Mirties bausmė už įvairius įstatymų pažeidimus ar nusikaltimus egzistuoja iš šiais laikais, tačiau šiuolaikinius jos vykdymo būdus galima būtų laikyti beveik „humaniškais“: injekcijos, sušaudymas, pakorimas, elektros kėdė ar galvos nukirtimas. Lenta.ru papasakojo apie šalis, kurios vis dar reguliariai vykdo myriop nuteistų asmenų egzekucijas.
Derėtų pabrėžti, kad šiais laikais tik absoliuti mažuma valstybių tebetaiko mirties bausmę. Pavyzdžiui, 2017 metais tokie nuosprendžiai buvo vykdyti tik 23 šalyse. 106 valstybės mirties bausmę yra panaikinusios visiškai, o keliose dešimtyse kitų valstybių mirties bausmę numatantys įstatymai galutinai nepanaikinti, tačiau praktiškai nebetaikomi.
Žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, po didelio egzekucijų šuolio 2015-aisiais rodikliai grįžo prie vidutinių reikšmių. 2017 metais pasaulyje mirties bausmė įvykdyta ne mažiau nei 993 žmonėms – mažiau nei ankstesniais metais (1032). Į šią statistiką neįtraukta Kinija: joje įvykdoma daugiausia mirties bausmių iš visų šalių, bet tikras egzekucijų skaičius nėra žinomas, nes ši informacija laikoma valstybės paslaptimi.
Įvykdytų mirties nuosprendžių skaičius įslaptintas ne tik Kinijoje, bet ir Šiaurės Korėjoje, Vietname (kurį, panašu, derėtų įtraukti į šalių, kuriose įvykdoma daugiausia mirties bausmių, penketuką) ir Pietų Sudane.
Didžioji dalis į statistiką įtrauktų mirties bausmių – 84 procentai – įvykdoma nedidelėje šalių grupėje: Irane, Saudo Arabijoje, Irake ir Pakistane. Iranui tenka pusė jų visų. Derėtų pažymėti, kad 2016 metais Jungtinės Valstijos pirmą kartą per dešimtmetį nepateko į penketuką ir užėmė septintąją vietą. Šeštoji vieta atiteko Egiptui. Sąraše yra tik viena Europos valstybė, vis dar taikanti mirties bausmes, – Baltarusija.
Penki mirties būdai
Daugiausia apie šiuolaikinius mirties bausmės vykdymo būdus galima sužinoti iš JAV praktikos – ši valstybė šiuo klausimu yra atviriausia pasaulyje. Čia viešinami mirties bausmės laukiančių nuteistųjų sąrašai, žurnalistai nušviečia pasmerktųjų istorijas, filmuoja siužetus, rašo straipsnius, viešai prieinama visa informacija apie tebesitęsiančias ar pasibaigusias teisines procedūras.
Sąraše yra tik viena Europos valstybė, vis dar taikanti mirties bausmes, – Baltarusija.
Aukščiausia bausmės rūšis šiuo metu taikoma 31 valstijoje. Jų įstatymai numato penkis skirtingus egzekucijų būdus. Pagrindinis būdas visose valstijose – mirtina injekcija. Kiti būdai – elektros kėdė, dujos, sušaudymas ar kartuvės – gali būti panaudoti tik prašant patiems nuteistiesiems ir tik atskirose teritorijose, o kai kada dar ir tik tais atvejais, kai nuosprendis paskelbtas tam tikru laiku. Pavyzdžiui, nuteistasis gali pasirinkti sušaudymą Jutoje tik tokiu atveju, jeigu buvo nuteistas iki 2004 metų gegužės 3 dienos.
Kartuvės ar nunuodijimas dujomis JAV nepraktikuojama jau kelis dešimtmečius. Paskutinį kartą dujos panaudotos 1999 metų pavasarį Arizonoje, o kartuvės Delavere – 1996 metų pradžioje (tada valstija pripažino aukščiausią bausmę antikonstitucine, o visi nuteistieji myriop dabar tiesiog yra įkalinti iki gyvos galvos).
