29-erių M.Butina, kilusi iš Barnaulo miesto Pietų Sibire, Rusijoje geriausiai žinoma kaip organizacijos „Teisė laikyti ginklą“ („Pravo na oružije“), kuri kovoja už platesnes teises įsigyti ir turėti šaunamuosius ginklus, įkūrėja.
Ši organizacija ilgai palaikė vis artimesnius ryšius su galinga JAV lobistine Nacionaline šaulių asociacija (NRA). Regis, būtent santykiai su NRA M.Butinai buvo būdas daryti įtaką Respublikonų partijai ir visai JAV vyriausybei.
NRA atstovai vyko į Maskvą, o M.Butina vis fotografavosi su respublikonų kandidatais į prezidentus. 2015 metais rusė net atsidūrė šalia kampaniją ką tik pradėjusio D.Trumpo ir per vieną renginį uždavė jam klausimą apie JAV sankcijas Rusijai.
Palaikymas – iš J.Boltono lūpų
Dar 2014-aisiais žurnalas GQ rašė, kad M.Butina „vaikystėje mėgo stebėti, kaip jos tėvas ardo ir valo savo šautuvą“. Pirmą kartą ginklą ji į rankas esą paėmė sulaukusi vos 10 metų.
2010 metais M.Butina baigė mokslus Altajaus valstybinio universiteto Komunikacijos, filologijos ir politikos mokslų fakultete.
2014 metais „Teisė laikyti ginklą“ jau buvo pasklidusi po visą Rusiją, o prie organizacijos jungėsi patys įvairiausi rusai – pagrindinių politinių partijų nomenklatūra, nacionalistai, liberalai.
Ji iškart pasuko į magistro studijas ir, vis dar studijuodama, prisijungė prie Altajaus krašto „visuomeninių rūmų“ (oficialiai nevyriausybinė organizacija „Rusijos Federacijos visuomeniniai rūmai“, kuri iš tiesų labiau imituoja visuomenės interesų gynimą, buvo įkurta 2005 metais, – red.).
Būdama 21-erių, M.Butina atidarė baldų parduotuvių tinklą, o po metų įkūrė jau minėtą organizaciją „Teisė laikyti ginklą“ ir persikraustė į Maskvą. Jau apsigyvenusi sostinėje, jauna moteris pardavė visas savo baldų parduotuves ir atidarė reklamos agentūrą, iš kurios veiklos ir pragyveno.
2014 metais „Teisė laikyti ginklą“ jau buvo pasklidusi po visą Rusiją, o prie organizacijos jungėsi patys įvairiausi rusai – pagrindinių politinių partijų nomenklatūra, nacionalistai, liberalai.
Organizacija užmezgė ryšius su analogiška grupe JAV – NRA – ir net ėmė domėtis žmogaus teisėmis. Viena iniciatyva „Mano namai – mano tvirtovė“ ragino išplėsti savigynos teisinį apibrėžimą ir sulaukė daugiau nei 100 tūkst. ją remiančių žmonių parašų.
Kaip pastebi keli JAV žurnalistai, būtent tuo metu – 2013-2014 metais – M.Butina buvo supažindinta su gana įtakingu JAV konservatoriumi, aktyviu NRA nariu Paulu Ericksonu.
O 2013-ųjų gruodį organizacijos „Teisė laikyti ginklą“ paskyroje „YouTube“ pasirodė sveikinimas iš paties Johno Boltono – dabartinio D.Trumpo patarėjo nacionaliniam saugumui. Įraše J.Boltonas išreiškia paramą rusams, siekiantiems teisės lengviau įsigyti šaunamuosius ginklus.
Aktyvistę sveikino ir A.Navalnas
M.Butiną ir jos įkurtą organizaciją, kaip pranešama, globojo A.Toršinas. Tuo metu jis buvo senatorius Rusijos Federacijos Taryboje, o šiuo metu yra Rusijos centrinio banko pirmininko pavaduotojas.
A.Toršinas irgi norėjo daugiau teisių rusams, turintiems šaunamųjų ginklų ar norintiems jų įsigyti. „Teisės turėti ginklą“ garbės narių sąraše, pavyzdžiui, buvo skandalingasis Vladimiras Žirinovskis, prieštaringai vertinamas aktorius ir režisierius Ivanas Ochlobystinas ir buvęs parlamentaras Ilja Ponomariovas.
2014 metais M.Butina dalyvavo „Visuomeninių rūmų“ elektroniniuose rinkimuose, o jos kandidatūrą parėmė ir Aleksejus Navalnas, Vakaruose žinomas kaip vienas Rusijos opozicijos lyderių.
