Portalo šaltiniai JAV žvalgybos bendruomenėje pripažino, kad vadinamoji Specialaus (informacijos) rinkimo tarnyba jau išsiaiškino, ką apie susitikimą su D.Trumpu kalbėjo V.Putinas. Be to, esą turbūt žinoma ir tai, kaip susitikimą vertina Rusijos žvalgybos tarnybų vadovai.
Tai reiškia, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) ir Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) strategine prasme nėra aklos – informacijos apie D.Trumpo ir V.Putino susitikimą tikrai yra.
Tiesa, svarbiausių duomenų – smulkaus žodinio pasakojimo apie D.Trumpo ir V.Putino dialogą – trūksta. Tad žvalgybininkai iki šiol negali kruopščiai įvykdyti aktualiausios misijos – padėti administracijai suprasti, kas vyks toliau.
„Daugelis klausimų apie tai, kas įvyko Helsinkyje, – ne apie esminį rūpestį. Kaip žvalgybos pareigūnai gali padėti sprendimų priėmėjams, jei tik prezidentas žino, kokie tie sprendimai.
Jei prezidentas, kalbėdamas su Putinu, priėmė sprendimų ar juos pakeitė, ir dabar atsisako atskleisti, kas įvyko, kaip nacionalinio saugumo pareigūnai gali rengti dokumentus ateičiai?“ – klausė buvęs CŽV pareigūnas Davidas Priessas, anksčiau teikęs kasdienius žvalgybininkų pranešimus Baltiesiems rūmams.
Kaip patikrinti, ar Rusija meluoja?
Jei tikėtume viešais JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus Dano Coatso pareiškimais, jis praėjusią savaitę atskleidė tiksliai nežinantis, kas buvo aptarta Helsinkyje.
D.Coatsas taip pat pripažino, kad yra rizikos, jog V.Putinas slapta įrašė visus salėje pasakytus žodžius.
Savo ruožtu Baltųjų rūmų atstovė Sarah Huckabee Sanders pirmadienį atsisakė tiesiai atsakyti, ar D.Trumpas žvalgybos pareigūnams detaliai papasakojo apie privatų pokalbį su V.Putinu. Neaišku ir tai, ar JAV prezidentas sėdėjo sudėjęs rankas, ar vis dėlto kažką užsirašinėjo.
„Prezidentas susitiko ir konsultavosi su visa savo nacionalinio saugumo komanda. Konkrečiai nepasakosiu, kaip prezidentas kiekvieną kartą bendrauja su šia komanda“, – pareiškė S.H.Sanders.
Pats D.Trumpas erzina šalį: „Kai girdėsite melagingas naujienas (Fake News) neigiamai vertinant mano susitikimą su prezidentu Putinu, atsiminkite, kad aš nieko neišdaviau. Mes tiesiog kalbėjomės apie abiem šalims naudingą ateitį.“
Ironiška tai, kad patvirtinti tokį D.Trumpo teiginį kliudo tik jis pats – ir tai puikiai supranta tiek dabartiniai, tiek buvęs JAV žvalgybininkai.
Anot „Politico“ šaltinių, anksčiau per tokius svarbius Amerikos prezidentų susitikimus visada būdavo slapta įjungiamas diktofonas arba vaizdo kamera – ypač jei kambaryje nėra aukšto lygio patarėjo.
JAV žvalgybininkai neabejoja, kad būtent tai padarė Rusijos pusė. Kremliuje bus itin atidžiai išnagrinėta, ką sakė D.Trumpas, kaip keitėsi jo veido išraiška, kūno kalba.
„Bet JAV žvalgybininkai apie tai, kas vyko už uždarų durų, sužino tik iš koduotų NSA pranešimų, kuriais perduodama pačių rusų nuomonė apie tai, kas buvo aptarta“, – kalbėjo buvęs NSA analitikas Johnas Schindleris.
„Aišku, tai yra tai beprotiška, kad niekas nemanė, jog taip nutiks. Svarbiausia – informacija apie susitikimą. Tačiau kadangi nėra jokios amerikietiškos versijos, Rusija gali meluoti – mes net nesužinotume, nes nėra kaip patikrinti“, – pridūrė ekspertas.
Nerimas virto panika
JAV žvalgybos pareigūnams galvosopis išties nemenkas. Net jei būtų sugebėta gauti išsamių duomenų apie susitikimą, kažin ar būtų galima juos naudoti neužsitraukiant D.Trumpo – jis nieko nepasakoja – rūstybės.
Turint omenyje, kad JAV prezidentas nusiteikęs nieko neatskleisti apie savo pokalbį su V.Putinu, D.Trumpas net galėtų teigti, jog informacijos rinkimas be jo leidimo – nelegalus.
Keturių knygų apie NSA veiklą autorius Jamesas Bamfordas pabrėžia, kad NSA ir CŽV perimti JAV piliečių pokalbius elektroniniu būdu neturi nei Amerikoje, nei svetur – nebent tie žmonės patys sutinka su tokiu sekimu.
Tarnybos taip pat turi gauti specialių žvalgybinių duomenų rinkimo orderį – prieš tai reikia įrodyti, kad pareigūnus dominantis asmuo veikia kaip užsienio agentas. Taip buvo Carterio Page'o, buvusio D.Trumpo kampanijos patarėjo atveju.
„Aš nemanau, kad Trumpui tai patiktų. NSA yra didelė biurokratija – žmonės daro tik tai, ką daryti jiems įsako iš viršaus. Nėra kokių šansų, kad kas nors drįso šnipinėti Jungtinių Valstijų prezidentą“, – mano J.Bamfordas.
JAV žvalgybininkai dar prieš susitikimą Helsinkyje neslėpė nerimo dėl D.Trumpo ir V.Putino pokalbio už uždarų durų. Bet po spaudos konferencijos, per kurią Amerikos prezidentas pareiškė tikintis V.Putinu, esą Rusija nesikišo į 2016-ųjų rinkimus, nerimas virto panika.
Vėliau D.Trumpas dar kelis kartus pakeitė nuomonę dėl Rusijos kišimosi – jei jis apskritai ją turi. Savo ruožtu V.Putinas pareiškė, kad D.Trumpas padarė didelių nuolaidų saugimo klausimais, įskaitant krizę Sirijoje.
Keliems veteranams JAV šnipams įstrigo D.Trumpo elgesys. Jis stovėjo įtraukęs pečius, o į V.Putiną vis kreipėsi labai pagarbiai – juk Rusijos prezidentas, buvęs KGB agentas, tikrai geba suvystyti varžovą su juo likęs vienas.
„Nežinau, kas įvyko tame susitikime. Jei jis būtų manęs paklausęs, kaip surengti susitikimą, būčiau pasiūlęs elgtis kitaip“, – pripažino D.Coatsas.
Ypač slapta komanda
Vis dėlto svarbu ir tai, kad JAV žvalgybos tarnybų vadovai, vos sužinoję apie būsimą susitikimą Helsinkyje, greičiausiai iškart sukėlė ant kojų visus agentus, analitikus ir techninius specialistus.
Visi jie vertėsi per galvą, kad rastų galimybę pasiklausyti privačių pokalbių Suomijoje – daugelio analitikų vertinimu, šis D.Trumpo susitikimas su V.Putinu gali būti vienas svarbiausių per visą jo prezidentavimo laikotarpį.
Iš visų šių profesionalų darbuotojų labiausiai išskiria itin slapta Specialaus (informacijos) rinkimo tarnyba (SCS) – komanda, kurią sudaro NSA ir CŽV duomenų „gaudytojai“.
SCS veikia taip giliai šešėliuose, kad apie tarnybos egzistavimą kelis dešimtmečius nė nežinota. Tik 2013-aisiais, kai buvęs NSA kontraktininkas Edwardas Snowdenas perdavė milžinišką kiekį duomenų žurnalistams, paaiškėjo, kad tokia komanda veikia.
Vašingtonui SCS labai naudinga, kai vyksta derybos dėl prekybos, diskusijos Jungtinėse Tautose ar tokie susitikimai kaip Helsinkyje – JAV suteikiamas strateginis pranašumas.
SCS tikrai rinko ir iki šiol renka duomenis apie Rusijos žvalgybininkų elgesį – tikriausiai fiksuojamos nuomonės ir įspūdžiai iš susitikimo su JAV delegacija Suomijoje.
Bet E.Snowdenas ir iš jo informaciją gavę žurnalistai atrado, kad SCS sistematiškai rinko duomenis iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel asmeninio mobiliojo telefono. Fiksuota ir dar dešimčių Europos bei Pietų Amerikos lyderių elektroninė informacija.
Žinoma, anuomet kilo skandalas, bet tai dar nereiškia, kad SCS paslaugų JAV vyriausybei neprireikia – greičiausiai Helsinkyje komanda dirbo, ir iš peties.
Be to, amerikiečiams greičiausiai galėjo padėti tokios sąjungininkės kaip Jungtinė Karalystė ar Prancūzija. Savo tikslų Suomijos sostinėje turėjo Kinijos agentai. Visų šių šalių pasiuntiniai siekė susiurbti visus įmanomus duomenis iš susitikimo Helsinkyje.
Be to, SCS tikrai rinko ir iki šiol renka duomenis apie Rusijos žvalgybininkų elgesį – tikriausiai fiksuojamos nuomonės ir įspūdžiai iš susitikimo su JAV delegacija Suomijoje.
JAV turimos technologijos neabejotinai pažangiausios. Tad drąsiai teigti, kad apie D.Trumpo ir V.Putino pokalbio turinį žino tik abu prezidentai ir jų vertėjai, negalima.
-
Marius Laurinavičius: D.Trumpas Helsinkyje nieko neišdavė ir nepardavė. Nes neturėjo ko
-
Ambasadorius: susitikęs su D.Trumpu V.Putinas pateikė konkretų pasiūlymą dėl Ukrainos
-
15min primena: kas žinoma apie tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus?
-
JAV prezidentui V.Putino padovanotas kamuolys buvo kruopščiai patikrintas
-
Donaldas Trumpas teigia nedaręs jokių nuolaidų Rusijai
