Vaizdai iliustruojami ištraukomis, kurios sumontuotos taip, lyg atrodytų, kad interviu nufilmuotas neseniai. Tačiau tai nėra tiesa – įrašas paskelbtas beveik prieš trejus metus, o buvęs padėjėjas tuo metu kalbėjo apie poveikio svertus, galimai lemiančius kai kuriuos Ukrainos vadovo sprendimus.
Nors iki Rusijos invazijos pradžios tarp šių politikos veikėjų būta trinties, prasidėjus karui tarpusavio nesutarimai buvo pamiršti ir abu jie sugebėjo susitelkti ir veikti išvien.
Kandžios replikos
„V.Zelenskis yra silpnas žmogus. Jis turi tik du poveikio mygtukus – baimę ir menką savivertę.
Žmonės, grįžę iš Davoso, aš kalbėjau su tais, kurie buvo artimi jo kelionės organizatoriams, sakė, kad jis šlitinėjo po visiškai uždarą, saugomą teritoriją, apsuptas apsaugininkų.
Paskutiniojo vizito Heničensko mieste metu žmonės stovėjo už tvoros. Jų neprileido arti.
Kai jis dėjo gėles prie paminklo paskutinį kartą, tai jo apsauga nieko nepraleido“, – platinamoje interviu ištraukoje kalba O.Arestovyčius.
-
Ukrainos prezidentūros patarėjas O.Arestovyčius – vėl Lietuvoje
-
O.Arestovyčiui teko atsiprašyti: padariau rimtą klaidą ir žadu trauktis
-
Ukrainos Prezidentūra patenkino O.Arestovyčiaus prašymą atleisti iš darbo
-
Iš Volodymyro Zelenskio toliau „šaiposi“ įvairiuose miestuose? Ne, šaipomasi tik internete
-
Žinią apie tankus V.Zelenskis išgirdo vidury interviu: pamatykite reakciją
-
B.Johnsonas papasakojo, kaip V.Putinas jam grasino raketų smūgiu: tai užtruktų tik minutę
-
Tarp kandidatų į Nobelio taikos premiją – A.Navalnas, R.T.Erdoganas, J.Stoltenbergas
Tuomet vedėjas jo klausia, ar tai reiškia, kad civilius gyventojus stengiamasi izoliuoti nuo V.Zelenskio.
„Taip, jie (aplinkos žmonės, - aut.) tą daro. Jie jį nori palaužti psichologiškai. Tiesiog įbauginti.
Ir tuo pat metu kai atvažiuoja į „95 kvartalo“ pasirodymus, šalies prezidentas šoka ant scenos, dainuoja prieš tūkstantines minias ir ten jaučiasi laisvas“, – šie O.Arestovyčiaus žodžiai montaže buvo palydėti kadrais iš V.Zelenskio pasirodymų, tačiau šie įvyko anksčiau nei jis prisiekė prezidento pareigose – 2016 metais ir 2018 metais.
Po inauguracijos V.Zelenskis pasirodymuose nedalyvavo.
Ukrainos prezidento rinkimus jokios politinės patirties neturintis komikas V.Zelenskis laimėjo 2019 metais.
Jis per antrąjį turą sutriuškino perrinkimo siekusį Ukrainos prezidentą Petro Porošenką.
Ukrainos prezidentu inauguruotas tų pačių metų gegužę.
Taip pat, iš konteksto išimta O.Arestovyčiaus interviu ištrauka buvo palydėta ir kitais, laikotarpio neatitinkančiais, vaizdais.
Pavyzdžiui, kuomet jis kalbėjo apie tai, kad Ukrainos vadovas neva šalinasi žmonių ir paranojiškai bijo būti nužudytas, buvo rodomi vaizdai iš V.Zelenskio spaudos konferencijų, taip neva siekiant parodyti, kad jis bijo karo.
Tačiau tai nėra tiesa.
Ukrainos vadovas ne kartą asmeniškai lankėsi fronto linijose – praėjusių metų balandį jis aplankė gyventojų skerdynes išgyvenusią Bučą, lapkritį apsilankė Vyšhorode, Kyjivo srityje, kur lapkričio 23 d. Rusijos raketai pataikius į namą žuvo 7 žmonės, o gruodžio pabaigoje nuvyko į karščiausią tuo metu fronto tašką – Bachmutą.
Į teismą dėl grasinimų ir įžeidimų
2020 metų sausį Rusiją palaikantis Ukrainos tinklaraštininkas Serhijus Pojarkovas pasirodė Maidano aikštėje surengtame V.Zelenskio prezidentavimo metinių minėjime.
Dėl jo veiksmų V.Zelenskis kreipėsi į teisėsaugą – S.Pojarkovas nuolat įžeidinėjo V.Zelenskį eteryje, o per metinių iškilmes, užsidėjęs juokdario kepurę, tyčiojosi ir žemino šalies vadovą.
