Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija atgimė, ir labiausiai už tai dėkoti reikia Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Jo invazija į Krymą ir pusiasalio aneksija, tebesitęsianti agresija Rytų Ukrainoje atgaivino NATO ir įkvėpė bloką naujai misijai, kurios jis buvo netekęs po Sovietų Sąjungos žlugimo ir Šaltojo karo pabaigos. Labiausiai tai bus naudinga Ukrainai. Tuo tarpu V.Putinas, užkietėjęs NATO oponentas, pateko į savo paties pasispęstus strateginius spąstus.
Aljansas be tikslo?
V.Putinas, užkietėjęs NATO oponentas, pateko į savo paties pasispęstus strateginius spąstus
1947 metais, kai NATO buvo įkurta tam, kad savo narėms užtikrintų kolektyvinę gynybą, pavojus buvo aiškus – Sovietų Sąjunga. Taip pat buvo aiškus ir JAV vadovavimo poreikis. Antrasis pasaulinis karas sudaužė europiečius, o JAV po kovų iškilo kaip pasaulinė supergalybė.
Tačiau dešimtajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungos nebeliko. Rusijos Federacija formaliai tapo jos tesėja – paveldėjo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos vietą, branduolinius ginklus, tačiau Rusija daugiau nei dešimtmetį vartėsi Sąjungos žlugimo agonijoje. Kai Sovietų Sąjungos grėsmė išnyko, pagrindinė NATO misija taip pat virto mažiau reikšminga. Kam išlaikyti aljansą, jeigu nėra priešo?
Dešimtojo dešimtmečio viduryje Europa jau nebebuvo nuniokota vietovė, besigaivaliojanti po karo. Nors Sovietų Sąjungos žlugimas JAV pavertė vienintele supergalybe pasaulyje, europiečiai greitai atstatė savo turtus ir pradėjo abejoti JAV vadovavimo būtinybe.
Esminė problema buvo akivaizdi: amerikiečiai ir europiečiai matė skirtingas grėsmes
Pastaruosius du dešimtmečius NATO ieškojo alternatyvių misijų – savo dėmesį kreipė kovai su terorizmu ir karių dislokavimui už Europos ribų. Toks persitvarkymas veikė, bet tik iš dalies, nes Europos dalyvavimas karuose Irake ir Afganistane buvo chaotiškas ir padrikas. Esminė problema buvo akivaizdi: amerikiečiai ir europiečiai matė skirtingas grėsmes. Kaip pasaulinė ekonominė ir karinė galybė, JAV susidūrė su pasauliniais iššūkiais. Kaip regioninė ekonominė jėga, Europos Sąjunga dažnai nesutiko, kad pasaulinės problemos grasina jos interesams.
NATO tapo aljansu be tikslo. Krymo aneksija tai pakeitė. Pažeisdamas pokarinę tarptautinę tvarką ir vienašališkai aneksuodamas suverenios valstybės teritoriją V.Putinas vėl Rusiją įtvirtino kaip grėsmę. Žadėdamas apginti užsienyje gyvenančius rusus V.Putinas vėl Maskvą pavertė pavojumi Europai.
Ukrainoje – juoda ir balta
Remdamas teroristus Rytų Ukrainoje V.Putinas pretenzingai priminė galįs skelbti karą Europoje, kur tai jau buvo laikoma neįsivaizduojamu dalyku. Kodėl tuomet jis negalėtų pradėti karo su kitomis NATO Partnerystės taikos labui narėmis, pavyzdžiui, Moldova ar Gruzija? Su Krymo ekonominiu sužlugdymu ir jo pavertimu galinga Rusijos karine baze, Maskva stipriai paveikė jėgų pusiausvyrą Juodosios jūros regione ir tapo potencialia grėsme Bulgarijai, Rumunijai, Turkijai ir Graikijai.
„Apstulbstu matydamas, kad žmonės užmerkia akis ir apsimeta, kad drakonas neegzistuoja“, – sakė aukšto rango NATO pareigūnas
„Sienų keitimas karinėmis priemonėmis mums kelia didelį nerimą – neseniai profesoriui sakė aukšto rango NATO pareigūnas. – Apstulbstu matydamas, kad žmonės užmerkia akis ir apsimeta, kad drakonas neegzistuoja.“
NATO pradeda demonstruoti savo raumenis. NATO pareigūnai, įskaitant ir generalinį sekretorių Andersą Foghą Rasmusseną, viešai išsako paramą Ukrainai ir smerkia Rusiją. Neseniai kalbėdamas su civilių ekspertų grupe NATO būstinėje vienas iš Ukrainos-Rusijos analitikų supeikė pastabą, kad sprendžiant dėl NATO politikos Ukrainoje reikia atsižvelgti tiek į Ukrainos, tiek į Rusijos naratyvus. „Nėra jokių dviejų konkuruojančių naratyvų. Situacija yra juoda ir balta, ir mes neturime bijoti to pasakyti“, – pareiškė analitikas.
