„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kaip Kinijos grėsmė įkalė pleištą tarp Čekijos prezidento ir žvalgybos tarnybų?

2018-ųjų pabaigoje Čekijos kontržvalgybos paviešintoje grėsmių ataskaitoje šalia Rusijos atsirado ir Kinijos pavadinimas. Tačiau nei šalies prezidentas, nei keliones į Azijos galiūnę pamėgę parlamentarai romano su Pekinu nutraukti kol kas neketina.
Xi Jinpingas ir Milošas Zemanas
Xi Jinpingas ir Milošas Zemanas / „Scanpix“ nuotr,

2018-ųjų pabaigoje paviešintoje Čekijos Saugumo informacijos tarnybos (BIS) ataskaitoje užsienio grėsmėmis buvo įvardytos Rusija ir Kinija.

„Kinijos veikimo būdai yra de facto tokie pat hibridiniai kaip ir Rusijos“, – rašoma BIS ataskaitoje. Pasak jos rengėjų, Kinijos diplomatai bei verslininkai Čekijoje „kelia tokią pat grėsmę kaip ir žvalgybos pareigūnai“.

Ataskaitoje nurodoma, kad Kinija turi tris tikslus: naudojantis Čekijos subjektais pakenkti Europos Sąjungos (ES) vienybei, vykdyti žvalgybinę veiklą, nukreiptą į svarbias Čekijos ministerijas, taip pat vykdyti ekonominį ir technologinį šnipinėjimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Milošas Zemanas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Milošas Zemanas

Tokios išvados įsiutino Kinijai itin draugišką Čekijos prezidentą Milošą Zemaną. Polinkiu į alkoholį ir necenzūriniais pasisakymais pagarsėjęs šalies vadovas BIS pareigūnus išvadino „diletantais“, o pačią ataskaitą – „pilstymu iš tuščio į kiaurą“.

BBC šaltiniai tikina, kad po tokio „apsižodžiavimo“ BIS Prezidentūrai nebeperduoda jautrios informacijos – baiminasi, kad ji pasieks Čekijai nedraugiškas jėgas.

Kibernetinės atakos

2018-ųjų spalį čekų žurnalistas ir apžvalgininkas Ondrejus Kundra paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad Rusijos ir Kinijos programišiai nuo 2014-ųjų vogė jautrius čekų diplomatų duomenis.

Nekoordinuodami savo veiksmų, tačiau vieni apie kitus žinodami, rusų ir kinų programišiai gavo informacijos apie privatų diplomatų gyvenimą, įskaitant meilužius, polinkį į alkoholį ir t.t. – detales, dėl kurių Čekijos Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai galėjo tapti pažeidžiami šantažui.

123rf.com nuotr./Programišius
123rf.com nuotr./Programišius

Tyrime rašoma, kad buvo pavogta jautri informacija ir apie derybų su Europos Sąjunga bei NATO pozicijas, detalės apie informacijos šaltinių, gyvenančių užsienio šalyse ir kontaktuojančių su ambasadomis, motyvus. Į programišių rankas pakliuvo duomenys apie Čekijos kompanijas, besidominčias sutartimis ir viešaisiais pirkimais užsienyje.

„Tai – grėsmė nacionaliniam saugumui“, – pernai apie kibernetines atakas kalbėjo čekų parlamentaras Janas Lipavsky.

Vis dėlto, O.Kundra 15min teigė, kad jo tyrimas neišprovokavo stiprios vyriausybės reakcijos.

„Ruošdamas istoriją kontaktavau su Užsienio reikalų ministerijos darbuotojais, ministras ir kiti asmenys žinojo, ką ketinu publikuoti. Kai kurie jų sakė žinantys, kad tai – paini situacija, kad tai yra problema, kurią reikia spręsti“, – sakė jis.

M.Zemano ir kinų draugystė

M.Zemanas pirmą kartą į Kiniją iškeliavo 2014-aisiais. Po metų jis šioje šalyje stebėjo karinį paradą, skirtą paminėti 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines. Vos prieš metus Čekijos prezidentu tapęs M.Zemanas tame parade buvo vienintelis ES lyderis.

2016-aisiais Kinijos vadovas Xi Jinpingas atvyko į Prahą. Prieš vizitą M.Zemanas kinų žiniasklaidai kalbėjo apie „santykių perkrovimą“ ir ankstesnę vyriausybę, kuri neva pakluso JAV.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Xi Jinpingas ir Milošas Zemanas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Xi Jinpingas ir Milošas Zemanas

„The New York Times“ rašo, kad Xi Jinpingą Prahoje lydėjo paslaptingas kinų verslininkas Ye Jianmingas. Neužilgo jis Čekijoje įsigijo nekilnojamojo turto, vietinę alaus gamyklą ir futbolo komandą.