Nors teisėsauga taip ir nepatikslino, dėl kurio iš vaizdo tinklaraščio epizodų V.Zelenskis kreipėsi į teisėsaugą, tačiau manoma, kad tai buvo dėl laidos, kurioje buvo pavadintas mažu čmo (rus. ЧМО – человек морально опущенный), taip pat myžneliu iš Krivoroho, o jo tėvą išvadino bukapročiu.
Atsakydamas į jam pateiktus kaltinimus, tinklaraštininkas nusifilmavo įraše, kur grasino politikui žirklėmis ir kalbėjo apie „sodinimą“.
O.Arestovyčiaus manymu, šis veikėjas nekėlė grėsmės Ukrainos vadovo gyvybei, o jam pareikšti įtarimai „netelpa į galvą“, – apie tai jis užsiminė vaizdo įrašo ištraukoje.
Ukrainos vadovas padavė į teismą S.Pojarkovą dėl nuolatinių grasinimų. Šalies teisėsauga privalėjo ištirti galimai keliamą pavojų prezidentui, nesvarbu kaip tai vertino O.Arestovyčius.
„Diagnozavo“ psichikos sutrikimą
„Psichologiniu požiūriu tai reiškia asmenybės susidvejinimą.
Jis gyvena dviejuose pasauliuose, kur viename jam baisu, piktadariai jo nekenčia ir bando nužudyti, o kitame – patogiame – visi myli ir garbina.
Tačiau šių pasaulių tiltai ne tik nesusieina, jie dar ir nuolat griūva“, –kalbėjo O.Arestovyčius.
O V.Zelenskis pagrindiniu savo tikslu politikoje laiko įrodyti visiems, kad nėra lochas (rus. kvailys)“, – kalbėjo O.Arestovyčius.
Neturėdamas tam tinkamo išsilavinimo, O.Arestovyčius negalėjo vertinti psichologinės ir psichinės V.Zelenskio būklės, todėl tokia frazė tėra subjektyvi, niekuo nepagrįsta nuomonė.
Manoma, kad disociacinis tapatybės sutrikimas (DID) (anksčiau žinomas kaip daugialypės asmenybės sutrikimas) yra sudėtinga psichologinė būklė, kurią greičiausiai lemia daugelis veiksnių, įskaitant sunkią traumą ankstyvoje vaikystėje (dažniausiai itin didelę, pasikartojančią fizinę, seksualinę ar emocinę prievartą).
Bent dviejų asmenybių turėjimas yra kertinis šio susirgimo bruožas, tačiau ją taip pat lydi atminties praradimai, nerimas, slegiančios mintys. DID ir psichiatrų bendruomenėje vis dar laikomas kontroversiška liga – mokslininkai nėra įsitikinę, ar tai nėra tik kitų sutrikimų mišinys.
Manoma, kad disociacinis aspektas yra įveikos mechanizmas – asmuo tiesiogine prasme išsijungia arba atsiriboja nuo situacijos ar patirties, kuri yra per daug žiauri, traumuojanti ar skausminga, kad ją būtų galima įsisavinti sąmoninguoju „aš“.
Pasitraukė iš pareigų po skandalo
O.Arestovyčius buvo atleistas iš pareigų po to, kai jis pareiškė, kad gyvenamasis namas Dnipro mieste buvo sunaikintas dėl Ukrainos priešlėktuvinės gynybos.
Sausio 14 d. vakare, duodamas interviu „YouTube“ kanalui „Feygin Live“, O.Arestovičius pasakojo, kad raketą, sunaikinusią dalį namo Dnipro mieste, numušė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos.
Ji esą nukrito ant daugiaaukščio pastato ir sprogo.
Daugelio ukrainiečių nuomone, šis skubotas pareiškimas prisidėjo prie Rusijos propagandos sklaidos.
Netgi Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas padėtį Dniepro mieste, rėmėsi O.Arestovyčiaus žodžiais.
O.Arestovyčius iš pradžių suskubo atsiprašyti, po to nusprendė, kad atsiprašyti jis neturėtų, nes esą tik darė prielaidą apie raketų ataką, tačiau nieko neteigė.
Taip pat kaltino savo nuovargį, esą dėl to galėjo paskelbti nepatikrintą informaciją.
Taip pat skaitykite: O.Arestovyčiui teko atsiprašyti: padariau rimtą klaidą ir žadu trauktis
Vėliau O.Arestovyčius pranešė nusprendęs trauktis iš pareigų. „Tiesioginės transliacijos metu padariau rimtą klaidą“, – paaiškino jis ir pridėjo norįs parodyti civilizuoto elgesio pavyzdį.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
