XX amžius pažymėtas pačias žiauriausiais karais. Apytikriai 80 milijonų žmonių žuvo per du pasaulinius karus. Po to vyko Šaltasis karas. Per ginkluotės varžybas, JAV ir Sovietų Sąjungos galia susidūrė Azijoje, Viduriniuose Rytuose, Afrikoje ir Pietų Amerikoje, kur priešininkai rengė ir finansavo kruvinus įgaliotinių karus.
Taikios revoliucijos galutinai sudaužė geležinę uždangą 1989-aisiais. Šaltasis karas buvo paskelbtas baigtu.
„Tikėjomės, kad pasibaigus Šaltajam karui ateis taikos era“, – sako Sarah Brockmeier, Jungtinių Tautų taikos palaikymo ekspertė iš Berlyne įsikūrusio Pasaulinės viešosios politikos instituto.
Tačiau ši viltis netrukus pasirodė nepagrįsta. Iki šiol pasaulyje vyksta daug karinių konfliktų. Nuo 2000-ųjų vidurio jų skaičius vėl išaugo. „Mes matėme daugiau konfliktų, daugiau smurto ir – ypač prasidėjus Sirijos karui – daugiau mirčių“, – pabrėžė S.Brockmeier.
Naujieji konfliktai prasidėjo XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, ir, regis, niekas nenujautė, kad tai įvyks: Jugoslavijos karai, konfliktas Siera Leonėje bei Kongo Demokratinėje Respublikoje, 2012-aisiais prasidėjęs karas Malyje, iki šiol besitęsiantis karas Sirijoje.
Vien per pastaruosius dešimt metų Upsalos universiteto Taikos ir konfliktų tyrimų departamento tyrėjai suskaičiavo 23 karus ir 162 nedidelius konfliktus, kurių metu žuvo mažiau nei 100 žmonių.
S.Brockmeier sako, kad pasaulis išmoko geriau atpažinti įspėjamuosius karų ženklus, bet vis dėlto dažnai nesugeba jiems užkirsti kelio. „Mes neišmokome sutelkti politinės valios ankstyvoje stadijoje, dar prieš pradedant ginkluotą smurtą“, – sako S.Brockmeier.
Didėjant globalizacijai, karai tapo sudėtingesni. Be dvišalio konflikto, kuriame būna tik dvi priešingos pusės, dabar dažnai vyksta ir daug platesni konfliktai, kuriuose dalyvauja ir kitos šalys, teikiančios ginklus, ekspertizę ar mokymus. Iki 2000-ųjų pradžios kiekviename konflikte vidutiniškai dalyvavo 2–3 išorės šalys. Dabar šis vidurkis pakilo iki 4–5.
Pagrindinė to priežastis yra sudėtingi konfliktai Viduriniuose Rytuose.
Pavyzdžiui, 2009-aisiais net 46 išorės šalys dalyvavo kovoje su Talibanu Afganistane. Šis skaičius daugiausiai apima tarptautinių aljansų, tokių kaip NATO, šalis.
Šiandieninis karas Sirijoje yra nemažiau painus. Pavyzdžiui, 2019-ųjų spalio pradžioje „Bloomberg“ suskaičiavo dešimt skirtingų dalyvių nuolat kintančiame interesų lauke.
Verta paminėti, kad 2017-aisiais viso pasaulio šalys į savo kariuomenę investavo apie 1,8 trilijono eurų. Tai sudaro maždaug du procentus viso pasaulio bendrojo vidaus produkto ir yra rekordiškai mažas skaičius.
Santykinės pasaulinės karinės išlaidos per pastaruosius dešimtmečius stabiliai mažėjo.