„Butina kovoja už civilių teisę turi tinklą ir yra vienintelė kandidatė, vykdanti normalią rinkimų kampaniją“, – tada pareiškė A.Navalnas, nors M.Butina vietos „Visuomeniniuose rūmuose“ taip ir neiškovojo.
Su M.Butina anksčiau dirbę žmonės „Meduza“ teigė, kad moteris simpatizuoja opozicijai ir dalyvavo protestuose Maskvos Bolotnajos aikštėje. Tiesa, kaip „ginklų idėjos Rusijoje fanė“ ji esą buvo pasiryžusi dirbti „tiek su opozicija, tiek su valdžia“.
Kantrybės M.Butina vis dėlto daug neturėjo. 2015 metų sausį ji pasitraukė iš organizacijos „Teisė turėti ginklą“ pirmininkės pareigų, o šiemet kovą organizacija apskritai buvo likviduota – teismas nusprendė, kad pažeidžiami įstatymai dėl viešųjų asociacijų.
Šiandien organizacijos tinklalapis jau uždarytas, tačiau „Teisė turėti ginklą“ toliau aktyvi socialiniame tinkle „Vkontakte“, kur šią paskyrą prenumeruoja 40 tūkst. vartotojų. Liepos 16-ąją, kai buvo pranešta apie M.Butinos areštą JAV, pasirodė ir tviterio žinutė: „Manome, kad šie kaltinimai nepagrįsti ir politiniai.“
Su A.Toršinu dirbantis šaltinis „Meduza“ pasakojo, kad M.Butina buvo „gera personalo narė, kuri geba atlikti užduotį“. Esą jos ryžtas bet kokia kaina pasiekti tikslą žavėjo: „Jei ji rado vietą pono Toršino komandoje, vadinasi, ji jam pasirodė naudinga.“
Uždavė klausimą D.Trumpui
2015-aisiais M.Butina įstojo į Amerikos universitetą JAV sostinėje Vašingtone, kur nutarė siekti tarptautinių santykių magistro laipsnio. Savaime suprantama, ji ėmė praleisti vis daugiau laiko JAV.
Amerikoje M.Butina lankėsi daugybėje NRA renginių, o JAV teisingumo departamento paskelbtuose dokumentuose skelbiama, kad neįvardijamas JAV pilietis supažindino ją su keliais garsiais šalies politikais. Anot „The Washington Post“, tas pilietis – jau minėtas P.Ericksonas.
Ryšius su NRA ir keliais respublikonais palaikė ir M.Butinos globėjas A.Toršinas. Pasak „Mother Jones“, A.Toršinas irgi lankėsi NRA renginiuose, kur kvietė šios organizacijos lyderius į Maskvą.
M.Butina po Ameriką keliavo būtent su A.Toršinu. 2015-2016 metais ji lankėsi keliose NRA konferencijose, kur bendravo su žinomais respublikonais, įskaitant Viskonsino valstijos gubernatorių Scottą Walkerį, kuris tuomet dalyvavo respublikonų pirminiais rinkimais.
2015 metų birželio 12-ąją – D.Trumpas apie dalyvavimą prezidento rinkimuose paskelbs už kelių dienų – portale „The National Interest“ pasirodė M.Butinos straipsnis „Lokys ir dramblys“.
Rašinyje autorė citavo markizę de Pompadour ir tikino, kad respublikono pergalė rinkimuose smarkiai prisidėtų prie JAV ir Rusijos santykių pagerinimo.
Po mėnesio M.Butina pasirodė D.Trumpo kampanijos renginyje Las Vegase, kur sugebėjo paklausti būsimojo JAV prezidento, ar jis planuoja išlaikyti sankcijas Rusijai. D.Trumpas, iš pradžių pažėręs priekaištų ankstesnėms Baltųjų rūmų administracijoms, atsakė: „Nemanau, kad reikia sankcijų.“
Carienė ir G.Rasputinas
Kaip rašo „The Daily Beast“, M.Butina 2016 metų lapkritį ir savo gimtadienį, ir D.Trumpo pergalę prezidento rinkimuose paminėjo specialiu vakarėliu. O į jį atėjo ir keli D.Trumpo kampanijos atstovai.
P.Ericksonas atvyko persirengęs Grigorijumi Rasputinu, o pati M.Butina pasipuošė kaip carienė Aleksandra – paskutiniojo Rusijos caro Nikolajaus II žmona. G.Rasputino nuomonė carienei buvo labai svarbi.
