Politinė įtampa Lenkijoje auga jau kelis mėnesius – pastaruoju metu pasieniečiai fiksuoja vis daugiau migrantų, daugiausia iš Vidurinių Rytų ir Azijos, bandymų nelegaliai patekti į šalį. Varšuva, taip pat Vilnius, teigia, kad žmones prie išorinių ES sienų siunčia Aliaksandro Lukašenkos režimas Minske.
Pagrindinių diskusijų iki šiol buvo sulaukta maždaug dėl 30 migrantų grupės, kelias savaites įstrigusios pasienyje Baltarusijos pusėje. Žmonės įsirengė savadarbę stovyklą, o Lenkija apkaltino Baltarusiją neleidžiant migrantams grįžti ten, iš kur jie atėjo.
Kaip minėta, Varšuva linkusi kalbėti apie Minsko režimo vykdomą „hibridinę ataką“, kuria siekiama pažeisti Lenkijos valstybės integralumą ir sukurti naują migracijos krizę ES.
Pasienio saugumas dabar žymiai sustiprintas. Pasieniečiams padeda šimtai karių, pasienyje sparčiai klojamas spygliuotos vielos barjeras, o ateityje žadama pastatyti naują tvirtesnę sieną.
Prezidentas Andrzejus Duda taip pat paskelbė nepaprastąją padėtį dalyje dviejų Lenkijos regionų, kurie ribojasi su Baltarusija. Tai reiškia, kad į krizinę zoną nebeleidžiama patekti ten negyvenantiems civiliams – politikams, žurnalistams.
„Teisės ir teisingumo“ partijos (PiS) reitingai pakilo. Tiesa, ne tiek, kiek Jaroslawo Kaczynskio kariauna norėtų.
Aišku, nepaprastosios padėties įvedimas aiškintas ir provokacijų per „Zapad-21“ pratybas baime. Kariniuose manevruose, kurių dalis vyko netoli Lenkijos pasienio, dalyvavo tūkstančiai Baltarusijos ir Rusijos karių.
Politinė audra kilo greitai. Matydami emocijų pritvinkusias pasienyje įstrigusių migrantų nuotraukas, opozicijos politikai ir žmogaus teisių gynėjai vadina vyriausybės elgesį su atvykstančiais žmonėmis skandalingu.
Bet rinkėjai, panašu, nemano, kad valdantieji verti pasmerkimo dėl migracijos krizės valdymo – "Teisės ir teisingumo" partijos (PiS) reitingai pakilo. Tiesa, ne tiek, kiek Jaroslawo Kaczynskio kariauna norėtų.
Neprileidžia žiniasklaidos atstovų
Priekaištai PiS ypač įsibėgėjo rugsėjo pabaigoje, kai Lenkijos pareigūnai pasienyje aptiko trijų negyvų migrantų kūnus.
Vyriausybės kritikai užsipuolė valdžią dėl nenoro suteikti įstrigusiems migrantams humanitarinę pagalbą ir apkaltino pasieniečius neleidžiant nevyriausybinėms organizacijoms ir opozicijos politikams padėti žmonėms.
Kalbama ir apie migrantų „išstūmimus“, kuriuos opozicija vadina nelegaliais ir tikina, kad migrantus, išreiškiančius norą prašyti prieglobsčio, įsileisti privaloma.
O jau pastarosiomis dienomis PiS kritikai kaltina valdančiąją partiją kurstant islamofobija atsiduodančią paniką – esą situacija pasienyje specialiai dramatizuojama. Valdžios oponentų teigimu, Minsko režimas migrantus kaip geopolitinį ginklą naudos tol, kol Lenkija laikys migrantus grėsme.
Žinoma, nerimą opozicijai kelia ir nepaprastosios padėties pasienyje paskelbimo pagrįstumas – juk PiS tokių veiksmų taip ir nesiėmė per didelę koronaviruso pandemijos krizę. Teigiama, kad tikrasis tikslas – neleisti žiniasklaidai fiksuoti nelegalių ir nežmoniškų veiksmų.
Kita vertus, vyriausybė ir jos rėmėjai tvirtina, kad tiesiog vykdomos pareigos – neleisti nelegaliai kirsti sieną. PiS atstovai primena, kad panašiai elgiasi ir Lietuvos bei Latvijos vyriausybės.
Jie sako, kad už migrantus atsakingas Minskas ir kad aktyvistams negalima siųsti pagalbos tose pasienio vietose, kurios nepažymėtos kaip teisėti kirtimo punktai.
Negana to, Lenkijos vyriausybė teigia, kad buvo pasiūliusi nusiųsti pas migrantus humanitarinį konvojų, bet jo nepraleido Baltarusija.
Nerimą opozicijai kelia ir nepaprastosios padėties pasienyje paskelbimo pagrįstumas – juk PiS tokių veiksmų taip ir nesiėmė per didelę koronaviruso pandemijos krizę.
Galiausiai PiS skelbia, kad net mažos migrantų grupės įsileidimas taptų pavojingu pavyzdžiu ir sukeltų dar didesnę krizę, nes Baltarusija ir žmonių gabentojai suorganizuotų dar didesnes migrantų bangas.
Apklausų rezultatai iškalbingi
Valdančiųjų tonas, kaip pastebi apžvalgininkai, gana ramus – galbūt išskyrus keistą spaudos konferenciją, kurios metu migrantai buvo apkaltinti zoofilija, nors paaiškėjo, kad remtasi senais ir su šia krize niekaip nesusijusiais įrašais.
