125-oji teritorinė gynybos brigada kasdien stebėjo Rusijos telkimąsi naudodama dronus. Tačiau puolimo dieną kariškiai prarado galimybę matyti transliacijas dėl Rusijos vykdomos elektroninės kovos trikdžių. Pirmą kartą nuo 2022 m. vasario mėn. sugedo palydovinio interneto terminalai „Starlink“, kuriais naudojosi kariai, rašo WP.
„Vienu metu buvome palikti visiškai akli, – laikraščiui pasakojo brigados dronų padalinio vadas, kurio šaukinys „Artistas“. – Mes negalėjome matyti jų judėjimo, dirbome tik per radiją arba telefonais, kur jie vis dar veikė.“
Ukrainos kariškiai, su kuriais kalbėjosi žurnalistai, pripažįsta, kad Rusijos vadovybė „tapo protingesnė“ ir prisitaikė, be kita ko, pasitelkdama technologinę pažangą.
Naujasis Rusijos puolimas taip pat nustebino ukrainiečių dalinius, nes ukrainiečiai nesugebėjo regione sukurti gerai įtvirtintų gynybos linijų. „Artisto“ ir kitų kariškių, su kuriais kalbėjosi WP, teigimu, kiekvieną kartą, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos bandė statyti įtvirtinimus Charkivo srityje, Rusija sekė tai dronais ir apšaudė tas vietas. Dėl to kariuomenė negalėjo atsigabenti statyboms reikalingų ekskavatorių, o kariai įtvirtinimus kasė kastuvais. Be to, Ukrainos kariškiai teigė, kad jiems trūko šaudmenų, kad galėtų atsakyti ugnimi.
Ukrainos brigados „Chartija“ vadas Ihoris Obolenskis sakė, kad vien trečiadienį Rusijos kariai šešis kartus bandė šturmuoti brigados pozicijas. Jie taikė tokią pačią taktiką kaip ir užimant Bachmutą, tačiau šturmo grupėse buvo dvigubai daugiau žmonių. Be to, pasak „Chartijos“ žvalgybos padalinio vado šaukiniu „Navigatorius“, Rusija ant Ukrainos pozicijų mėto sklendžiančias bombas, kurių negali perimti priešlėktuvinė gynyba. Dėl dažnų smūgių ukrainiečiai turi dažnai keisti pozicijas.
15min primena, kad gegužės 10 d. naktį Rusija atidarė naują fronto kryptį Charkivo srities šiaurėje. Ukrainos projekto „DeepState“ duomenimis, per savaitę Rusija užėmė 138 kvadratinių kilometrų teritoriją. JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, per pastarąsias tris dienas pažanga Charkivo srityje sulėtėjo.
„SpaceX“ tiekiami „Starlink“ terminalai, kuriuos Ukraina naudoja nuo karo pradžios, padeda Ukrainos kariuomenei tiksliau nukreipti naudojamus ginklus, visų pirma dronus. Už didžiąją dalį terminalų, pristatytų šaliai 2022 m., sumokėjo Vakarų šalys ir žmonės per sutelktinį finansavimą, – 30 proc. ryšio paslaugų. Likusią dalį finansavo „SpaceX“, kuriai vadovauja Elonas Muskas. 2022 m. pabaigoje „SpaceX“ informavo Pentagoną, kad nebegali mokėti už ryšį Ukrainoje, tačiau vėliau Elonas Muskas rašė, kad bendrovė ir toliau teiks paslaugas nemokamai, nors iš to patiria nuostolių.
2023 m. rugsėjį paaiškėjo, kad prie Krymo krantų neveikia „Starlink“ tinklas, todėl sutriko Ukrainos puolimas prieš Rusijos laivus. Elonas Muskas atsisakė įjungti tinklą šiame rajone. „Noriu padėti žmonėms, o ne juos žudyti“, – tuomet rašė jis.
Per pastaruosius metus Rusijai pavyko gerokai padidinti savo elektroninės kovos sistemų veiksmingumą.