Palyginimui – pastarąjį kartą ant elektros kėdės nusikaltėlis buvo pasodintas gana neseniai – 2018 metais, o sušaudytas kiek anksčiau – 2010-aisiais. Retesnių bausmių rūšių pasirinkimą nuteistieji paprastai grindžia noru pritraukti dėmesį apskritai į tokią praktiką arba į savo atvejį konkrečiai, jeigu laiko savo nuosprendį neteisingu.
Viena alyvuogė arba 12 šokolado plytelių
Nuteistieji myriop savo lemtingosios dienos laukia kalėjime. Egzekucijos diena iš anksto nebūna paskirta – teismas sprendimą dėl jos priima po apeliacijos svarstymo. Likus kelioms dienoms iki egzekucijos nuteistasis perkeliamas į specialią kamerą. Jam negalima su savimi turėti jokių draudžiamų daiktų, iš jo atimami seni rūbai ir išduodami nauji, atliekama išsami jo sveikatos patikra. Paskutinę dieną jis turi teisę į susitikimą su šeima.
Egzistuoja ir vadinamoji paskutinės vakarienės tradicija: pasmerktasis gali išsirinkti bet kokius patiekalus – tiesa, numatytos tam tikros kainų ribos. Šio ritualo laikomasi visose valstijose, išskyrus Teksasą, kur jis buvo panaikintas 2011 metais. Tarp neįprastų paskutinės vakarienės užsakymų būta ir, pavyzdžiui, viena alyvuogė, 12 šokolado plytelių ir ledai arba „Teisingumas, lygybė ir taika visame pasaulyje“.
Į bausmės vykdymo patalpą nuteistasis atvedamas likus dešimčiai minučių iki procedūros. Ten jis paguldomas ir pririšamas, jam suteikiamas paskutinis žodis, o po to suleidžiama mirtina injekcija. Patalpoje yra telefonai: bet kurią akimirką teismas gali nutraukti procedūrą. Bausmę dažnai stebi liudininkai: žurnalistai, draugai ir nuteistojo šeimos nariai.
Ilgi laukimo metai
2017 metų liepos 1-ąją JAV mirties bausmės įvykdymo laukė 2817 žmonių, iš jų – 53 moterys. Per pastaruosius keturis dešimtmečius įvykdytų mirties bausmių skaičius sumažėjo perpus, o 155 žmonės sugebėjo įrodyti savo nekaltumą ir buvo išleisti į laisvę. Apskritai Amerikoje teismai vis rečiau skiria aukščiausiąją bausmę: 1998 metais myriop buvo nuteisti 295 žmonės, 2017-aisiais – tik 39, o 2018 šiek tiek daugiau – 42.
Bausmės laukimas užtrunka ne vienerius metus: nuteistieji kalėjime praleidžia ilgiau nei dešimtmetį, o apie 40 procentų pasmerktųjų egzekucijos laukia net du dešimtmečius.
Analogiška situacija dėl ilgo laukimo stebima ir Japonijoje. Čia tai laikoma teigiamu momentu: teismai suspėja iki galo išnagrinėti kiekvieną situaciją ir taip iki minimumo sumažinama neteisingo nuosprendžio galimybė.
Pavyzdžiui, pasirengimas apokaliptinės sektos „Aum Shinrikyo“ narių, įvykdžiusių teroristinį išpuolį Tokijo metro 1995 metais, egzekucijai pradėtas tik 2018 metų kovą, o pačios egzekucijos įvykdytos tik liepą, po to, kai sausį Aukščiausiasis Teismas atmetė paskutinį vieno nuteisto organizacijos nario skundą.
Kartuvės valdomos mygtuku
Mirties bausmė Japonijoje vykdoma vieninteliu būdu – kartuvėse. Dažniausiai tokio nuosprendžio sulaukia tie, kas įvykdė masinę žmogžudystę. Nuteistieji laikomi vienvietėse kamerose, du kartus per savaitę jiems leidžiama treniruotis, susitikimai su artimaisiais vyksta labai retai.
Paprastai procedūros data nuteistajam ir jo šeimai neatskleidžiama. Žmogus apie tai gali sužinoti tos lemtingosios dienos rytą, o giminaičiai – jau po nuosprendžio įvykdymo. Prieš egzekuciją kaliniui, kaip ir JAV, leidžiama paskutinį kartą pavalgyti ir pabendrauti su šventiku.
Kaip būtent vykdomos mirties bausmės Japonijoje, ilgą laiką buvo nežinoma, bet 2010 metais žurnalistams buvo parodyta speciali patalpa viename Tokijo kalėjime. Nuteistieji iš pradžių atvedami į kambarį, kuriame stovi budistinės gailestingumo ir užuojautos dievybės Kanon statula. Tai vienas iš paskutinių veidų, kuriuos mato pasmerktasis – į kitą kambarį su liuku grindyse jis įvedamas jau užrištomis akimis. Ten jam ant kaklo užneriama kilpa, raudoni ženklai ant grindų žymi vietą, kur jis privalo stovėti.
Po kojomis esantis liukas atidaromas iš gretimo kambario: tris mygtukus ant sienos vienu metu spaudžia trys žmonės – tai sugalvota tam, kad jie nesužinotų, kuris paspaudė būtent tą lemtingąjį mygtuką.
Įtarimai dėl pasmerktųjų organų
JAV ir Japonija anaiptol nėra pagrindinės mirties bausmę taikančios šalys, gal tik atviriausios. O iš šalių, užimančių pirmąsias vietas šiame sąraše, informaciją apie egzekucijas dažniausiai paviešina tik anoniminiai liudininkai. Pavyzdžiui, Kinijoje egzistuoja gana neįprasta sistema.
Anksčiau šioje šalyje nuteistuosius myriop dažniausiai sušaudydavo. Karys pagal komandą iššaudavo pasmerktajam į pakaušį, jeigu žmogus nemirdavo iš karto, pavyzdžiui, jį apimdavo traukuliai, būdavo šaunama dar kartą. 1996 metais buvo įteisintas bausmės vykdymo mirtina injekcija būdas. Sušaudymų skaičius vis mažėjo, kol 2009 metais Aukščiausiasis liaudies teismas priėmė sprendimą išformuoti šaudytojų būrius: injekcija buvo pripažinta humaniškesniu ir pigesniu bausmės vykdymo būdu.
O kas čia neįprasto? Kinijoje, pasirodo, egzistuoja specialūs egzekucijų furgonai. Iš išorės toks automobilis panašus į policijos, tačiau viduje greičiau primena operacinę. Nuteistasis įlaipinamas į vidų, pririšamas prie specialių neštuvų ir tada jam suleidžiama mirtina injekcija. Visas procesas filmuojamas ir vykdomas laikantis griežtų taisyklių.
Sklinda gandai, kad po egzekucijų nuteistieji tampa organų donorais. 2006 metais šalies sveikatos apsaugos ministerija oficialiai uždraudė prekybą organais, tačiau manoma, kad šio draudimo nesilaikoma. Žmogaus teisių aktyvistai tvirtina, kad neįmanoma to patikrinti, nes po egzekucijų lavonai nedelsiant kremuojami.
Mirtis už pusšimtį nusikaltimų
Valdininkai mano, kad originalios transporto priemonės yra civilizuota alternatyva tradiciniam sušaudymui. Furgonai taip pat padeda taupyti, nes nereikia statyti specialių patalpų sušaudymams. Be to, mirties bausmę galima įvykdyti nusikaltimo vietoje – ten, kur nuteistieji pažeidė įstatymus. Beje, kai kuriais duomenimis, dėl furgonų priežiūros brangumo jų skaičius pastaruoju metu mažėja.
