Ironiška, bet Claaso Relotiuso nuodėmės į paviršių išlindo pasirodžius jo publikacijai apie JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris nuolat keikia žiniasklaidą, rėmėjus Amerikos provincijoje.
Kaip skelbia pats „Der Spiegel“, savaitgalį skandalui dėl C.Relotiuso skiriantis visas pagrindines pozicijas leidinio tinklalapyje, žurnalisto darbo metodais suabejojo JAV kartu su juo dirbęs kolega Juanas Montero.
Pastarasis informavo „Der Spiegel“ apie savo abejones (žinoma, norėdamas apsaugoti savo paties reputaciją), ir galiausiai, pasitelkęs faktų tikrintojus, savaitraštis išsiaiškino apgavystės mastą.
Palūžęs prisipažino ir pats 33 metų C.Relotiusas. Jis praėjusią savaitę pasitraukė iš pareigų, o dabar su žiniasklaida nebendrauja, prieš tai tik pareiškęs: „Aš sergu ir man reikia pagalbos.“
Išgalvotos citatos
„Der Spiegel“ nieko neslepia: „Claasas Relotiusas dirbo metodiškai ir siekdamas apgauti. Pavyzdžiui, savo publikacijose jis rašė apie žmones, su kuriais nebendravo ir nesikalbėjo.“
Nuo 2011 metų leidinyje pasirodė bevek 60 C.Relotiuso publikacijų ir mažiausiai 14 iš jų, kaip paaiškėjo, kupinos melo.
Esą žurnalistas apie tuos žmones sužinodavo iš straipsnių kituose leidiniuose ar televizijos reportažų, o tuomet jiems priskirdavo savo paties sugalvotas, bet pagal stereotipus tinkančias citatas.
„Jis sukurdavo sudėtingus portretus žmonių, kurie iš tikrųjų egzistuoja, bet kurių pasakojimus jis suklastodavo. Jis taip pat išgalvodavo pokalbius ir citatas“, – skelbia savaitraštis.
C.Relotiusas iš pradžių tiesiog siųsdavo straipsnius „Der Spiegel“, bet prieš pusantrų metų buvo įdarbintas redaktoriumi. Nuo 2011 metų leidinyje pasirodė beveik 60 jo publikacijų ir mažiausiai 14 iš jų, kaip paaiškėjo, kupinos melo.
Tarp tokių rašinių – ir publikacijos, už kurias C.Relotiusas buvo įvertintas tarptautiniais apdovanojimais. Iš viso tokių buvo dešimt.
Pavyzdžiui, jis rašė apie amerikiečio liudininko kelionę stebėti, kaip įvykdoma mirties bausmė Taip pat – apie du irakiečius vaikus, kuriuos pagrobė ir perauklėjo „Islamo valstybė“. Dar viena istorija „Number 440“ – apie Gvantanamo kalinius.
„Absurdiški melai“
„Turime įvertinti, kurie kontrolės mechanizmai nesuveikė, ir išsiaiškinti, kodėl mes tai pražiopsojome“, – pripažino kitais metais „Der Spiegel“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas eiti pradėsiantis Steffenas Klusmannas.
Kol kas aišku, kad demaskuoti C.Relotiusą padėjo kolega, kartu su juo rengęs straipsnį apie D.Trumpo šalininkų būrį, JAV Arizonos valstijoje medžiojantį nelegalius imigrantus. J.Montero dar lapkritį kreipėsi į „Der Spiegel“ vadovybę.
Iškart veiksmų nebuvo imtasi – patikrinti, ar abejonės pagrįstos, žinoma, užtrunka. Bet tuomet atsiliepė du JAV Minesotos valstijoje įsikūrusio Fergus Folso miestelio, apie kurį C.Relotiusas rašė pernai, gyventojai.
Jie platformoje „Medium“ atkreipė dėmesį į daugybę straipsnyje „Mažame miestelyje“ pastebėtų netikslumų.
„Nesuvokiama, kas turėjo atsitikti neva pasaulinio lygio „Der Spiegel“ faktų tikrintojų komandai, kad ji nepastebėtų visų šių iškraipymų“, – parašė vietos gyventojai Michele Anderson ir Jake'as Krohnas.
M.Anderson ir J.Krohnas: „Jis parašė 7,3 tūkst. žodžių, bet tiksliai įvardijo tik mūsų miestelio gyventojų skaičių ir vidutinę metinę temperatūrą.“
Anot M.Anderson, pabendravusi su Fergus Folso gyventojais, kuriuos savo rašinyje citavo C.Relotiusas, ji išsiaškino, kad į juos nesikreipė Vokietijos savaitraščio faktų tikrintojai („Der Spiegel“ jau kilus skandalui paskelbė, kad praktikos kreiptis į straipsnio subjektus ir jų klausti, ar citatos tikslios, nėra).
Priminsime, kad didžiosiose žiniasklaidos priemonėse faktų tikrintojai stebi ne tik politikų ar kitų žmonių iš išorės pasisakymus, bet ir analizuoja jų pačių žurnalistų publikacijas. Geriau netikslumus, melą ar klastotes aptikti patiems – dar prieš pasirodant straipsniui.
C.Relotiusas Fergus Folse praleido tris savaites. Jo straipsnį M.Anderson ir J.Krohnas tikrino pusantrų metų. Išvados?
„Jis parašė 7,3 tūkst. žodžių, bet tiksliai įvardijo tik mūsų miestelio gyventojų skaičių ir vidutinę metinę temperatūrą“, – parašė amerikiečių duetas, kuris pridėjo „11 pačių absurdiškiausių melų“ sąrašą.
Per daug kūrybinės laisvės?
„Der Spiegel“, be abejo, bandydamas apginti reputaciją, trečiadienį užkūrė skaidrumo kampaniją ir pažadėjo išanalizuoti absoliučiai visus C.Relotiuso rašinius, o po to paskelbti vidinio tyrimo išvadas.
Nepriklausomas tinklaraštininkas, anksčiau „Der Spiegel“ dirbęs Stefanas Niggemeieris, tiesa, jau pastebėjo, kad keliuose žurnalisto rašiniuose iš Amerikos lyg tyčia atliepiami Vokietijoje įprasti stereotipai apie D.Trumpo rinkėjus.
„Ar gali būti, kad tai, kas įvyko, įvyko dėl ideologinio šališkumo?“ – apie priežastis, kodėl faktų tikrintojai galėjo pražiopsoti C.Relotiuso apgavystes, svarstė S.Niggemeieris.
Savaitraštis „Der Spiegel“ buvo įkurtas 1947 metais ir didžiuojasi tiriamosios žurnalistikos darbais. Vokietijoje, kur faktai dažnai susimaišę su nuomonėmis, leidinys laikomas palankus centro kairiesiems.
Bet dabar, savaime suprantama, užduodami klausimai dėl prestižinio „Der Spiegel“ faktų tikrinimo skyriaus, kurį leidinys „Columbia Journalism Review“ yra pavadinęs didžiausiu pasaulyje. Skyriuje dirba apie 70 faktų tikrintojų.
„Visada laikėmės nuomonės, kad puikiai žurnalistikai reikia tam tikros laisvės. Nenorime kontroliuoti kiekvieno savo kolegų žingsnio.
Norime, kad jie galėtų sau leisti plaukioti, nes tai vienintelis būdas skatinti kūrybiškumą. Aišku, pernelyg daug kūrybos būti negali“, – komentare šią savaitę paskelbė „Der Spiegel“.