NATO vysto pagalbos Ukrainai mechanizmus. 20 žmonių krizės veiksmų komanda buvo išsiųsta į Ukrainą, kad stebėtų Rusijos veiksmus ir NATO vadovybei nuolat teiktų detalias analizes. Jau kuriami keli patikros fondai, kurių tikslas bus Ukrainos saugumo stiprinimas. NATO daug dėmesio skirs Ukrainos komunikacinėms ir informacinėms sistemoms, kibernetiniam saugumui, logistikai, Ukrainos karių mokymams. NATO tikisi, kad šalys suteiks pradinį finansavimą šiems fondams, taip pat į juos bus pervestos nepanaudotos lėšos iš dabartinio biudžeto.
Aljansas taip pat gali ryžtis imtis dar rimtesnių veiksmų dėl Ukrainos saugumo. Vienas NATO pareigūnas kalbėdamas su civilių ekspertų grupe vis kartojo negalįs atskleisti jokių detalių apie aljanso planus, tačiau svarstoma, kad NATO gali siųsti karinius patarėjus į Ukrainą. Donbaso bataliono savanorių stovyklos kariai yra sakę, kad jie susilaukė instruktorių iš Bulgarijos, Gruzijos ir Izraelio pagalbos.
Baltai greičiau mirtų nei Vakarus iškeistų į Maskvą
V.Putinas visiškai nesuvokia, kaip Baltijos šalys žiūri į Rusiją. Baltai verčiau mirtų nei iškeistų Vakarus į Maskvą
Vienintelis būdas atitaisyti milžinišką žalą Rusijos reputacijai yra grąžinti Krymą Ukrainai – akivaizdu, kad artimiausiu metu to tikrai neįvyks. V.Putinas galėtų pagerinti santykius su Vakarais liaudamasis remti teroristus Rytų Ukrainoje, tačiau tai būtų pernelyg sudėtinga, nes reikštų atvirą kelią Kijevui įtvirtinti savo kontrolę teritorijose, kurias jis pavadino Naująja Rusija. Žvelgiant į tai jo kalbos apie taiką ir derybas atrodo visiškai veidmainiškos.
Tai dar ne viskas. V.Putinas ir toliau kišasi į savo kaimyninių šalių vidaus reikalus. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai atskleidė, kad Rusija siūlo sumažinti dujų ir naftos kainas Baltijos šalims, jei šios išstos iš NATO. Tokie siūlymai rodo, kad V.Putinas visiškai nesuvokia, kaip Baltijos šalys žiūri į Rusiją. Baltai verčiau mirtų nei iškeistų Vakarus į Maskvą.
Galiausiai, pradėdamas karą jų šalyje, V.Putinas ukrainiečiams atgaivino solidarumo ir patriotiškumo jausmus.
Didžiausia ironija – V.Putinas stumia ukrainiečius į Vakarų glėbį. Apklausos rodo, kad Ukrainos gyventojai nori, jog jų šalies užsienio politika būtų kreipiama Europos Sąjungos link. Jie taip pat teigiamai žvelgia į NATO. Iki šiol daugiau nei pusė ukrainiečių pasisakydavo prieš narystę NATO, ir vos 10–15 proc. – už. Tačiau naujausios apklausos rodo, kad norinčiųjų stoti į NATO daugėja. Dabar 36 proc. pasisako už, 42 – prieš.
Su milžinišku biurokratiniu aparatu aljansas gali veikti kaip galingas Ukrainos lobistas Europos galios koridoriuose
Ukrainos narystė NATO yra dar labai toli, tačiau V.Putino dėka apie tai jau rimtai kalbama. Nors V.Putinas NATO vadina karine grėsme Rusijai, realybė yra tokia, kad NATO neturi kariuomenės, ir jos galimybės dislokuoti savo pajėgas visiškai priklauso nuo aljanso narių noro siųsti savo karius.
Tačiau NATO turi politinę valdžią, ir jos balsas skamba garsiai visame pasaulyje. Su milžinišku biurokratiniu aparatu aljansas gali veikti kaip galingas Ukrainos lobistas Europos galios koridoriuose.
NATO antirusiška pozicija yra dažnai žymiai aiškiau išreiškiama nei daugumos Europos valstybių, ir ji iš principo atitinka JAV požiūrį į Maskvą. Tai naudinga – tiek NATO, tiek Ukrainai – turėti vienintelę pasaulio supergalybę savo pusėje.