Nuteistasis myriop egzekucijos Kinijoje vidutiniškai laukia apie 50 dienų. Kai kuriais atvejais procedūra specialiai nukeliama, kad ji sutaptų su kokia nors konkrečia data. Arba atvirkščiai, egzekucija įvykdoma labai greitai ir demonstratyviai. Nuteistiesiems už prekybą narkotikais, pavyzdžiui, egzekucija gali būti vykdoma Tarptautinę kovos su narkotikais dieną. Aukščiausia bausmė Kinijoje numatyta už pusšimtį įvairių nusikaltimų.
Žinomi atvejai, kai išpirka už nuteistojo gyvybę siekė 15 milijonų eurų.
Penkerius metus Kinijoje kiekvieną savaitę būdavo rodoma televizijos laida „Interviu prieš mirties bausmę“, kurioje būdavo užduodami klausimai myriop pasmerktiems nusikaltėliams. Programos kūrėjai aiškino, kad jų tikslas – perspėti bendrapiliečius. Beveik visi laidos herojai buvo nuteistieji už žmogžudystes, jų kandidatūros būdavo privalomai suderinamos su teismu.
Galvą ant pečių galima nusipirkti
Trečią vietą pagal egzekucijų skaičių užimančioje Saudo Arabijoje pasmerktiesiems nukertamos galvos, o jų kūnai neretai pakabinami viešai, kaip perspėjimas kitiems. Daugelis nuteistųjų tvirtino, kad buvo laikomi suimti iki teismo ilgiau, nei įprasta, pasakojo apie kankinimus, privertusius juos prisipažinti dėl nusikaltimų, kurių jie neįvykdė.
Mirties nuosprendis Saudo Arabijoje gali būti atšauktas – šioje šalyje egzistuoja dijos praktika. Nukentėjusi šeima gali sutikti su mirties bausmės atšaukimu mainais į piniginę kompensaciją. Sprendimas dažnai nėra viešinamas iki paskutinės sekundės ir būna paskelbiamas tik tuo metu, kai nusikaltėlis jau yra atvestas ant ešafoto. Tokiu atveju bausmės vykdymas atidedamas trims mėnesiams – per tą laiką nuteistojo giminaičiai privalo surinkti reikalaujamą sumą. Paprastai tokiais atvejais darbo imasi derybininkai, reikalaujantys milžiniškų pinigų sumų: praktika pavirto į pelningą verslą.
Šeima pradeda rinkti pinigus, mėgina įtikinti jų paaukoti turtingus ir įtakingus žmones. Įstatymai draudžia tam naudoti socialinius tinklus ir žiniasklaidą, bet šio draudimo mažai kas paiso. 2011 metais karališkuoju įsaku buvo nustatytas maksimalus dijos dydis – maždaug 100 tūkstančių eurų, tačiau ir jo paiso nedaug kas, nes tokie įsakai nėra privalomi. Žinomi atvejai, kai išpirka už nuteistojo gyvybę siekė 15 milijonų eurų.
Jeigu nusikaltėlis sulaukia malonės, jis nėra visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės: Aukščiausiasis teismas 2016 metais nusprendė, kad žmogžudys ir po išpirkos sumokėjimo turi kalėjime atsėdėti mažiausiai penkerius metus.
Nuo suoliuko iki krano
Piniginės kompensacijos praktika egzistuoja ir kitose šalyje, tarp jų – Irane. Nuteistojo šeima gali sumokėti aukos giminaičiams, tada mirties bausmė pakeičiama įkalinimu.
Iranas yra antroje vietoje pagal įvykdytų mirties bausmių skaičių. 2017 metais mirties bausmė šioje šalyje buvo įvykdyta 507 asmenims.
Egzekucijos Irane paprastai vykdomos anksti ryte, stebint aukų ir nuteistųjų šeimoms. Pasmerktasis pakariamas, išmušant iš po jo kojų suoliuką. Kai kada kariama panaudojant automobilinį kraną. Būtent antrasis būdas naudojamas viešų bausmių atvejais.
