Jau rašėme, ką apie tai mano Rusijos žurnalistė Aleksandra Garmažapova.
Tuo tarpu Ukrainoje sukurto portalo „StopFake“ įkūrėjas, žurnalistas Jevhenas Fedčenka mano, kad pagrindinis Vakarų uždavinys – atskleisti Rusijos melą ir neleisti plisti sukurtiems mitams.
Ypač daug tokių niekuo neparemtų ir neegzistuojančių ekspertų komentuojamų istorijų buvo prikurta ir tebekuriama apie Ukrainą. Todėl šioje šalyje atsirado „StopFake“ ir kiti panašūs propagandą iššifruojantys portalai.
Pasak J.Fedčenkos, netrukus tokių portalų gali prireikti Turkijai, mat pastaruoju metu Rusija persimetė į šios valstybės puolimą ir jau kuria istorijas apie tai, kaip kenkia kiekvienas nupirktas turkiškas pomidoras.
„Teigiama neva pirkdamas tuos pomidorus iškart prisidedi prie Rusijos karinio lėktuvo numušimo. Tuo pačiu daugėja manančių, kad reikia bombarduoti Stambulą. O dar visai neseniai Turkija buvo laikoma Rusijos drauge. Nuomonei pakeisti pakako dviejų savaičių. Tokios nuomonės metamorfozės rodo, kokia pavojinga yra propaganda ir kaip gerai paruošta Rusijos žmonių sąmonės dirva jai plisti“, – sakė jis.
Žodžio laisvę Rusija laiko Vakarų silpnybe.
J.Fedčenka įsitikinęs, kad vienintelis būdas kovoti su Rusijos propagandos plitimu Vakaruose nepasiekiamas nesumažint pačių europiečių laisvės reikšti savo nuomonę. Esą kol kas Rusija vakarietišką pliuralizmą naudoja savo naudai. „Žodžio laisvę Rusija laiko Vakarų silpnybe. Jei jie matys belgus diskutuojančius, netruks, kad savo nuomonės jie prikiš į tą diskusiją tiek, kad visi užspringtų“, – įsitikinęs ukrainietis.
Todėl jis laikosi nuomonės, kad Vakarų žiniasklaida turėtų atimti galimybę iš savo skaitytojų rašyti anoniminius komentarus.
„Troliai – tai realybė. Kai kurie portalai uždraudė komentarus, taip apribodami savo galimybes stebėti auditorijos nuomonę. Tačiau, jei ta auditorija netikra, tai gal geriau jos išvis nestebėti, nei susidaryti iškreiptą vaizdą?“ – klausė J.Fedčenka.
Be to, Europos valstybės, pasak žurnalisto, turėtų rasti lėšų nepriklausomai žiniasklaidai remti ir ieškoti finansinių srautų iš Rusijos, kurie lemia propagandos atsiradimą ne „RT“ (buvusiame „Russia Today“) ir panašiuose kanaluose, bet normalioje Vakarų žiniasklaidoje.
„RT“ ir kitų Rusijos valdžios kontroliuojamų leidinių ir kanalų aš išvis nelaikau žiniasklaida. Net jei jie taip prisistato. Gal, kaip žurnalistas, aš turėčiau sakyti, kad visos žiniasklaidos priemonės, net tinklaraštininkai, turi teisę gauti komentarus. Tačiau jie manipuliuoja informacija, todėl jie ne žurnalistai. Jie neatitinka net elementaraus žurnalistų apibūdinimo. Toks turėtų būti politikų atsakymas į visus prašymus duoti interviu“, – mano J.Fedčenko.
Jis netiki, kai politikai teisinasi besikalbantys su Rusijos žiniasklaida dėl to, kad būtų išgirsti bent keli jų ištarti sakiniai arba, kad pademonstruotų, jog Vakarai yra atviri pokalbiui. Pasak J.Fedčenkos, tai klaidingas įsivaizdavimas, nes iš tikrųjų jokių tikslų kalbantis su propagandistais pasiekti neįmanoma.
Dar daugiau, jis pastebi, kad „RT“ net gatvėse ieško pašnekovų, kurie už pinigus sutiktų apsimesti ekspertais, todėl dėmesingi turėtų būti ne tik politikai, bet ir paprasti piliečiai bei tokioms provokacijoms nepasiduoti.
J.Fedčenko giria Lietuvos sprendimus už karo propagandą bent kuriam laikui sustabdyti rusiškų televizijos kanalų transliacijas, tačiau pabrėžia, kad tai turi būti daroma teisiniu keliu.
„Negalime uždrausti televizijos kanalų, dėl to, kad mes taip norime. Tačiau, jei juose pažeidžiami karo propagandą draudžiantys įstatymai, kurstoma neapykanta, nesilaikoma žurnalistinės etikos, tai kodėl turime leisti savo žmonėms šitai žiūrėti? Ukraina taip pat uždraudė apie penkiolika Rusijos kanalų transliacijas dėl pažeidimų. Jei jie grįš į žurnalistikos kelią, neabejoju, vėl bus rodomi. Tik ar taip atsitiks?“ – retoriškai klausė Ukrainos žurnalistas.
Apie tai, kaip su Rusijos propaganda kovoti siūlo Vokietijos žurnalistė, netrukus skaitykite 15min.lt.
