Tomis įtemptomis pirmosiomis karo dienomis beveik visi – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, karo analitikai ir daugelis Vakarų valdžios atstovų – prognozavo, kad Ukrainos vadovybė suskils.
Tačiau taip nenutiko – V.Zelenskis nusprendė likti sostinėje ir vaizdo asmenukėmis iš įvairių Kyjivo vietų ramino savo žmones. Jis įsakė ir vyresniesiems savo padėjėjams, daugeliui kabineto narių bei didžiajai daliai vyriausybės likti mieste, nepaisant rizikos.
V.Zelenskio vyriausybei tai buvo svarbus momentas, užtikrinęs, kad daugybė valstybinių agentūrų veiks efektyviai ir sinchroniškai.
Vadovaujantieji politikai atidėjo į šalį tarpusavio vaidus ir nesutarimus, kurie dešimtmečius buvo neatsiejami nuo Ukrainos politikos ir sukūrė iš esmės vieningą frontą, kuris laikosi ir šiandien.
Nė vienas aukšto rango pareigūnas neperėjo į Rusijos pusę ir nepabėgo, o biurokratija greitai persijungė į darbą karo režimu.
„Pirmosiomis karo dienomis visi buvo šokiruoti ir galvojo, ką daryti – likti Kyjive ar evakuotis, – pasakojo V.Zelenskio atstovas Serhijus Nikiforovas. – Prezidento sprendimas buvo toks, kad niekas niekur nevažiuos. Mes liekame Kyjive ir kovojame. Tai sutvirtino mūsų poziciją.“
