Bombos grėsmė įpareigojo pilotus laikytis privalomų saugos protokolų ir nutupdyti Boeing 737-800 Minske. Atsidūrę ant žemės, du jo keleiviai – opozicijos žurnalistas Romanas Protasevičius ir jo draugė rusė Sofija Sapega – buvo areštuoti.
Šis incidentas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir Baltarusijai buvo įvestos ES sankcijos.
Briuselio portalas „Politico" išanalizavęs ataskaitą atkūrė svarbiausias incidento akimirkas.
Teroro aktas
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pavadino tokį elgesį „piktinančiu ir neteisėtu“, o Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad incidentas buvo „precedento neturintis valstybės teroro aktas“, kuris negali likti nenubaustas.
JT aviacijos agentūra – Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (International Civil Aviation Organization, ICAO) – sureagavo ir pradėjo tyrimą. Šių metų sausį ji nustatė, kad grasinimas bomba buvo „tyčia melagingas“. Vėliau ji pratęsė tyrimą, atsižvelgdama į kai kuriuos „trūkstamus faktus“ ir siekdama ištirti naują informaciją.
Šios naujos informacijos dalis buvo ir Minske dirbusio skrydžių dispečerio parodymai – jis padėjo nukreipti „Ryanair“ į Baltarusijos sostinę – ir jo telefonu padarytas pokalbio su pilotu įrašas.
Tolesnėje ataskaitoje, kurią analizuoja „Politico“, smulkiai aprašoma, kas įvyko tą dieną – atrodo, kad įvykiuose dalyvavo Baltarusijos pareigūnai.
Savo interviu JT agentūrai dispečeris, kurio vardas ataskaitoje neminimas, prisimena, kad du vyrai į Minsko valdymo centrą atėjo praėjus maždaug pusvalandžiui po to, kai tą lemtingą sekmadienį jis pradėjo savo pamainą.
Jis teigė, kad vienas iš tų asmenų buvo Leonidas Churo, šalies oro navigacijos paslaugų teikėjo „Belaeronavigatsia“ generalinis direktorius. Kitas, jo įtarimu, dirbo Baltarusijos saugumo tarnybose.
Abu vyrai kreipėsi į pamainos vadovą, kuris pranešė dispečeriui ir kitam kolegai apie „Ryanair“ keleivinį lėktuvą, kuris ruošėsi įskristi į Baltarusijos oro erdvę iš Ukrainos.
Pamainos vadovas paminėjo tariamą sprogmens grėsmę skrydžiui ir kad lėktuvas turėtų būti nukreiptas, tačiau įtikino dispečerį apie tai neinformuoti Lvivo kontrolės centro kaimyninėje Ukrainoje.
Pamainos vadovas paminėjo tariamą sprogmens grėsmę skrydžiui ir kad lėktuvas turėtų būti nukreiptas, tačiau įtikino dispečerį apie tai neinformuoti Lvivo kontrolės centro kaimyninėje Ukrainoje.
O į įvairius Europos oro uostus – nuo Sofijos iki Bukarešto, nuo Atėnų iki Minsko – buvo siunčiami daugybė elektroninių laiškų.
Kiekvienas iš jų nešė tą pačią žinią: tvirtino, kad yra nuo „Hamas“ karių, ir perspėjo apie bombą, kuri sprogs virš Vilniaus, jei nebus įvykdyti grupuotės reikalavimai. Teroristinė grupuotė „Hamas“ neigė savo dalyvavimą.
Instrukcijos dispečeriui
Pasak skrydžių dispečerio, jis išsitraukė telefoną, kad įrašytų pokalbį su „Ryanair“ pilotu, nes baiminosi, kad įprastiniai skrydžių valdymo pranešimai gali būti sunaikinti.
Įraše užfiksuotas ne tik jo pokalbis su pilotu, bet ir nuolatinis pamainos vadovo ir įtariamo Baltarusijos saugumo tarnybų nario kišimasis, kai šie jam aiškino, ką sakyti per visą 39 minutes trunkantį pokalbį su lėktuvu.
Išrašas, pasidalytas su „Politico“, rodo, kad skrydžių dispečeris repetavo žinutę, kurią turėjo perduoti 4978 skrydžio pilotams – tai rodo, jog tai, ką jis pasakė, nebuvo spontaniška.
„Turime informacijos iš specialiųjų tarnybų, kad orlaivyje yra bomba. Ta bomba gali būti suaktyvinta virš Vilniaus“, – perdavė jis „Ryanair“ pilotui.
Tačiau gretutinis pokalbis, užfiksuotas telefono įraše, rodo, jog tai, ką sakė skrydžių dispečeris, buvo surežisuota: „Sakyk „saugumo sumetimais“, – nurodė jam pamainos vadovas.
Pilotas suabejojo tuo, ką jam pasakė dispečeris ir paprašė daugiau informacijos. „Bomba... tas pranešimas apie grėsmę, iš kur jis atsirado? Iš kur gavote informacijos apie tai?“
Tada asmuo, kuris, įtariama, yra KGB pareigūnas bei pamainos vadovas dispečeriui toliau nurodė, ką sakyti.
Po to kurį laiką trukusio pokalbio tarp trijų valdymo bokšte buvusių vyrų dispečeriui buvo liepta pasakyti „Ryanair“ įgulai, kad apie pavojų pranešta elektroniniu laišku, kurį oro uostas persiuntė į valdymo kambarį.
Tikroji to elektroninio laiško kilmė neaiški. ICAO ataskaitoje teigiama, kad minėtasis laiškas Minskui buvo išsiųstas tik tada, kai lėktuvas jau pradėjo leistis į oro uostą.
„Ryanair“ pilotas norėjo gauti daugiau informacijos apie elektroninį laišką, prieš pasiteiraudamas, kur nukreipti lėktuvą.
Tai paskatino dar vieną sumaišties akimirką valdymo bokšte, bandant išsiaiškinti, kaip reaguoti. „Taigi sakykite man, ką jam pasakyti?“ – dispečeris paprašė dviejų su juo buvusių vyrų.
Galiausiai pilotas paklausė: „Noriu jūsų paklausti – koks pavojaus kodas... ar jis žalias, geltonas, gintarinis ar raudonas?
„Jis klausia, žinutės kodas – geltonas ar raudonas?“ – pasiteiravo dispečeris dviejų vyrų.
Nežinomas vyras jam atsakė: „Na, tegul būna raudonas, raudonas.“
Kol „Ryanair“ pilotas svarstė kitą žingsnį, stenograma rodo valdymo centre vykus įnirtingesnes diskusijas, kai lėktuvas ruošėsi kirsti sieną iš Baltarusijos ir patekti į Lietuvos oro erdvę.
Asmuo, kuris, kaip manoma, buvo saugumo pareigūnas, pasakė: „Taip, [vardas neskelbiamas]. Jis dar nepriėmė [sprendimo], liko pora minučių iki išskridimo iš mūsų zonos... prie valstybės sienos. Na taip, pilotas klausia, kokia yra pavojaus spalva – geltona ar raudona, na, [spalva]. Dispečeris sako, kad raudona spalva. Pilotas kol kas priima sprendimą… gerai… gerai… galbūt jie [„Ryanair“ įgula] sąmoningai vilkina laiką, kas žino.“
Vis dėlto galiausiai pilotas patikėjo tuo, ką sakė Minsko valdymo bokštas, ir paskelbė: „MAYDAY, MAYDAY, MAYDAY... esame nukreipiami į Minsko oro uostą.“
„Ryanair“ lėktuvas nusileido Minsko oro uoste.
Kas nutiko toliau
Lėktuvui nutūpus, buvo aišku, kad tai – toli gražu ne įprastas kurso nukreipimas.
Per dvi valandas prieš ir po lėktuvo nusileidimo „Ryanair“ 12 kartų skambino Minsko valdžios institucijoms, norėdama gauti daugiau informacijos apie grėsmę, įskaitant prašymą pateikti elektroninio laiško kopiją (ji kompanijai taip ir nebuvo išsiųsta).
Galiausiai valdžia leido įgulai ir keleiviams grįžti į savo lėktuvą. Tačiau ne visiems pavyko tai padaryti – prieš kilimą keleivių salono įgula buvo suskaičiavusi keleivius, taigi buvo nustatyta, kad penki iš jų dingo be žinios.
Tačiau Minsko oro uosto antžeminis personalas „Ryanair“ įgulai nieko nepaaiškino ir lėktuvas pakilo palikęs tuos penkis keleivius Minske.
Tarp jų buvo baltarusių žurnalistas R.Protasevičius ir jo mergina rusė.
Ataskaitoje kitų trijų keleivių tapatybės nenurodomos, išskyrus tai, kad iš jų trys buvo baltarusiai, vienas rusas ir vienas graikas, tačiau „Ryanair“ vadovas Michaelas O'Leary iškart po to pareiškė manantis, kad lėktuvu skrido Baltarusijos KGB agentai, kurie išsilaipino oro uoste.
