Tačiau dabar mieguistam Aleksandropolio uostamiesčiui šiaurės rytų Graikijoje tenka labai svarbus vaidmuo, nes JAV imasi aktyvesnio vaidmens Rytų Europoje ir Pentagonas per čia gabena milžinišką arsenalą – pasak jo, to reikia siekiant suvaldyti Rusijos agresiją.
Šis ginkluotės srautas supykdė ne tik Rusiją, bet ir kaimyninę Turkiją – akivaizdu, kad karas Ukrainoje keičia ekonominius ir diplomatinius santykius visoje Europoje.
Tiek Turkija, tiek Graikija yra NATO narės, tačiau tarp jų jau seniai tvyro priešiškumas, kurį kursto konfliktas dėl Kipro ir teritoriniai ginčai Viduržemio jūroje. Turkija mano, kad glaudesni santykiai tarp Graikijos ir Vašingtono yra potenciali grėsmė.
Pastarojo meto karinės veiklos suaktyvėjimą palankiai įvertino Graikijos vyriausybė, dauguma jos kaimynių Balkanuose ir vietos gyventojų, kurie tikisi, kad amerikiečiai paskatins regiono ekonomiką ir užtikrins saugumą regione augant įtampai.
„Esame maža šalis, – sakė 53 metų Yiannis Kapelas, vienos Aleksandropolio kavinės savininkas. – Puiku turėti didelę šalį, kuri mus saugo.“
Strategiškai ant kortos pastatyta daug – Aleksandropolio uostą ketinama parduoti. Dėl kontrolinio akcijų paketo įsigijimo varžosi keturios įmonių grupės – dvi yra Amerikos įmonės, remiamos Vašingtono, o dvi turi ryšių su Rusija.
