„Krovostok“
Repo grupės daina, kurią du meno koledžo studentai sukūrė praėjusio dešimtmečio pradžioje, praėjusios savaitės trečiadienį Jaroslavlyje buvo paskelbta neteisėta. Teismas sutiko su kaltintojais, kad grupės dainose gausu narkotikų propagandos, detalių pasakojimų apie nužudymus ir jomis raginama paneigti žmogaus moralę. Tai neturėtų pernelyg stebinti – „Krovostok“ yra hiphopo grupė.
Jų dainų kokybė yra tokia įspūdinga, kad ilgą laiką ištikimiausi jų gerbėjai buvo Maskvos žurnalistai ir intelektualai.
Pastaruosius 12 metų „Krovostok“ rašo neįtikėtinai detalias, įtikimas ir sąmojingas – nors visiškai išgalvotas – istorijas apie narkotikų pardavėjų, gatvės gaujų ir užsakomųjų žudikų gyvenimą. Jų dainų kokybė yra tokia įspūdinga, kad ilgą laiką ištikimiausi jų gerbėjai buvo Maskvos žurnalistai ir intelektualai.
Tai visiškai nepadarė įspūdžio Narkotikų kontrolės tarnybai Jaroslavlyje, kurie pateikė skundą prokurorams po to, kai grupė mieste surengė koncertą. Bylos teisėjas ir ekspertai, kurie prokuroro prašymu nagrinėjo grupės dainas, pasirodė nesantys jos gerbėjai.
Dabar „Krovostok“ duotas mėnuo, per kurį jie gali apskųsti teismo sprendimą, o jeigu nuosprendis liks tas pats, grupės interneto svetainė, kurioje skelbiami visų dainų žodžiai, bus užblokuota. Nėra aišku, kaip teismo sprendimas paveiks grupės pasirodymus ir įrašus.
Piotras Pavlenskis
„Pussy Riot“ – ne vienintelė grupė Rusijoje, kuri politiniam protestui išreikšti daro performansą. Iš tiesų Sankt Peterburgo gyventojas Piotras Pavlenskis daro žymiai radikalesnius dalykus nei pankroko koncertas bažnyčioje. Jis savo kūną laiko savo paties meno kūriniu.
Nuo 2012 m. jis užsisiuvo burną, protestuodamas dėl sprendimo dėl „Pussy Riot“, apsivyniojo spygliuota viela, protestuodamas prieš politinę priespaudą Rusijoje, prisikalė savo sėklides prie grindinio Raudonojoje aikštėje – tai buvo politinės apatijos šalyje metafora, pastatė barikadas ant vieno iš populiariausių tiltų Sankt Peterburge, ten degino padangas švęsdamas Maidano pergalę, bandė pasikarti protestuodamas prieš Rusijos agresiją Ukrainoje, o dėl Ukrainos pilotės Nadios Savčenko įkalinimo nusipjovė ausį.
Dėl Raudonosios aikštės akcijos jam buvo iškelta byla dėl chuliganizmo, tačiau ji buvo nutraukta. Dėl surengtos Maidano šventės jis buvo apkaltintas vandalizmu. P.Pavlenskio dar laukia teismas. Liepos 15 d. jis davė tylos įžadus, kai teismas neleido prie gynėjų prisijungti vyrui, kuris anksčiau buvo paskirtas tyrėju jo byloje.
„Tannhauser“
Šiuolaikinė Richardo Wagnerio operos „Tannhauser“ versija buvo pastatyta Novosibirsko valstybiniame operos ir baleto teatre 2014 m. gruodį. Jos metu buvo rodomas plakatas su menamu filmu, kuriame nukryžiuotas Jėzus pavaizduotas tarp moters kojų.
Turint omenyje, kokia jautri pastaruoju metu yra Rusijos stačiatikių bažnyčia, tai sukėlė tikrą skandalą. Netrukus vietos kunigas (pats nematęs operos, bet apie ją girdėjęs iš kitų) pareikalavo pradėti tyrimą tvirtindamas, kad ji įžeidžia tikinčiuosius.
Vietos teismas nustebino – bylą nutraukė. Tačiau Bažnyčia rado kitą rėmėją – Rusijos kultūros ministrą Vladimirą Medinskį. Nepaisydamas to, kad Rusijos teatro bendruomenė beveik vienbalsiai atmetė kaltinimus „Tannhauser“, ministras atleido ilgametį teatro vadovą ir paskyrė naują. Pastarojo pirmasis sprendimas buvo išbraukti „Tannhauser“ iš repertuaro.
„Numeris 44“
Šiame filme Tomas Hardy vaidina pareigas ir titulą praradusį KGB agentą, kuris, mėgindamas ištirti vaikų žmogžudystes, turi kovoti ne tik su paslaptingu serijiniu žudiku, bet ir su sovietų sistema. Jis buvo nepalankiai sutiktas visame pasaulyje – kritikai toli gražu nebuvo sužavėti, o 50 mln. JAV dolerių kainavęs filmas uždirbo vos daugiau nei 3 mln.
Nepamatę šio filmo, Rusijos žiūrovai gal ir neliko ypač nuskriausti. Tačiau Rusijos Kultūros ministerija balandžio 15 d. – dieną prieš filmo premjerą šalyje – jo platinimo sertifikatą atšaukė ne dėl estetinių priežasčių. Vėliau kartu su platintoju paskelbė pranešimą, kuriame teigta, kad filme iškraipomi istoriniai faktai ir pateikiamos keistos Antrojo pasaulinio karo įvykių ir Sovietų Sąjungos gyvenimo interpretacijos.
V.Medinkis vėliau išplatino asmeninį pareiškimą ir filmo kūrėjus apkaltino vaizduojant Sovietų Sąjungą Mordoru, kur gyveno tik fiziškai ir morališkai suluošinti subžmonės.