Jei Baltarusijos autokratinis lyderis Aliaksandras Lukašenka manė, kad pasaulis greitai užmirš šį įvykį, jis klydo – incidentas tik sustiprino jo režimo, kaip neteisėto, statusą.
Po pavogtų rinkimų 2020 metais, kai A.Lukašenka apgaule grįžo į valdžią, jam buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos ir izoliacija. „Ryanair“ incidentas, ES pareigūnų apibūdintas kaip orlaivio užgrobimas, paskatino juos imtis dar daugiau priemonių prieš Baltarusiją.
Valstybiniam vežėjui „Belavia“ buvo uždrausta skristi Europos oro erdvėje, o JAV prokurorai keturis Baltarusijos vyriausybės pareigūnus apkaltino orlaivių piratavimu.
Vykdydama tyrimus ICAO nesulaukė didelės pagalbos iš Baltarusijos valdžios institucijų. Tyrėjams buvo pateikta labai mažai filmuotos medžiagos apie keleivius, išlipusius iš lėktuvo arba buvusius oro uoste.
Baltarusijos valdžia teigė, kad taip yra todėl, kad vaizdo įrašų archyvas saugomas tik 30 dienų. Tačiau keleivių padarytuose vaizdo įrašuose matyti, kaip, keleiviams išlipant, prie rampos stovi kažkoks vyras. Skrydžių dispečeris jį atpažino kaip įtariamą KGB pareigūną.
Informacija, kurią gavo užsienio tyrėjai, taip pat kelia abejonių. Antrasis įrašas, įtrauktas į ICAO ataskaitą, kurią gavo POLITICO, užfiksavo pokalbį tarp „Belaeronavigatsia“ generalinio direktoriaus pavaduotojo, pamainos vadovo ir dispečerio praėjus savaitei po priverstinio lėktuvo nusileidimo.
Lėktuvui nutūpus, buvo aišku, kad tai – toli gražu ne įprastas kurso nukreipimas.
Jame generalinio direktoriaus pavaduotojas ragina vadovą bei dispečerį „pataisyti“ savo incidentų ataskaitas.
ICAO galiausiai padarė išvadą, kad Baltarusijos įvykdytas lėktuvo nukreipimas buvo „neteisėtas kišimasis“, prieštaravo įstatymams ir sukėlė pavojų „Ryanair“ skrydžio saugumui. Baltarusijos pareigūnai atmetė pranešimą, sakydami, kad jis „neatlaiko patikrinimo“.
Baltarusijos ir Minsko sąjungininkės Rusijos pareigūnai taip pat išreiškė abejones, ar skrydžių dispečerio pateiktas įvykių atpasakojimas yra tikras. Jo pasakojimas buvo perduota JT svarstymui. Keletas šalių, įskaitant JAV, Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Baltarusiją, pradėjo savo tyrimus.
R.Protasevičius buvo uždarytas į namų areštą, kur jam nurodyta laukti teismo. Dabartinė jo padėtis neaiški.
Sausio mėnesį jis kalbėjosi su vyriausybei palankia žiniasklaida, sakydamas, kad jam namų areštas nebetaikomas.
S.Sapega, nuteista šešeriems metams kalėjimo, birželio pabaigoje kreipėsi į A.Lukašenką laišku, prašydama malonės.
Lietuvos reakcija
Tuometinis Lietuvos ambasadorius Graikijoje Rolandas Kačinskas sako, kad tarp dviejų ES sostinių skrendančio lėktuvo pagrobimas tapo vienu iš labiausiai daug diplomatinės komunikacijos tarp Vilniaus ir Atėnų pareikalavusiu įvykiu, kuris stipriai prisidėjo dar labiau suartindamas dvi valstybes.
„Nors būdamos skirtingose ES pusėse, abi šalys joms ir visai ES kylančių iššūkių ir grėsmių akivaizdoje yra vienoje valtyje, šiuo atveju – viename lėktuve“, – feisbuke rašė R.Kačinskas, pasidalinęs „Politico straipsniu.
ICAO asamblėja šį mėnesį priėmė rezoliuciją, smerkiančią Baltarusijos vyriausybę už neteisėtus veiksmus, kuriais ji sąmoningai sukėlė pavojų „Ryanair“ lėktuvo skrydžio saugai ir juo skridusiems keleiviams.
Lietuvos susisiekimo ministerija teigia, kad šis sprendimas patvirtino aiškią pasaulio nuostatą, kad civilinė aviacija negali būti naudojama neteisėtiems tikslams, o pasikėsinimas į jos saugumą yra netoleruotinas.