Irane, kaip ir Saudo Arabijoje, įkalintieji taip pat skundžiasi kankinimais ir mušimu, siekiant išgauti prisipažinimus. Jie pasakoja apie mažutėles kameras trims suimtiesiems, galimybės pasivaikščioti nesuteikimą, slogią atmosferą. Be to, pasimatymai su artimaisiais labai ribojami: vos 20 minučių vieną kartą per 45 dienas.
O Egipte, kuris pastaraisiais metais mirties nuosprendžių skaičiumi aplenkė JAV, 2017 metų pabaigoje egzekucijos būdavo vykdomos kiekvieną antradienį. Būtent tomis savaitės dienomis nuo gruodžio iki kovo pradžios egzekucijos įvykdytos mažiausiai 23 žmonėms. Nuteistųjų artimieji pasakoja, kad jie laikomi į rūsius panašiose patalpose: pusantro metro pločio ir trijų metrų ilgio požeminėse „kišenėse“ su mažu langeliu. Vietoje tualeto – kibiras. Be to, jiems neteikiama būtina medicininė pagalba.
Didžioji dalis nubaustųjų mirties bausme 2017-aisiais buvo nuteisti už terorizmą ir mėginimą įvykdyti perversmą. Iš viso civiliniai ir kariniai Egipto teismai per vienerius metus mirties nuosprendžius skyrė daugiau nei 330 asmenų, daugelio jų teismo procesai vyko slapta.
Kenčia ir bausmių vykdytojai
Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau valstybių atsisako mirties bausmės praktikos arba susilaiko nuo jos, nes visuomenėje stiprėja negatyvus požiūris į šią aukščiausios bausmės rūšį. Štai Jungtinėse Valstijose beveik susilygino palaikančių mirties bausmę ir nepritariančių jai skaičius: 49 procentai prieš 42. Panašūs skaičiai pastarąjį kartą stebėti tik prieš pusšimtį metų.
Be to, vis daugiau problemų JAV kyla dėl preparatų mirtinoms injekcijoms. Dėl to mėginama sugalvoti naujų marinimo būdų, tarp kurių – mirties bausmė panaudojant azotą. Šis būdas dar nė karto nebuvo išmėgintas. Abejonių kelia ir tvirtinimai, kad injekcijos – neskausmingas ir humaniškas mirties bausmės būdas, kadangi ne kartą egzekucijos virto tikrais kankinimais dėl nekokybiškų „mirties kokteilio“ komponentų.
Kyla klausimų ir kiek humaniškas yra ilgas egzekucijos atidėliojimas: ar neišeina taip, kad žmonės baudžiami du kartus – pačiu nuosprendžiu ir ilgu įkalinimu vienutėje? Net šalyse, nepraktikuojančiose mirties bausmės daugelį metų, yra nuteistųjų myriop. Jie gyvena nuolatinėje baimėje, kad mirties bausmių vykdymas gali būti atnaujintas. Dėl to nuteistieji susiduria su psichikos problemomis.
Beje, tai būdinga ir bausmių vykdytojams. Kaip papasakojo vienas Indonezijos policininkas, dirbęs šaudymo komandoje, paspausti gaiduką – pati lengviausia tokios tarnybos dalis. Sunkiausia būna kalėjimų darbuotojams, kurie bendrauja su nuteistaisiais, o po to asmeniškai veda juos į bausmės vykdymo vietą. Šaudymo komandos nariams taip pat teikiama psichologinė pagalba ir vykdomos specialios psichologinės treniruotės. Ribojamas jiems pavedamų atlikti egzekucijų skaičius.
Mirties bausmės vykdymas – itin sudėtingas ir prieštaringas procesas. Ir kasmet pasaulyje lieka vis mažiau šalių, pasirengusių žudyti savo pačių piliečius.