Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kaip su Kremliaus propaganda kovoti siūlo Rusijos, Ukrainos ir Vokietijos žurnalistai? (III dalis)

Kaip atskirti Rusijos trolius nuo tiesiog valdžia nepatenkintų piliečių? Kaip reaguoti į Kremliaus skleidžiamus melus ir kaip apginti viešąją erdvę nuo komentarus už pinigus rašančių Rusijos trolių? Į šiuos klausimus atsakyti pamėgino Briuselyje surengtos konferencijos apie Rusijos propagandą dalyviai žurnalistai iš Rusijos, Ukrainos ir Vokietijos.
Marškinėlių pardavėja Sankt Peterburge
Marškinėlių pardavėja Sankt Peterburge / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Jau rašėme, ką apie tai mano Rusijos žurnalistė Aleksandra Garmažapova ir Ukrainos žurnalistas Jevhenas Fedčenko.

Vokietijos televizijos kanalų „ARD“ ir „NRD“ žurnalistė Mareike Aden taip pat netiki Rusijos žiniasklaidos pokyčiais. Anot jos, pastaruoju metu pastebima tik tai, kad anksčiau buvusi aktyvesnė vidaus rinkoje, dabar Rusijos propaganda vis giliau skverbiasi į europietišką žiniasklaidą. 

Aš žinau, ko negalima daryti. Negalima vaizduoti visko gražiau, nei yra, nes visiškai prarasime pasitikėjimą, o toks juk ir yra Rusijos tikslas.

„Ir tai veikia“, – pastebi M.Aden. Ji priduria, kad tyrimo tikslais pati kelias savaites žiūrėjo rusiškus kanalus ir buvo tiek prigąsdinta, kad visai neblogai ėmė suprasti rusus, kurie, nors ir be elektros, su tualetu tik lauke, jaučiasi visai saugūs „ginami“ V.Putino nuo paties V.Putino sukurtų priešų.

M.Aden pastebėjo, kad V.Putinas isterišku tapo po to, kai 2008-aisiais Maskvoje įvyko keletas nemažų opozicijos protesto akcijų. Pasak žurnalistės, greičiausiai tuomet V.Putinas nutarė pažaisti savo piliečių psichologija ir rinkdamasis taškus sau prikurti šaliai daugybę priešų. 

Mareike Aden
Mareike Aden

„Kai įsivaizduoji, kad visi aplink nusiteikę prieš Rusiją, ją puola, tik tuomet gali nebekelti klausimų dėl savo ekonominės situacijos ir vietinių problemų, mat pateisini valdžią neva ji turi daugiau ir rimtesnių problemų“, – aiškino M.Aden. 

Žurnalistė pripažino iš pradžių maniusi, kad Rusijos apie situaciją Ukrainoje pateikiamos žinios turi bent šiokio tokio pagrindo. Tačiau vos nuvykusi į Simferopolį ji suprato, kad jokia grėsmė rusakalbiams ten tikrai nekyla. Atvirkščiai, žurnalistė pajuto vietinių žmonių priešiškumą tiems, kas nors kiek supranta angliškai. 

 

Tačiau nenuvykus į įvykio vietą Rusijos propaganda patikėti labai lengva, mano žurnalistė. Todėl jos nestebina vis dažniau pasitaikantis vokiečių įsitikinimas, kad visos žiniasklaidos priemonės meluoja vienodai. 

„Žmonės pradeda nebepasitikėti ir vakarietiška žiniasklaida, nes jiems sunku patikėti, kad kažkas gali taip įžūliai meluoti. Tada susikuriami mitai neva vakariečiai kažką slepia. Net Vokietijoje pastaruoju metu auga antiamerikietiškos nuotaikos, tai pajutau savo kailiu“, – tikino ji. 

Tačiau M.Aden įsitikinusi, kad Europos žiniasklaida vis tiek turi laikytis savo pagrindinės nuostatos, kad ir apie ką rašytų ar rodytų, paklausti kitos pusės ir rodyti pasaulį tokį, koks jis iš tikrųjų yra. 

Siūlau mokyti žmones rusų kalbos, nes tada jie matytų ne vertimus, o kaip tai vyksta iš tiesų, kokiais būdais ir kokiu mastu.

„Aš žinau, ko negalima daryti. Negalima vaizduoti visko gražiau, nei yra, nes visiškai prarasime pasitikėjimą, o toks juk ir yra Rusijos tikslas. Turime gerai dirbti savo darbą. Net jei patys būsime apkaltinti propaganda. Štai Ukrainoje aš kalbinau vieną labai radikalų dešinįjį ir ant jo rankovės buvo svastika. Neuždengėme jos, nors Rusijos kanalai ir pasičiupo mūsų įrašą lyg patvirtinimą, kad visi ukrainiečiai – fašistai. Bet svastika ten buvo ir nuo žiūrovų to neslėpėme“, – kalbėjo Vokietijos žurnalistė. 

Mareike Aden pripažįsta esanti tokia pat skeptiška dėl visų be išimties kovos su propaganda būdų. Ji kategoriškai prieš draudimus komentuoti, ar sprendimus nerodyti Rusijos televizijų.

„Man atrodo, kad taip patys palengvinsime Rusijos dalią ir sudarysime prielaidas sakyti, kad taikome dvigubus standartus ir patys skleidžiame propagandą. Draudimai arba bandymai apie save formuoti geresnę nuomonę – anokia išeitis“, – sakė pašnekovė. 

 

Pasak jos, propagandą įmanoma nugalėti tik vienu būdu. Reikia išmokyti europiečius ją atpažinti ir suprasti. 

„Siūlau mokyti žmones rusų kalbos, nes tada jie matytų ne vertimus, o kaip tai vyksta iš tiesų, kokiais būdais ir kokiu mastu. Neabejoju, kad vakariečiai sugebės atskirti normalią žiniasklaidą nuo propagandinės, jei suteiksime jiems patiems galimybę atsirinkti“, – įsitikinusi M.Aden. 

Pati M.Aden sako daugybę kartų buvusi pakviesta į pokalbių laidas Rusijos valdžios valdomuose televizijos kanaluose, tačiau nusprendė į tokias laidas neiti. „Nei turiu tam laiko, nei manau, kad ten galiu konstruktyviai diskutuoti, nes ten vis tiek būsi apšauktas sukviestų dešimčių oponuojančių žmonių. Nematau tikslo pas juos eiti, nes nepasitikiu tuo, kaip jie dirba“, – sakė žurnalistė. 

Ji tikino turinti draugų, kurie dirba tokiuose kanaluose ir pastebi, kad pastaruoju metu tapo sudėtinga su jais bendrauti net paprastais buitiniais klausimais. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?