Specialistė komentare „The New York Times“ pastebėjo, kad praėjusios savaitės naujienos iš Korėjos pusiasalio apie dar vieną balistinės raketos paleidimą sukėlė dar daugiau nerimo nei įprasta.
Japonijos ekonominėje zonoje nukritusi tarpžemyninė balistinė raketa, regis, gali smogti į taikinius net už 13 tūkst. kilometrų – vadinasi, į bet kurį JAV žemyninės dalies tašką.
Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas atsakė piktomis žinutėmis „Twitter“, bet Kim Jong Unas gali sau leisti būti įžūlus.
Nacionalinė pramonė – nusikaltimai
Diktatorius Pchenjane puikiai supranta, kad karinio atsako į raketų bandymus tikėtis neverta, mat į kaimyninės Pietų Korėjos sostinę Seulą šiauriečiai yra nukreipę apie 8 tūkst. pabūklų ir reaktyvinės artilerijos ginklų.
Jau keli JAV prezidentai bandė ir sankcijomis, ir derybomis įtikinti Kimų dinastiją atsisakyti branduolinių ambicijų. Bet visos pastangos buvo bevaisės.
Tai reiškia, kad maždaug 10 mln. miesto gyventojų iš esmės laikomi įkaitais. Visos galimo karinio konflikto pusės suvokia, kad dar vieno Korėjos karo pasekmės būtų tiesiog neįsivaizduojamai didelės.
Jau keli JAV prezidentai bandė ir sankcijomis, ir derybomis įtikinti Kimų dinastiją atsisakyti branduolinių ambicijų. Bet visos pastangos buvo bevaisės.
Taip iš dalies yra dėl to, kad Kimų šeima Šiaurės Korėjai niekada nevadovavo kaip normaliai valstybei.
Net tokioje šalyje kaip Iranas ekonominio embargo grėsmė gali pakeisti kiečiausios linijos šalininkų nuomonę. Tačiau Šiaurės Korėja sankcijas ir Jungtinių Tautų rezoliucijas nusipurto todėl, kad režimas valdo kaip mafijos grupuotė, o ne kaip valdžia.
Šiauriečių kriminalinė imperija didelė ir veikia visame pasaulyje. Kaip skelbia Strateginių studijų institutas, Pchenjanas užsiima narkotikų prekyba, padirbinėja JAV dolerius, juodojoje rinkoje siūlo ginkluotę „Hezbollah“, Iranui, Sirijai, Eritrėjai, tuština užsienio bankų sąskaitas.
Tokiai nusikalstamai veiklai diriguojama iš paslaptingojo „39-ojo kabineto“ – įstaigos, kuri, anot JAV iždo departamento, suteikia „kritinę paramą Šiaurės Korėjos vadovybei vykdydama nelegalią ekonominę veiklą“.
Šiaurės Korėjoje kone absoliučiai visi gyventojai mobilizuoti tam, kad leistų neteisėtai lobti režimui. Iš šalies pabėgę žmonės pasakoja apie aguonų laikuose dirbančius vaikus, heroinu prekiaujančius diplomatus – nacionalinė valstybės pramonė yra nusikaltimai.
Atšaldė „Hamas“ įkarštį
Kaip ir kiekvienoje nusikalstamoje grupuotėje, Kim Jong Uno režimą išlaiko smogikai šešėlyje. Jų ištikimybę Kimų dinastija tiesiog nupirko, o kol kas šie gangsteriai sėkmingai laviruoja tarp sankcijų, kurios skaudžiausios paprastiems Šiaurės Korėjos žmonėms.
M.Daganas subūrė darbo grupę „Harpoon“, kuri ėmė tirti, kaip pinigai iš trečiųjų valstybių ir tarptautinių pagalbos organizacijų pasiekia teroristų kuopeles.
Būtent todėl JAV ir jų sąjungininkams reikėtų įsigilinti į Izraelio pavyzdį ir prieš Kim Jong Uną pradėti finansinį karą.
Idėja, kad pinigai yra efektyvus ginklas kovoje prieš terorizmą, priklauso Meirui Daganui, legendiniam Izraelio kariui ir žvalgybininkui, kuris mintį subrandino žydų valstybei ėmus kovoti su palestiniečių grupuote „Hamas“ ir teroristinėmis organizacijomis, remtomis Yasiro Arafato valdžios.
M.Daganas teisingai manė, kad būtent pinigai buvo deguonis, maitinęs grupuočių rengtas savižudžių išpuolių kampanijas. Jis teigė, kad, jei Izraelio saugumo tarnybos užsuks lėšų kranelį, atakos liausis.
1996 metais M.Daganas subūrė darbo grupę „Harpoon“, kuri ėmė tirti, kaip pinigai iš trečiųjų valstybių ir tarptautinių pagalbos organizacijų pasiekia teroristų kuopeles. Kai 2002-aisiais M.Daganas buvo paskirtas „Mossad“ vadovu, „Harpoon“ irgi buvo priskirta Izraelio žvalgybai.