Pranešama, kad per tą patį vakarėlį M.Butina padėjo keliems D.Trumpo kampanijos atstovams užmegzti ryšius su Rusija. Moteris apie tokią savo pagalbą esą pasigyrė ir per paskaitas Amerikos universitete.
Pernai kovą A.Toršinas ir M.Butina kartu vakarieniavo su grupe respublikonų. Tarp pastarųjų buvo ir du Kongreso nariai. Vakarienė buvo JAV rengiamų Nacionalinių maldos pusryčių dalis.
Po kelių mėnesių buvo skelbta, kad A.Toršinas per šią išvyką į JAV turėjo susitikti ir su pačiu D.Trumpu. Tačiau Rusijos pareigūnai tai paneigė – kaip ir M.Butina, kuri pabrėžė, kad delegacija neturėjo įgaliojimų derėtis Rusijos valstybės vardu.
Tą patį 2017 metų kovą savaitraštis „Time“ rašė, kad M.Butinos ir A.Toršino žygiai yra „daug metų trunkančių pastangų nutiesti tiltus tarp Rusijos lyderių ir Amerikos konservatorių dalis“.
Esą ši kampanija didelio dėmesio nesulaukė, bet yra tikrai sėkminga – su Kremliumi siejamos organizacijos draugauja su garsiais JAV evangelikais, įstatymų leidėjais, tokiomis įtakingomis lobistinėmis grupėmis kaip NRA.
„Time“ rašė, kad M.Butinos ir A.Toršino žygiai yra „daug metų trunkančių pastangų nutiesti tiltus tarp Rusijos lyderių ir Amerikos konservatorių dalis“.
Pernai gruodį „The New York Times“ irgi paminėjo M.Butiną rašinyje apie P.Ericksono pastangas suvesti D.Trumpo atstovus su Kremliumi.
P.Ericksonas 2016 metų gegužę parašė elektroninį laišką D.Trumpo kampanijos patarėjui Rickui Dearbornui. Laiške, pavadintame „Ryšys su Kremliumi“, jis teigė galintis „pradėti lėtai kasti kanalą prezidento Putino Kremliaus link“.
O jau šiemet sausį M.Butinai atsirado vietos „McClatchy“ publikacijoje apie JAV federalinio tyrimų biuro (FTB) vykdomą tyrimą dėl A.Toršino vaidmens nelegaliai perduodant 30 mln. dolerių NRA. Šias lėšas organizacija išleido D.Trumpo kandidatūrai paremti.
Susidomėjo dar prieš R.Muellerio paskyrimą
JAV teisingumo departamento kaltinamajame akte (jį rasite čia) rašoma, kad M.Butina laiškais aktyviai bendravo su kontaktais Respublikonų partijoje ir ragino „kurti konstruktyvius santykius“ su Rusija, nors Amerikos dešinieji į Kremlių paprastai šnairuoja kaip į ilgametį priešininką.
Amerikiečiams – beveik neabejojama, kad omenyje turimi P.Ericksonas ir respublikonas Atstovų Rūmų narys Dana Rohrabacheris – M.Butina rašė, kad laikmetis unikalus, nes NRA jau turi nepaprastai didelę įtaką respublikonams.
Vienas kontaktas, kaip spėjama, P.Ericksonas viename atsakymų M.Butina rašė, kad ji turi „balansuoti tarp dviejų priešingų imperatyvų“. Esą reikia įtikinti žmones JAV, kad ji atstovauja Rusijai po V.Putino, bet „tuo pat metu nekritikuoti jo ir neskubinti jo įpėdinio atėjimo į valdžią“.
Teisingumo departamentas pateikia ir kelias A.Toršino žinutes M.Butinai. Pastarajai patariama apsišarvuoti „kantrybe ir šaltakraujiškumu“ bei „tikėti savimi“.
M.Butina dar kituose laiškuose amerikiečiams tvirtino, kad Kremliuje gavo pritarimą būtent tokiems „bendravimo kanalams“. D.Trumpui jau laimėjus rinkimus, ji su A.Toršinu svarstė apie problemas, kurių sprendimas galėtų suartinti JAV ir Rusiją.
„The Washington Post“ rašo, kad FTB M.Butinos veikla susidomėjo dar prieš paskiriant Robertą Muellerį specialiuoju prokuroru ir prieš jam pradedant tyrimą dėl galimo Rusijos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.
Negana to, R.Muelleris ir jo komanda, regis, apskritai neturi nieko bendro su M.Butinos byla – tyrimą vykdė ir kaltinimus paruošė federaliniai agentai bei prokurorai ne iš R.Muellerio biuro, o FTB rusę sulaukė, nes gavo duomenų, kad ji rengiasi išvykti iš Vašingtono.
