Vasarį, dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, JAV jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas, generolas Markas Milley spinduliavo pesimizmu. Uždarame Kongreso posėdyje jis pripažino: Kyjivas gali kristi per 72 valandas.
Jau praėjusį pirmadienį, kai buvo aišku, kad ukrainiečiai ne tik apgynė sostinę, bet ir vis dar laikosi šalies pietryčiuose, M.Milley jau kalbėjo visiškai kitaip.
Generolas aiškino, kad JAV toliau rems Ukrainos pastangas apsiginti, nes esą svarbu pademonstruoti, jog „didieji negali tiesiog naikinti ir pulti mažųjų bei silpnųjų“. M.Milley pridūrė, kad patys ukrainiečiai nuspręs „dėl galutinės stadijos Ukrainos ribose“.
Pastarosiomis savaitėmis ukrainiečių žygiai mūšiuose tam tikruose Vašingtono koridoriuose skatina triumfo kupiną retoriką. Kai kurie JAV politikai dabar mato progą suduoti itin skaudų smūgį Rusijai.
Antai Atstovų Rūmų pirmininkė, demokratė Nancy Pelosi po apsilankymo Kyjive ir susitikimo su Volodymyru Zelenskiu paskelbė, kad Amerika „bus su Ukraina iki pergalės“. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas irgi nukirto: „Norime, jog Rusija nusilptų tiek, kad negalėtų daryti tokių dalykų kaip invazija į Ukrainą.“
Nuo karo pradžios Vašingtonas Kyjivui jau skyrė pagalbos už net 54 mlrd. JAV dolerių, siunčia Ukrainai vis pažangesnę ginkluotę, o prezidento Joe Bideno tikinimai, esą ukrainiečiams negabenamos raketų, galinčių pasiekti Rusijos teritoriją, sistemos greičiausiai tėra politinis teatras – juk Rusija čia pat, už sienos, t. y. už 0 km.
Ir vis dėlto – už ryžtingos retorikos daugiau aiškumo, kas iš tiesų Vašingtone galvojama apie įvykius Ukrainoje, nėra. Tarkime, kaip atrodytų Rusijos strateginis pralaimėjimas ar kokios teritorijos, JAV vertinimu, Ukraina galiausiai galėtų atsisakyti?
15min kalbinti analitikai tvirtino, kad amerikiečiai greičiausiai balansuoja ir pasilieka sau erdvės žengti į vieną ar kitą pusę. Negana to, nuomonės dėl tikslų skiriasi ir Ukrainoje, kurios politinė scena marga ir skirtinga.