Per dvejus metus Ye Jianmingo kompanija „CEFC China Energy“ Čekijoje buvo investavusi daugiau nei milijardą dolerių. Ye Jianmingas samdė buvusius valstybės pareigūnus, įskaitant gynybos ministrą. Su Kinija flirtuojantis M.Zemanas Ye Jianmingą paskyrė specialiuoju patarėju ekonomikos klausimais.

M.Zemanas taip pat tapo uoliu Pekino rėmėju: gynė šalies poziciją dėl Taivano – salos, į kurią Kinija turi teritorinių ambicijų, Xi Jinpingo vizito Prahoje metu buvo stengtasi užkirsti kelią protestams.

M.Zemanas taip pat tapo uoliu Pekino rėmėju: gynė šalies poziciją Taivano – salos, dėl kurios Kinija turi teritorinių ambicijų – atžvilgiu. Be to, Xi Jinpingo vizito Prahoje metu stengtasi užkirsti kelią protestams.

2018 metais Ye Jianmingas buvo suimtas Kinijoje, tačiau arešto priežastys taip ir nebuvo paviešintos. „The New York Times“ rašo, kad tuomet M.Zemanui teko aiškintis dėl tokios skubios draugystės su kinų verslininku.

„Čekijos prezidento kritikai Ye Jianmingo dingimą laikė įrodymu, kad šalis neturėtų sieti savo ateities ir turto su Kinija“, – rašo laikraštis.

Greitai valstybinė Kinijos kompanija perėmė Ye Jianmingo verslo imperiją. Toks žingsnis pakurstė įtarimus, kad ji buvo politiškai svarbi Kinijos valdžiai.

Prahoje įsikūrusio tyrimų centro „European Values“ vykdantysis direktorius Jakubas Janda 15min teigė, kad Kinija sėkmingai vykdo BIS ataskaitoje nurodytą tikslą „naudojantis Čekijos subjektais pakenkti ES vienybei“.

„Twitter“ nuotr./Jakubas Janda
„Twitter“ nuotr./Jakubas Janda

„Čekijos prezidentas, Čekijos Komunistų partija ir dalis esamų bei buvusių Čekijos Socialdemokratų partijos narių gali būti vadinami įrankiais, padedančiais įgyvendinti Kinijos užsienio politikos interesus. Šie čekų politikai skleidžia Kinijos vyriausybės pozicijas Čekijoje ir ES.

Pavyzdžiui, Čekija Europos Komisijoje vetavo pasiūlymą dėl griežtesnio užsienio investicijų tikrinimo. Tuo metu Čekijos užsienio reikalų ministro pareigas ėjo socialdemokratas“, – sakė J.Janda.

Prezidento ir žvalgybos konfliktas

Žurnalistas ir apžvalgininkas O.Kundra 15min tikino, kad šiuo metu Čekijoje diskutuojama apie Kinijos ir Rusijos keliamą grėsmę. Tiesa, jis pripažįsta, kad kenksminga Maskvos įtaka matoma labiau: Prahoje veikia didžiulė Rusijos ambasada, kurioje dirba 125 žmonės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Čekijos kariai ir šalies prezidentas Milošas Zemanas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Čekijos kariai ir šalies prezidentas Milošas Zemanas

Pasak O.Kundros, prezidentas savo nuomonės ir draugiško požiūrio į Kiniją nekeičia. Priešingai – jis pliekia čekų kontržvalgybą.

„Zemanas remia Kiniją ir Rusiją, sako norįs palaikyti verslo diplomatiją. Kai kontržvalgyba sako, kad šios šalys kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, paneigiama jo politika. Todėl Zemanas jų (saugumo tarnybų – red.) nekenčia“, – sakė jis.

Anot apžvalgininko, sunku pasakyti, kokią informaciją saugumo tarnybos teikia Prezidentūrai, tačiau „spekuliuojama, kad į Prahos pilį kai kuri informacija neturėtų būti perduodama“.

J.Janda teigė nemanąs, kad Čekijos žvalgybos tarnybos turėtų jautria informacija dalytis su Prezidentūra, kuri „įrodė esanti ištikima Rusijos ir Kinijos sąjungininkė“.