O ši ramybė padeda PiS apklausose. Vasarą virš partijos kaupėsi debesys – PiS prarado formalią parlamentinę daugumą, toliau riejamasis su ES dėl teismų reformų. Dabar jau giedriau.
Mat krizė leidžia valdantiesiems vaizduotis ryžtingais ir į kompromisus neinančiais Lenkijos sienos sargybiniais. Kontrastui išstatomi tie, kurie esą nori atverti šalį nekontroliuojamai migracijai.
Negana to, nepaisant to, kad PiS be perstojo riejasi su Briuseliu, o Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ketvirtadienį atmetė ES teisės viršenybę nacionalinių įstatymų atžvilgiu, Varšuva netgi turi Bendrijos institucijų paramą per šią krizę.
Tai įdomu, nes per 2015 metų parlamento rinkimų kampaniją, kai PiS atėjo į valdžią, partija daug išlošė iš priešinimosi ES migrantų priėmimo kvotų sistemai. Varšuva atsisakė priimti migrantus iš stovyklų Graikijoje ir Italijoje.
Šį kartą, puikiai suprasdama, kaip 2015-ųjų krizė supurtė Europos politiką ir sustiprino euroskeptikų pozicijas, Europos Komisija tiesiog išreiškė susirūpinimą dėl migrantų teisių, o vėliau paskelbė, kad Lenkija gali ir turi ginti savo išorinę sieną nuo nelegalios migracijos.
Per 2015 metų parlamento rinkimų kampaniją, kai PiS atėjo į valdžią, partija daug išlošė iš priešinimosi ES migrantų priėmimo kvotų sistemai.
O apklausos irgi rodo, kad PiS veiksmai sutampa su Lenkijos visuomenės požiūriu. Rugsėjį sociologinis tyrimas parodė, kad 48 proc. lenkų apskritai pasisako net prieš pabėgėlių – ne tik ekonominių migrantų – priėmimą. Jų įsileidimą remia 40 proc., bet tik 9 proc. – visam laikui, o ne laikinai.
52 proc. apklausos dalyvių nenorėtų leisti pasienyje su Baltarusija įstrigusiems migrantams leisti prašyti politinio prieglobsčio. 77 proc. pasisakė už Lenkijos valstybinės sienos saugumo sustiprinimą.
Galiausiai situacija tapo naudinga ir pačiai PiS. Liepą valdančiosios partijos reitingai siekė 32 proc., o rugsėjį – jau 35 proc. Tiesa, iki 40 proc. populiarumo, kuriuo PiS mėgavosi pernai vasarą ir kuris leistų jai užsitikrinti parlamentinę daugumą, dar trūksta.
D.Tuskui manevruoti trukdo ir saviškiai
Visa tai reiškia, kad Lenkijos opozicijos padėtis gana trapi – vieno ir svaraus atsako į krizę ji neranda, o buvęs premjeras, šiemet į didžiąją šalies politiką sugrįžęs partijos „Piliečių platforma“ lyderis Donaldas Tuskas kažin ar sėkmingai laiko pirmąjį rimtą egzaminą.
Suvokdamas, kaip migracijos klausimas pakenkė jo partijai prieš 2015 metų rinkimus, D.Tuskas bando vairuoti kelio viduriu. Jis tvirtina, kad nėra jokio prieštaravimo ir kad galima tiek tinkamai apsaugoti sieną, tiek pasirūpinti humanitarine pagalba migrantams.
Viena vertus, jis kritikuoja PiS esą pernelyg vangiai sureagavus į krizę ir ragina vyriausybę padėti įstrigusiems migrantams.
Jau dabar daugiau kalbama apie tolesnei Lenkijos narystei ES grėsmingą Varšuvos ginčą su Bendrija dėl pastarosios teisės viršenybės.
Bet tuo pat metu D.Tuskas, žinodamas, kad visuomenės nuomonė kitokia ir kad retorika apie „atviras sienas“ tik padeda PiS, pripažino, jog už krizę atsakinga Baltarusija, ir, regis, remia pastangas geriau apsaugoti valstybės sieną.
Vis dėlto tokiam jo manevravimui, analitikų manymu, akivaizdžiai kenkia karštesni ir ne tokie apgalvoti opozicijos politikų pasisakymai.
Rinkėjų požiūrį į opozicijos laikyseną krizės atžvilgiu dažnai formavo tokių politikų kaip „Piliečių platformos“ deputato Franciszeko Sterczewskio pasirodymai. Jis pateko į antraštes, kai prasprūdo pro pasieniečius, bandžiusius neleisti jam nelegaliai prasibrauti pas įstrigusius migrantus su pagalba jiems.
Nors miestų liberalams toks elgesys galbūt ir patiko, PiS galėjo dar drąsiau aiškinti, kad opozicija kone kviečia migrantus, kuriuos į Baltarusiją sukvietė Aliaksandro Lukašenkos režimas, laisvai atvykti į Lenkiją ir čia įsikurti.
Tad kol kas PiS laimi. Tiesa, žiniasklaidos dėmesys krizei ilgainiui išblės – jau dabar daugiau kalbama apie tolesnei Lenkijos narystei ES grėsmingą Varšuvos ginčą su Bendrija dėl pastarosios teisės viršenybės.
„Bet gali būti, kad krizė tęsis dar kelis mėnesius. Tuskui sunkiai sekasi suvaldyti naratyvą, o tai, kad daug kitų opozicijos politikų, regis, rūpi politiniai triukai, o ne realūs alternatyvūs pasiūlymai, nepadeda“, – rašo „Notes from Poland“.