Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Kaip Paryžiaus teroristai praslydo Belgijos policijai pro pirštus?

Belgijos pareigūnai pastaraisiais metais stebėjo kelis Paryžiaus teroro aktų vykdytojus. „The Washington Post“ klausia – kaip jie galėjo praslysti teisėsaugos pareigūnams pro pirštus?
Įtariami teroristai, surengę išpuolius Paryžiuje
Įtariami teroristai, surengę išpuolius Paryžiuje / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Per pastaruosius metus Belgijos saugumo pajėgos klausėsi mažiausiai vieno Paryžiaus sprogdintojo telefono pokalbių, ir mažiausiai du buvo sulaikę ir apklausę. Vieną iš jų – dėl kelionės į Siriją, kitą – dėl radikalių pažiūrų.

Prokurorai taip pat stebėjo Abdelhamidą Abaaoudą, kuris, manoma, buvo teroro aktų Paryžiuje pagrindinis organizatorius, ir į savo kelionę į Siriją nusivežė net 13-metį brolį. 

Nors atakos buvo surengtos Paryžiuje, Paryžiaus priemiestyje ketvirtadienio ryte per reidą ir buvo nukautas A.Abaaoudas, dalis teroristų gyveno arba dažnai lankėsi viename Briuselio rajone. 

Tai, kad saugumo pareigūnams teroristai buvo gerai žinomi ir kėlė įtarimų, rodo, kaip sudėtinga saugumo tarnyboms sekti šimtus ar net tūkstančius žmonių, ir nustatyti, kurie konkrečiai iš jų gali organizuoti žiaurus išpuolius.

Belgijos pareigūnų teigimu, trys iš teroristų, siejamų su išpuoliais Paryžiuje, yra 800 belgų sąraše, kurie įtariami ryšiais su teroristinėmis grupuotėmis. Šį sąrašą yra sudariusi vyriausybės patariamoji institucija, kuri vertina grėsmes. Prancūzija turi panašų sąrašą, jame – 1,2 tūkst. pavardžių.

Tačiau dalis ekspertų pažymi, kad Belgijos saugumo tarnybos yra neįgalios visų jų stebėti – trūksta žmonių sekti įtariamus ekstremistus, dar labiau trūksta arabiškai kalbančių specialistų, darbą sunkina ir ginklų įstatymai bei susikertančios skirtingų institucijų kompetencijų ribos.

Guy Van Vlierdenas, belgų žurnalistas, kuris sako pats asmeniškai sekęs apie šimto įtariamų belgų ekstremistų žinutes socialiniuose tinkluose, užjaučia policijos ir žvalgybos pareigūnus. „Atsisukę atgal nuolat matome, kad tai buvo žmonės, kurie buvo žinomi ar net sekami, – sakė jis „The Washington Post“. – Tokie dalykai nutinka. Atsisukus atgal lengva kažką sakyti, tačiau tokio skaičiaus žmonių neįmanoma visuomet sekti.“

Paryžiaus išpuolių tyrimas visgi atskleidė, kaip arti įtariamųjų buvo pareigūnai.

Staigus atsivertimas

Belgijos pareigūnai 20-mečiu Bilalu Hadfi, vienu iš savižudžių sprogdintojų, pradėjo domėtis, kai jo mokytojai sunerimo dėl jo staigaus pasukimo radikalaus islamo link.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Bilalas Hadfi
AFP/„Scanpix“ nuotr./Bilalas Hadfi

Buvusi jo mokytoja Molenbeko rajone Sara Stacino VRT televizijai sakė, kad B.Hadfi buvo geras mokinys, motyvuotas ir besidomintis policija – labiau nei kiti. Tačiau jo pažiūros ėmė radikalėti. „Jis liovėsi klausyti muzikos, pradėjo manyti, kad moterys privalo dengti veidus, jeigu nenori būti išprievartautos“, – pasakojo mokytoja.

Dvi savaites saugumo tarnybos klausėsi jo namų Molenbeke telefono pokalbių. Tačiau kai jo nebuvo namuose, nebuvo galima klausytis – to neleidžia įstatymai.

Po to, kai sausio mėnesį „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir košerinio maisto parduotuvėje buvo nužudyta 17 žmonių, B.Hadfi klasėje išreiškė paramą žudynes įvykdžiusiems teroristams.

S.Stacino raštu apie tai įspėjo mokyklos vadovus. „Tačiau mes gana atsargiai tai vertinome“, – sakė mokytoja.