J.Janda 15min teigė nemanąs, kad Čekijos žvalgybos tarnybos turėtų jautria informacija dalytis su Prezidentūra, kuri „įrodė esanti ištikima Rusijos ir Kinijos sąjungininkė“.

Tiesa, M.Zemanas – ne vienintelis Čekijos politikas, skubantis draugauti su Pekinu. Pavyzdžiui, Komunistų partijai priklausantis parlamentaras Vojtechas Filipas į Kiniją vyko neoficialaus vizito siekdamas sušvelninti dėl „Huawei“ kilusį skandalą.

Pernai birželį devynių parlamentarų grupė taip pat buvo susiruošusi neoficialaus vizito į Kiniją, tačiau žemesnieji parlamento rūmai tokią kelionę uždraudė. Tų metų rugsėjį į Kiniją išvyko Ekonomikos reikalų komiteto atstovai, o žinia apie šį vizitą čekų žiniasklaidoje nepasirodė.

Ar bus imtasi veiksmų?

Sausio pabaigoje Čekijos mokesčių inspekcija pašalino Kinijos telekomunikacijų milžinę „Huawei“ iš maždaug 20 mln. eurų vertės viešųjų pirkimų konkurso dėl elektroninės mokesčių sistemos, kurioje bus saugomi svarbūs asmeniniai duomenys, kūrimo. Ši technologijų gigantė buvo laikoma konkurso favorite.

Pasak O.Kundros, kol kas Čekijos vyriausybė nesiėmė ryžtingų žingsnių dėl Kinijos grėsmės atrėmimo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Huawei“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Huawei“

„Situacija Čekijoje panaši į situaciją Vokietijoje: saugumo tarnybos kritikuoja „Huawei“, tačiau vyriausybė kol kas nenusprendė, ką darys toliau. Matome mažus žingsnius, tačiau vis dar laukiame vyriausybės sprendimo, kuris, spėju, bus priimtas per artimiausias dvi savaites“, – 15min teigė apžvalgininkas.

Įvairios valstybės, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Norvegiją, išreiškė susirūpinimą dėl „Huawei“ technologijų naudojimo kuriant naujos kartos mobiliuosius tinklus. Baiminamasi, kad ryšiais su Kinijos vyriausybe įtariama kompanija gali vogti vartotojų duomenis.

Į prekybos karą su Kinija įsitraukusių JAV tonas – dar griežtesnis.

„JAV žvalgybos bendruomenė jau ilgą laiką yra susirūpinusi, ar nereikėtų vertinti Kinijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų kompanijų, tokių kaip „Huawei“ ar ZTE, kaip dirbančių Kinijos žvalgybai, – yra sakęs buvęs Nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis. – Kinija skatina, o galbūt ir reikalauja, kad kompanijos bendradarbiautų su Kinijos vyriausybe.“

TAIP PAT SKAITYKITE: Ilgas ir painus kaltinimų „Huawei“ sąrašas: kodėl skandalas kilo tik dabar?

Tiesa, Kinija nerimą kelia ne tik dėl „Huawei“ ir galimo šnipinėjimo.

ES baiminasi, kad Rytų ir Vidurio Europos suartėjimas su Kinija kelia grėsmę „Bendrijos vienybei, normoms ir vertybėms: esą mainais už investicijas, regiono šalys kai kuriais svarbiais klausimais, įskaitant įstatymo viršenybės principą ir žmogaus teises, stos į Kinijos pusę.

Pavyzdžiui, 2017 metais Vengrija atsisakė pasirašyti bendrą ES laišką, kuriame smerkiamas Kinijoje sulaikytų advokatų kankinimas.

Žmogaus teises ginančios organizacijos „Human Rights Watch“ 2017-ųjų ataskaitoje teigiama, kad 2013 metais prezidentu tapus Xi Jinpingui, „prasidėjo plataus masto ir besitęsiantys žmogaus teisių pažeidimai“, esą nebuvo jokių ženklų, kad pažeidimų intensyvumas sumažės.

Be to, Kinija internete vykdo itin griežtą cenzūrą, pastaruoju metu Pekinui tenka aiškintis dėl represijų prieš tautinę uigūrų mažumą ir disidentus.

Čekija, kaip ir Lietuva bei dar 14 Europos šalių, priklauso 2012 metais sukurtam „16+1formatui.

Šiame formate dalyvaujančios šalys tikina, kad tai – platforma, skirta gerinti santykius ir skatinti ekonominį bendradarbiavimą, tačiau analitikai įspėja dėl šiose valstybėse augančios autoritarinės Kinijos įtakos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs