Karantino sukaustytoje Italijoje bene labiausiai kenčia turizmo ir mados sektoriai. Būtent iš mados pasaulio – vienos esminių „Made in Italy“ kolonų – pasigirdo garsus ir vienareikšmiškas raginimas susimąstyti, nes pandemija mums suteikia unikalią progą pradėti gyventi geriau.
„Mados sistemos nuosmukis prasidėjo, kai prabangos sektorius ėmė vaikytis greitos mados principų pamiršęs, kad tikrajai prabangai sukurti, o ir suprasti reikia laiko. Aš nebenoriu šitaip dirbti, tai yra amoralu“, – elegantišką antausį mados industrijai tėškė dizaineris Giorgio Armani.
Vyrus iš kampuotų švarkų išlaisvinęs ir moteris į elegantiškai gulančius kostiumus įvyniojęs mados karaliumi tituluojamas 85 metų dizaineris iki šiol dirba pirmosiose savo karalystės linijose: prižiūri drabužių, avalynės, aksesuarų, baldų kolekcijas, minimalistine prabanga ir elegancija alsuojančių restoranų ir viešbučių verslą.
Dar prieš karantiną dizaineris, kurio turtą žurnalas „Forbes“ vertina 11,2 mlrd. dolerių, buvo pastebėtas pats tvarkantis manekeną vienoje savo parduotuvių vitrinų Milano mados kvartale.
„Neturi jokios prasmės, kad švarkas ar kostiumas po trijų savaičių taptų pasenusiu. Aš taip nedirbu“, – mados biblija vadinamam amerikiečių žurnalui „Women’s Wear Daily“ nusiųstame laiške rašo G.Armani.
Analitikai skaičiuoja, kad Italijos mados industrija 2020 m. neteks mažiausiai 50 proc. pelno. Būtent todėl, G.Armani teigimu, praėjus krizei reikės pasiraitoti rankoves ir kibti į darbą. Tačiau kitaip – pirmenybę teikiant tikriesiems prioritetams ir vertybėms: kokybei, išliekamajai vertei, ilgaamžei elegancijai.
Karantino sukaustytoje Italijoje bene labiausiai kenčia turizmo ir mados sektoriai.
„Visada tikėjau laikui nepavaldžios elegancijos idėja, visada kūriau rūbus su vienintele pirkimo filosofija – kad jie būtų ilgaverčiai. Yra amoralu ir absurdiška, kad žiemą parduotuvėse kaba lininės suknelės, o vasarą – alpakos kailiniai vien tik tam, kad tuojau pat būtų patenkintas pirkimo įgeidis“, – laiške, kurį italų žiniasklaida pavadino žemėlapiu atsikėlimui po krizės, greito vartojimo mados mechanizmus sukritikavo dizaineris.
„Užtenka šio nuobodaus ir vulgaraus teatro. Užtenka švaistyti pinigus kolekcijų pristatymams, kurie tėra permatomo lako potėpiai ant nieko. Užtenka komunikacijos žaidimu virtusios mados. Ši krizė yra nuostabi ir unikali proga sustoti, susimąstyti, pasitaisyti, nusimesti viską, kas nereikalinga, perbraižyti autentiškesnį, tikresnį horizontą, atrasti humaniškesnę dimensiją… Krizė suduos dramatišką, tačiau labai sveiką smūgį. Tai – bene svarbiausia šios krizės pamoka“, – sakė dizaineris, paaukojęs daugiau kaip du milijonus eurų Milano ligoninėms ir vienas pirmųjų vietoj suknelių ėmęs siūti apsaugines kaukes ir chalatus medikams.
Atrasti humaniškesnę ekonomiką ir išmokti šios krizės pamokas ragina ir autoritetu ne tik religinėje plotmėje laikomas popiežius Pranciškus.
„Yra tokia ispaniška patarlė: Dievas kaltes dovanoja visada, žmogus – kartais, gamta – niekada. Nežinau, ar ši krizė yra gamtos kerštas, bet perspėjimas – tai tikrai“, – interviu katalikiškam britų savaitraščiui „The Tablet“ viešai apie pasaulį kamuojančią pandemiją prabilo popiežius.
Dar prieš penkerius metus encikliką „Laudato si'“ (liet. „Būk pagarbintas“) apie žmogaus ir gamtos santykį išleidęs pontifikas perspėjo, kad nesirūpindami bendrais namais patys pjauname šaką, ant kurios sėdime.
„Ši krizė liečia mus visus, tiek turtingus, tiek vargšus. Atėjo laikas žengti ryžtingą žingsnį. Pereiti nuo gamtos išnaudojimo ir piktnaudžiavimo prie apmąstymų. Atėjo laikas nuoseklumui arba prarasime viską“, – dar rugsėjo mėnesį, kalbėdamas apie ekologinę krizę, perspėjo popiežius.
Dabar, kai artimą, betarpišką bendravimą itin mėgstančio Pranciškaus teigimu, jis gyvena „lyg uždarytas narve“, šie žodžiai įgauna kaip niekad aktualų atspalvį. Vis tik popiežius nepraranda optimizmo, nors ir pabrėžia, kad mes, žmonės, turime selektyvią atmintį.
„Atlaikysime šią krizę ir iš jos išeisime, – interviu sakė popiežius, – tačiau tik jei liausimės veidmainiauti ir rimčiau susimąstysime apie mūsų visų bendrą atsakomybę už aplinką. Nenustoję gyventi „imu ir vartoju“ optikoje, nesiėmę humaniškesnės ir tuo pačiu gamtą tausojančios ekonomikos iš viruso nebūsime išmokę jokios pamokos“, – perspėjo popiežius Pranciškus.
Pasirinkimas – mūsų rankose.