„Mossad“ agentai iškart ėmėsi darbo ir, veikdami agresyviai bei išradingai, pradėjo ieškoti milijonų dolerių, kurie plaukė į Y.Arafato organizacijas, taip pat į „Hamas“.
Intensyviausiai „Harpoon“ taikėsi į bankus, kuriuose sąskaitas turėjo palestiniečių teroristų vadeivos, be to, darbo grupė ragino teisininkus kelti ieškinius JAV federaliniuose teismuose ir reikalauti didžiulių kompensacijų valstybių, remiančių terorizmą, aukoms.
Tokia taktika buvo pasirinkta norint priversti tokias šalis kaip Sirija, Iranas ir net Šiaurės Korėja suvokti, kad autobusų sprogdinimas reiškia reikšmingus nuostolius, o ne politinę naudą.
Žvalgybinė, karinė ir teisinė kampanija galiausiai padėjo užbaigti Antrąją intifadą (2000–2005 m.), kuri palestiniečiams ir jų rėmėjams tapo per brangi, kad galėtų būti tęsiama.
Sėkmingas finansinis karas
Didžiausių laimėjimų „Harpoon“ pasiekė keleri metai po Antrosios intifados, per Antrąjį Libano karą 2008-aisiais. M.Daganas ėmė raginti Izraelio karines oro pajėgas sunaikinti bankus, kuriuose grupuotė „Hezbollah“ laikė pinigus.
„Harpoon“ smogė „Hezbollah“ kokaino kontrabandos verslui Venesueloje ir Libane, taip pat sustabdė pinigų plovimo operacijas Vakarų Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.
Šis Irano remiamas teroristinis judėjimas iš Teherano per metus gaudavo šimtus milijonų dolerių, bet taip pat veikė visame pasaulyje – gabeno narkotikus, vogė automobilius, plovė pinigus. Gautas lėšas „Hezbollah“ naudojo veiklai prieš Izraelį ir prieš JAV pajėgas Irake.
Į pagalbą atskubėjus JAV Teisingumo ir Iždo departamentams, „Harpoon“ smogė „Hezbollah“ kokaino kontrabandos verslui Venesueloje ir Libane, taip pat sustabdė pinigų plovimo operacijas Vakarų Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.
Izraeliečių agentų darbas pasiteisino su kaupu – „Hezbollah“ vadeivos netrukus neteko prieigos prie didžiulių turtų, sukauptų per daugelį metų. Be to, tuoj pat smogta ir finansinėms institucijoms, leidusios teroristams perkelti pinigus iš vienų sąskaitų į kitas.
2013 metais buvo uždarytas pagalba teroristinėms organizacijoms apkaltintas bankas „Lebanese Canadian Bank“ – tuo metu viena didžiausių tokių įstaigų visame Vidurio Rytų regione.
„Hezbollah“ pinigų gavo tik prasidėjus pilietiniam karui Sirijoje, kuriame aktyviai dalyvauja ir šios grupuotės kovotojai, ir paties Irano, remiančio Basharo al Assado režimą, kariai. Vis dėlto akivaizdu, kad būtent dėl sėkmingo Izraelio finansinio karo prieš „Hezbollah“ žydų valstybės šiauriniame pasienyje sąlyginai ramu jau daugiau nei 11 metų.
Vien sankcijos nepadės
Daugelis karinių strategų ir generolų Vakaruose šiandien pripažįsta, kad karine jėga konfliktą su Pchenjanu išspręsti iš esmės neįmanoma. Vienintelis efektyvus būdas – prismaugti Kim Jong Uno vidinį ratą.
Lyderystės turėtų imtis JAV, kurios galėtų pradėti slaptą, bet itin agresyvią, net įžūlią kampaniją prieš režimo Pchenjane nusikalstamus žaidimus finansų, narkotikų gabenimo ir net kriptovaliutų rinkose.
Spaudimas turėtų būti taikomas ne tik Šiaurės Korėjoje ar Azijoje, bet ir Europoje bei Pietų Amerikoje, kur būtina įvaryti į kampą kompanijas ir bankus, leidžiančius gyvuoti Kim Jong Uno kriminalinei imperijai – jų atstovai tikrai išsigąstų naktinių agentų vizitų.
O kadangi Šiaurės Korėja vėl pripažįstama terorizmą remiančia šalimi, kuri ginklais ir žiniomis padeda tokiems judėjimams kaip „Hezbollah“, galima grasinti ir teismais – pinigų srautai greitai išdžiūtų.
Vien tarptautinės sankcijos nepadės: raketų bandymai nesiliaus, o režimas toliau šieps dantis. Tik tuomet, kai į Pchenjaną nustos plaukti nešvarūs pinigai, Kim Jon Uno patikėtiniai ims abejoti tuo, ką daro. Ir tik tuomet jaunasis diktatorius galbūt supras, kad laikas nusiraminti.
