Tai dėl to, kad vadinamasis Kimberley procesas – tarptautinis režimas, sukurtas tam, kad prekyboje būtų kuo mažiau deimantų gautų vergišku darbu, – pradeda išsikvėpti.
Kimberley procesą prieš devynerius metus pradėjo Jungtinės Tautos. Jame dalyvauja 76 pasaulio šalys, įskaitant didžiausias deimantų prekeives. Kimberley procesas siekia užtikrinti, kad prekyboje nebūtų vadinamųjų konfliktų deimantų. Šalys yra įsipareigojusios negabenti deimantų iš konfliktinių teritorijų ir šiais brangakmeniais prekiauti tik tarpusavyje.
Puikiai sistemos silpnumą demonstuoja Zimbabvės atvejis. 2008 metais šalies valdžia dislokavo savo karius Marange deimantų kasyklose siekdama užimti šias lobių pilnas žemes. Maždaug 200 deimantų kasėjų buvo nužudyti, kiti, įskaitant ir vaikus, priversti sunkiai dirbti toliau. Šalies valdančiųjų teigimu, nuo tada, kai vietovę pradėjo valdyti valdžia kartu su privačiomis kompanijomis, situacija pagerėjo. Tačiau sargai vis dar puldinėja vietinius deimantų kasėjus ir veja juos šalins, o turtingas žemes saugo valstybės parinktoms įmonėms.
Pernai Zimbabvei buvo grąžintos teisės sertifikuoti deimantus. Tuo metu procesui vadovavo Kongo Demokratinė Respublika, kurios armija taip pat buvo įsivėlusi į nelegalias aukso ir kitų naudingųjų iškasenų kasybas.
Kasyklose išnaudojami žmonės turėtų rūpėti deimantų pirkėjams, kurių pinigai padeda maištininkais nusipirkti ginklų ir tęsti karus toliau. Tačiau dabar Kimberley procesas tik tai ir užtikrina – sertifikatas reiškia, kad deimantai pirkti ne iš sukilėlių. Tačiau procesas neužtikrina, kad deimantai iš kasyklų ištraukti ne vaikų rankomis, kad žmonės nėra išnaudojami ir kankinami.
Pasikeitimus čia lengviausiai galėtų inicuoti JAV. Ji sudaro apie 38 proc. šlifuotų deimantų rinkos. Tačiau laiko ji turi nedaug. Mažiau nei po metų procesui vėl imsis vadovauti Pietų Afrika, kuri reformas, valdydama didžiulius deimantų klodus, gali ir pristabdyti.
