, aišku, nepamini, jog režimas ir anksčiau tikindavo, esą nori taikytis su pasauliu, bet branduolinio arsenalo galiausiai neatsisakydavo.
Žengti pirmieji žingsniai
Kitoje stalo pusėje – D.Trumpas. Toks JAV prezidentas, kokio dar nėra buvę – kaprizingas, nesiklausantis net savo patarėjų ir visiškai įsitikinęs, jog geriausia nuolat klausytis savo paties instinktų, kad ir kokie jie būtų.
Toks D.Trumpo nenuspėjamumas pastarosiomis savaitėmis kėlė tikrą sumaištį. Jo administracija iš pradžių pagrasino Pchenjanui Libijos vertu sunaikinimu, tuomet atšaukė viršūnių susitikimą.
Šiaurės Korėja sustabdė branduolinius ir balistinių raketų bandymus, taip pat, regis, uždarė branduolinių bandymų poligoną.
Tada paskelbė, kad jis vis dėlto įvyks, ir dešiniąją Kim Jong Uno ranką Baltuosiuose rūmuose sutiko taip, kaip dar nebuvo priėmusi formalaus JAV sąjungininko.
Turint omenyje tokias aplinkybes, nėra absoliučiai jokios garantijos, kad abiejų šalių lyderiai laiku pasirodys viešbutyje „Capella“ Singapūre – birželio 12-ąją 9 val. Tai turėtų būti pirmasis pareigas vis dar einančio JAV prezidento ir Šiaurės Korėjos vadovo susitikimas.
Aišku, skautai ir patarėjai jau pluša Singapūre – komandos tiek iš Vašingtono, tiek iš Pchenjano skuba kaip įmanoma geriau pasiruošti viršūnių susitikimui. Pirmieji žingsniai prieš formalias derybas jau žengti.
Šiaurės Korėja sustabdė branduolinius ir balistinių raketų bandymus, taip pat, regis, uždarė branduolinių bandymų poligoną. Ar jis visiškai paralyžiuotas, tiesa, neaišku.
D.Trumpas elgiasi skubotai?
Tuo tarpu iš D.Trumpo režimas susilaukia daugiau pagarbos ir pripažinimo nei iš bet kurio ankstesnio JAV prezidento.
Birželio 1 dieną D.Trumpas entuziastingai priėmė dešiniąja Kim Jong Uno ranka vadinamą Šiaurės Korėjos generolą Kim Yong Cholą ir tiesiog numojo ranka į ankstesnę JAV derybinę poziciją.
Amerikos prezidentas priėmė korėjiečių reikalavimą, kad bet kokia šalies denuklearizacija būtų ne vienas didelis įvykis, o nuoseklus, į stadijas paskirstytas procesas, kurį lydėtų daugybė dvišalių susitikimų.
Jau yra ženklų, kad Kinija atlaisvina suvaržymus prekybai su Šiaurės Korėja.
D.Trumpas taip pat be ceremonijų išmetė į šiukšlių dėžę savo mantrą dėl „maksimalaus spaudimo“, kuri iki šiol apibrėžė Baltųjų rūmų politiką Šiaurės Korėjos atžvilgiu.
Žinoma, sprendimus dėl JAV sankcijų režimui Pchenjane priima Kongresas. Suvaržymai pagal įstatymus gali būti atšaukti tik iš esmės pasikeitus Šiaurės Korėjos valdžios elgesiui.
Tiesa, nors Jungtinių Tautų sankcijos irgi turi saugiklius – Saugumo Tarybos rezoliucijas, jų laikomasi skirtingai. Antai jau yra ženklų, kad Kinija atlaisvina suvaržymus prekybai su Šiaurės Korėja.
Ką pažadės Kim Jong Unas?
Kelias susitarimo link vis dėlto gerokai pasunkės pačią birželio 12-ąją, nors D.Trumpas jau bando nuslopinti lūkesčius – artėjantį pokalbį jis vadina „susipažinimu su pliusu“.
Tačiau jei pliusas nebus pakankamai riebus ir nenulems pažangos kalbant apie Pchenjano branduolinį nusiginklavimą, susitikimą stebėtojai įvertins kaip nepavykusį.
Tai reiškia, kad pažangos D.Trumpas turės siekti darydamas Kim Jong Unui nuolaidų. O Šiaurės Korėjos lyderis labiausiai nori saugumo garantijų.
Didžiausi lūkesčiai siejami su galimu Kim Jong Uno pasiryžimu paskelbti apie branduolinės programos stabdymą.
Abiejų šalių vadovai į Singapūrą atvyks laikydami kortas prie savęs ir jų nerodydami, bet ėjimai turės būti greiti, o šiuo metu aktualiausia, kurias kortas ir kokia tvarka mesti. Iš Kim Jong Uno amerikiečiai tikrai lauks patvirtinimo, kad raketų ir branduoliniai bandymai įšaldyti.
Jaunasis diktatorius ir pats gali žengti dar toliau: pavyzdžiui, įšaldyti urano sodrinimą ir paskelbti ribą, kurios esą niekada nepasieks režimo turimos raketos ar branduolinės galvutės.
Vis dėlto didžiausi lūkesčiai siejami su galimu Kim Jong Uno pasiryžimu paskelbti apie branduolinės programos stabdymą.
Čia, aišku, svarbiausios bus detalės: ar aiškiai apibrėžiama denukleurizacija? Ar Kim Jong Unas įsipareigoja laikytis konkretaus tvarkaraščio?
Įmanomas inspektorių sugrįžimas
„Aš tikiu, kad Šiaurės Korėja galiausiai panorės pasakyti ką nors apie denuklearizaciją. Bet dar bus tekstas smulkiu šriftu, o dėl šio teksto reikės susitarti“, – mano buvęs JAV specialusis pasiuntinys Šiaurės Korėjai, dabar JAV taikos institute dirbantis Josephas Yunas.
Manoma, kad arba Singapūre, arba viename būsimų susitikimų JAV paprašys, kad Šiaurės Korėja pateiktų pilną šalies branduolinės programos aprašą. Toks reikalavimas žlugdė ankstesnes derybas.
Billo Clintono administracijoje dirbęs ir deryboms su Šiaurės Korėjos diplomatais vadovavęs Robertas Gallucci irgi mano, kad tik išsami deklaracija dėl denuklearizacijos galėtų leisti pavadinti dvišalį susitikimą sėkmingu.
„Jei jis (D.Trumpas, – red.) nieko kito ir negaus, tai bus pergalė, – teigė R.Gallucci. – O jei gaus visa kita, bet negaus deklaracijos, tai bus pralaimėjimas.“
Taip pat svarbu, ar Kim Jong Uno pradiniame pasiūlyme bus sutikta įsileisti tarptautinius inspektorius į paties režimo pripažintus branduolinius objektus. Pats svarbiausias kompleksas – Jongbjone.
„Kai galvoju, kas galėtų reikšti susitikimo sėkmę, darau išvadą, kad tai būtų inspektorių sugrįžimas į Šiaurės Korėją“, – tvirtino Naujosios Amerikos fondo direktorė Suzanne DiMaggio, padėjusi užkulisiuose vykdyti derybas su Pchenjano atstovais.
Kita vertus, tokias nuolaidas Šiaurės Korėja yra siūliusi ir anksčiau. Norėdamas nueiti toliau, Kim Jong Unas turi ant stalo padėti daugiau.
Manoma, kad arba Singapūre, arba viename būsimų susitikimų JAV paprašys, kad Šiaurės Korėja pateiktų pilną šalies branduolinės programos aprašą. Toks reikalavimas žlugdė ankstesnes derybas.
Aprašą, jei jis būtų pateiktas, be abejonės, turėtų patikrinti į Šiaurės Korėją įsileisti inspektoriai – ar iš Tarptautinės atominės energetikos agentūros, ar iš specialiai šiam reikalui suburtos tarptautinės komisijos.
Sąjungininkai nuogąstauja
Ką Kim Jong Unui gali pasiūlyti D.Trumpas? Visų pirma, Pchenjanui jis gali pažadėti nepulti Šiaurės Korėjos – iš JAV prezidento žinučių „Twitter“ ir viešų pasisakymų.
D.Trumpas taip pat yra leidęs suprasti, kad galėtų pradėti derybas dėl formalios taikos sutarties, kuria būtų užbaigtas oficialiai vis dar vykstantis Korėjos karas. 1953 metais buvo tik pasirašytos paliaubos.
Tuo pat metu JAV galėtų įsteigti pasiuntinybę Pchenjane ir leisti korėjiečiams įsikurti Vašingtone. Tai būtų žingsnis diplomatinių ryšių ir abipusio pripažinimo link.
Dar viena galimybė parodyti lankstumą ir jautrumą – apriboti bendrų su Pietų Korėja karinių pratybų mastą. Pavyzdžiui, į jas nebesiųsti naikintuvų „F-22 Raptor“ ir bombonešių „B1-B“.
Tiesa, Seule ir Tokijuje bijomasi, kad D.Trumpą Pchenjanas įtikins šioje kategorijoje atiduoti per daug. Nuogąstaujama, kad jis gali pasiūlyti išvesti JAV karius iš Pietų Korėjos ir Japonijos ar ženkliai sumažinti jų skaičių.
„Karas – ne išeitis“
Visiškas Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalo (24-36 branduolinių galvučių, – red.) ir raketų sunaikinimas, anot Stanfordo universitete JAV dirbančio fiziko Siegfriedo Heckerio, greičiausiai užtruktų mažiausiai dešimtmetį.
J.Yunas: „Per visą Šiaurės Korėjos istoriją režimas nerodė jokių ženklų, kad siektų denukleurizacijos. Bet hipotezę verta patikrinti. Karas – ne išeitis.“
Tarptautinė bendruomenė tikėtųsi, kad Pchenjanas prisijungtų prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, taip pat pasirašytų Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį.
Meduolis – sankcijų panaikinimas – būtų laužiamas pamažu: kol Šiaurės Korėja taptų daugiau mažiau normalia tarptautinės bendruomenės nare, palaikančia diplomatinius santykius su kitomis šalimis.
Tokie lūkesčiai kol kas, žinoma, skamba gana nerealistiškai. Bet Singapūre bent jau galima pradėti judėti ta kryptimi – įdomu, ar Kim Jong Unas pateiks kokių nors įrodymų, kad režimas nusiteikęs atsisakyti branduolinių ginklų.
„Kim Jong Unui – 34 metai. Manau, kad jis nusiteikęs gyventi dar 40 metų, ir jis anksčiau yra gyvenęs svetur.
Per visą Šiaurės Korėjos istoriją režimas nerodė jokių ženklų, kad siektų denukleurizacijos. Bet hipotezę verta patikrinti. Karas – ne išeitis“, – kalbėjo J.Yunas.
-
M.Pompeo surengė didkepsnių vakarienę Šiaurės Korėjos aukšto rango pareigūnui
-
Kim Jong Unas tikina esąs įsipareigojęs dėl Korėjos pusiasalio denuklearizacijos
-
Donaldas Trumpas ir Kim Jong Unas susitiks Singapūro viešbutyje „Capella“
-
Ekspertai: palydovinės nuotraukos rodo, kad Pchenjanas sunaikino dalį raketų bandymų įrangos
