Iranas turi didelį raketų arsenalą ir šios raketos teoriškai galėtų pasiekti Sirijoje dislokuotus JAV karius. Tačiau Iranas vargu ar rizikuos tiesiogiai smogti amerikiečiams ir taip įžiebti dar didesnį konfliktą, rašo „Associated Press“.
Q.Soleimani nužudymas Iranui galėjo pademonstruoti, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pasiruošęs panaudoti JAV karinę galią itin dramatiškai ir netikėtai.
Tačiau vienoks ar kitoks Irano atsakas Jungtinėms Valstijoms greičiausiai įvyks. „Associated Press“ pristato penkis galimus scenarijus, ko gali imtis Iranas ir kas gresia Vidurio Rytų regionui po Q.Soleimani žūties.
JAV pasitraukimas iš Irako
Pirmiausia Jungtinių Valstijų smūgio Irano generolui pasekmės turbūt pasijaus Irake. Būtent šioje šalyje įvyko išpuolis ir daug kas Irake įvertino išpuolį kaip pažeidusį šalies suverenitetą. Keršyti JAV Iranas gali tiesiog siekdamas, kad amerikiečiai pasitrauktų iš Irako ir galutinai jį paliktų Irano įtakos zonoje.
Sekmadienį Irako parlamentas susirinko neeilinei sesijai. Šeštadienį Irako sostinėje Bagdade įvyko didelė Q.Suleimani pagerbti skirta laidotuvių procesija, kurioje dalyvavo tūkstančiai irakiečių, skandavusių antiamerikietiškas skanduotes.
Tikėtina, kad Q.Suleimani nužudymas sustiprins Irano remiamas grupuotes ir politines frakcijas Irake.
Nors nemažai irakiečių yra nepatenkinti augančia Irano įtaka Irakui, dabar būtent Iranui palankios politinės jėgos gali save rodyti kaip šalies suvereniteto saugotojus nuo užsienio agresijos.
Iki šiol Irako valdžia sugebėjo vienu metu išlaikyti aljansus tiek su Vašingtonu, tiek su Teheranu. Tačiau dabar ji susilauks spaudimo liepti pasitraukti iš šalies daugiau negu 5 tūkstančiams amerikiečių karių, kurie yra šalyje, kad padėtų apsisaugoti nuo ISIS atsikūrimo.
Tad tikėtina, kad viena pirmųjų JAV smūgio Irano generolui pasekmių gali būti būtent nurodymas amerikiečiams trauktis iš Irako. Amerikiečių buvimo Irake šalininkams šalies valdžioje įtikinti amerikiečių buvimo priešininkus, kad amerikiečiai turi likti, dabar bus sunkiau.
Jei JAV pasitrauks iš Irako, tuomet, tikėtina, pasitrauks ir kitų valstybių diplomatinės misijos.
Tai reikštų, kad Irakas, kaip ir Sirija ar Libanas, taptų tvirtu Irano sąjungininku regione. Šio tikslo Iranas siekė nuo pat amerikiečių invazijos į Iraką 2003 m.
Irano kerštas pasitelkiant sąjungininkus
Per pastarąjį dešimtmetį Q.Soleimani Sirijoje ir Irake mobilizavo dešimtis tūkstančių gerai ginkluotų kovotojų. Jie Sirijos pilietiniame kare kovojo prezidento Basharo Assado pusėje, taip pat abiejose valstybėje kovojo prieš ISIS.
JAV ir Sirijoje, ir Irake turi dislokavusios karių, kurie gali tapti šių kovotojų atakų taikiniais. Praėjusią savaitę Irake raketų ataka nukovė civilį amerikietį, kuris buvo JAV rangovas. Dėl šios atakos JAV apkaltino Irano remiamus irakiečius kovotojus.
Jungtinės Valstijos į išpuolį atsakė oro atakų serija, kuri nukovė 25 kovotojus Irake ir Sirijoje. Tuomet prasidėjo dvi dienas trukę Irano remiamų Irako sukarintų organizacijų atstovų protestai prie JAV ambasados Irake, kurių metu prasiveržė smurtas.
Protestų metu niekas nebuvo sužeistas, bet protestuotojai buvo pralaužę Irako saugumo pajėgų suformuotą užtvarą aplink ambasadą.
Iranas taip pat gali keršyti pasitelkdamas savo sąjungininkus Libane, Jemene ar Gazos ruože.
Irano remiami „Hezbollah“ kovotojai yra įsitvirtinę Libane ir turi dešimtis tūkstančių raketų, kurios gali pasiekti Izraelį.
Vis dėlto mažai tikėtina, kad „Hezbollah“ bandys įtraukti Libaną į visuotinį karą. Jis sužlugdytų šalį, kuri jau ir taip yra gilioje ekonominėje krizėje ir patiria didelius antivyriausybinius protestus.
Irano kerštas vykdant kibernetines atakas
Saugumo ekspertų teigimu, tikėtina, kad Iranas keršydamas gali pasitelkti kibernetines atakas. Nors JAV elektros energijos tinklai yra gana gerai apsaugoti, Iranas gali smogti kitose vietose.
Tarp potencialių Irano taikinių – finansų sektorius, gamybos sektorius, naftos ir dujų gamyklos, susisiekimo sistemos.
2015 m. Irano programišiai jau buvo įvykdę išpuolių seriją, kurios metu kelių JAV bankų internetiniai puslapiai buvo atjungti nuo interneto. Šie išpuoliai įvyko prieš pat 2015 m. Irano branduolinį susitarimą.
Amerikiečių saugumo ekspertai nuogąstauja, kad tokie išpuoliai, kurie po branduolinio susitarimo buvo liovęsi, gali vėl atsinaujinti.
Iranas taip pat pastaraisiais metais stengėsi įsiskverbti į JAV pramonės bendrovių sistemas, tačiau, ekspertų teigimu, kol kas Irano kibernetiniai išpuoliai šioje srityje buvo nukreipti tik prieš taikinius Vidurio Rytuose, pavyzdžiui, Saudo Arabijos naftos bendrovę.
Irano kerštas Persų įlankoje
Iranas gali ne tik pasitelkti sau palankias karines grupuotes kitose šalyse, bet ir pats smogti JAV sąjungininkams prie Persų įlankos ir jų naftos infrastruktūrai.
JAV jau apkaltino Iraną dėl išpuolio prieš Saudo Arabijos naftos bendrovę 2019 m. rugsėjį, kuri privertė bendrovę kuriam laikui dvigubai sumažinti naftos išgavimą.
JAV Iraną kaltino ir dėl naftos tanklaivių sabotažo Hormūzo sąsiauryje 2019 m. Pro šį sąsiaurį keliauja 20 proc. visos pasaulyje išgaunamos naftos.
Iranas atmetė šiuos kaltinimus, bet pripažino, kad birželį numušė JAV žvalgybinį droną.
Iranas taip pat gali keršyti visiškai pasitraukdamas iš 2015 m. branduolinio susitarimo. Po to, kai D.Trumpas pasitraukė iš šio susitarimo 2018 m. birželį ir grąžino sankcijas Iranui, susitarimas, nors kitos šalys – Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Rusija ir Kinija – vis dar jo laikosi, kybo ant plauko.
Atsakydamas į sankcijas, Iranas taip pat jau atvirai pažeidė kelis susitarimo punktus. Įmanoma, kad valstybė vėl pradės sodrinti plutonį.
O gal nebus nieko?
Greta visų kitų galimybių išlieka ir galimybė, kad Iranas nedarys nieko. Bent jau kol kas.
Izraelis, pavyzdžiui, kol kas neatrodo labai sunerimęs. Izraelio valdžia uždarė slidinėjimo kurortą netoli sienos su Libanu ir Sirija, o ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sutrumpino kelionę į Graikiją, bet kokių nors ypatingų saugumo priemonių valstybė nesiėmė, kariai iš rezervo irgi nebuvo mobilizuoti.
Iranas ir Irano sąjungininkai pastaraisiais metais prarado ir dar kelis aukšto lygio karinius vadus. Tokiose situacijose jie visada žada kerštą, kuris įvyks jiems palankiu laiku ir jiems palankioje vietoje – bet krizė tiesiog praeina.
Pavyzdžiui, po to, kai 2008 m. vienas „Hezbollah“ vadų Imadas Mughniyehas buvo nužudytas išpuolio Damaske metu, „Hezbollah“ dėl šio išpuolio apkaltino Izraelį ir žadėjo kerštą.
Tačiau, nors po to susirėmimai tarp „Hezbollah“ ir Izraelio buvo atsinaujinę, ypatingų išpuolių, kuriuos būtų galima laikyti būtent kerštu Izraeliui, nebuvo.
Vis dėlto precedento tokios reikšmės figūros kaip Q.Soleimani nužudymui nėra. Todėl prognozuoti, kas įvyks, sunku.
Parengta pagal „Associated Press“.