Netrukus Belgijos pareigūnai pradėjo sekti vaikiną, teigia šalies Teisingumo ministerija. B.Hadfi pavasarį nuvyko į Siriją. Ten būdamas jis „Twitter“ tinkle skelbė žinutes prisidengęs slapyvardžiu. Su „Islamo valstybe“ kovojančią Vakarų koaliciją jis vadino bedieviais ir rašė, kad jie nebeturėtų jaustis saugūs – net kai miega.

Vaikino žinutės socialinėje žiniasklaidoje prieš kelis mėnesius sudomino ir žurnalistus. „Aš žinojau jį, tačiau negalėjau pasakyti, ką jis ketina daryti“, – sakė G.Van Vlierdenas.

„Žinojome, kad B.Hadfi nuvyko į Siriją ir grįžo“, – sakė Belgijos Teisingumo ministerijos atstovė spaudai. Dvi savaites saugumo tarnybos klausėsi jo namų Molenbeke telefono pokalbių. „Tačiau kai jo nebuvo namuose, nebuvo galima klausytis – to neleidžia įstatymai“, – aiškino atstovė.

Apklausti ir paleisti

Vasario mėnesį, po to, kai Turkijos pareigūnai sustabdė į Siriją keliaujantį baro Molenbeke vadybininką 31-erių Brahimą Abdeslamą ir grąžino jį namo, Belgijos policija vyrą apklausė.

Maždaug tuo pat metu pareigūnai tardė ir jo brolį – 26-erių Salahą Abdeslamą. Įtarta, kad jis neseniai buvo radikalizuotas, teigė ministerijos atstovė.

Salahas Abdeslamas
Salahas Abdeslamas

Tačiau Belgijos policija vyrus paleido. Atstovės spaudai teigimu, nebuvo jokių įrodymų, kad jie ketina prisidėti prie teroristinių aktų.

Abu broliai, manoma, buvo penktadienio teroro išpuolių Paryžiuje vykdytojai. Brahimas susisprogdino, Salahas paspruko – jo dabar ieško milžiniškos pajėgos. 

Ypatingai sunku Molenbeke

Belgijos pareigūnai šiemet džiaugėsi antiteroristine policijos operacija, kurios metu nukauti du islamistai, sulaikyta daugiau nei dešimtis. Buvo atskleistas jų planas atakuoti policiją. Per reidą buvo rasta policijos uniformų, suklastotų dokumentų, sprogmenų, ginklų.

Belgijos saugumo tarnybų darbą be galo sunkina tai, kad mažumos šalyje yra labai neintegruotos į Belgijos visuomenę. Planuojantieji teroro išpuolius turi savo saugius prieglobsčius pačiuose miestuose. 

Keli iš sulaikytųjų anksčiau buvo nuvažiavę į Siriją, kur kovėsi „Islamo valstybės“ pusėje. Vienas jų buvo ir A.Abaaoudas, kuris laikomas Paryžiaus teroro aktų pagrindiniu organizatoriumi.

„Nėra taip, kad belgai būtų nekompetentingi“, – teigia François Heisbourgas, saugumo ekspertas ir tarybos narys Tarptautiniame strateginių studijų institute.

Jo teigimu, Belgijos saugumo pareigūnai prieš kelerius metus yra įspėję Prancūzijos ir JAV valdžią dėl teroristų planų susprogdinti bombas automobiliuose prie JAV ambasados Paryžiuje. 

F.Heisbourgo nuomone, Belgijos saugumo tarnybų darbą be galo sunkina tai, kad mažumos šalyje yra labai neintegruotos į Belgijos visuomenę. Tai reiškia, kad planuojantieji teroro išpuolius turi savo saugius prieglobsčius pačiuose miestuose. 

Briuselio Molenbeko rajone, kur daugumą gyventojų sudaro musulmonai, labai nedaug policijos pareigūnų kalba arabiškai, ir ne visi net gerai kalba prancūziškai – jų labiausiai naudojama kalba yra flamandų. Didelę laiko dalį šiemet prie policijos komisariato Molenbeke yra įrengtos užkardos, kad žmonės laikytųsi saugaus atstumo nuo įėjimo.

Molenbeke gyvenantys tėvai, kurių vaikai prakalba apie norą vykti į Siriją, dažnai nesikreipia į policiją. „Jie nepasitiki policija“, – teigia islamo ekstremizmo tyrėjas Montasseras AlDe’emeh. Anot jo, tie jauni žmonės, kurie grįžta iš Sirijos, dažnai kurį laiką būna itin atsargūs ir stengiasi nesukelti įtarimo.

„Jie žino, kad IS karas tęsis metų metus, – sako ekspertas. – Jie gali palaukti kelerius metus, kad galėtų sėkmingai įvykdyti operaciją.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos