Toks įrašas prieš porą savaičių buvo paskelbtas viename susirašinėjimų programėlės „Telegram“ kanale, pasirodė ir paskyroje tokiu pačiu pavadinimu socialiniame tinkle „Facebook“.
„Nepaskelbtos Ukrainos agresijos prieš NATO kronika“, – apibendrintas septynių įvykių, tariamai patvirtinančių šios šalies kaltę vykstančiame kare, sąrašas.
Pražudė prastas oras
Jis pradėtas kovo 2-osios įvykiu, kai „Ukrainos oro gynybos sistema „S-300“ sunaikino Rumunijos naikintuvą „MiG-21“, pilotas žuvo“.
Nurodytą dieną tokia katastrofa išties įvyko. Kovo 2-osios vakarą, keliolika minučių po pakilimo, Rumunijos karinių oro pajėgų „MiG-21 LanceR“ dingo iš radaro. Pilotas vykdė oro patruliavimo misiją į šiaurę nuo Juodosios jūros kurorto Konstancos.
Ieškoti naikintuvo ir piloto po keliolikos minučių buvo pasiųstas sraigtasparnis „IAR 330-Puma“ su penkiais įgulos nariais ir dviem gelbėtojais iš karinių jūrų pajėgų.
Mažiau nei po pusvalandžio sraigtasparnis taip pat dingo iš radaro. Pilotas ką tik buvo pranešęs apie prastas oro sąlygas ir gavęs nurodymą grįžti. 11 km iki oro bazės sraigtasparnis nukrito, nė vienas iš jame buvusių žmonių neišgyveno.
Toks pat buvo ir naikintuvo piloto likimas, nors vėlyvą vakarą dar buvo pranešta, esą jis galėjo katapultuotis.
Netrukus prorusiškoje oro erdvėje paplito žinia, esą „MiG-21“ galėjo kliudyti raketa, paleista iš ukrainiečių oro gynybos sistemos „S-300PS SAM“. Rumunijos Gynybos ministerija tokią versiją paneigė.
Karinei aviacijai skirtame tinklalapyje „The Aviationist“ buvo paskelbta, jog katastrofų metu oro sąlygos buvo blogos (tai nurodė ir sraigtasparnio pilotas) – sniegas, lietus, žemi debesys, tamsu. Svarbu ir tai, kad „MiG-21 LanceR“, nepaisant atnaujinimų, yra seni naikintuvai.
Po trijų savaičių Rumunija paskelbė preliminarias nelaimių priežasčių tyrimų išvadas – orlaiviai nukrito dėl žmogiškųjų ir aplinkos (šiuo atveju – oro sąlygų) faktorių.
Į pavojų stūmė rusai
„Kovo 3 d. Ukrainos jūrinė mina prie Odesos krantų susprogdino Estijos birių krovinių laivą Helt. 4 žmonės dingo be žinios“, – tęsiamas Ukrainos tariamai sukeltų tragiškų incidentų sąrašas.
Estijos žiniasklaida tą dieną pranešė, kad Juodojoje jūroje prie Odesos nuskendo šios šalies įmonei „VISTA Shipping Agency AS“ priklausantis, bet su Panamos vėliava plaukiojęs krovininis laivas.
„Manoma, kad laivas „Helt“ užplaukė ant jūrinės minos ir buvo vienas iš daugelio laivų, kuriuos, kaip pranešama, Rusijos karinės jūrų pajėgos užgrobė kaip tam tikrą gyvąjį skydą prieš Odesoje planuojamą desantą“, – skelbė Estijos visuomeninio transliuotojo portalas.
Iš pradžių buvo pranešta, kad tik dviem įgulos nariams pavyko ištrūkti iš skęstančio laivo gelbėjimosi valtimi, o keturi dingo be žinios, galiausiai paaiškėjo, kad išsigelbėjo visi šeši. Nė vienas iš jų nėra Estijos pilietis.
Ėmė aiškėti ir nelaimės aplinkybės. Rusijos jūrų pajėgos privertė „Helt“ įplaukti į pavojingą zoną Juodojoje jūroje, siekdamos panaudoti jį kaip maskuotę ir pridengti pavojingus savo manevrus, pavyzdžiui, bandant atakuoti Odesą.
„The New York Times“ ne tik patvirtino šį Izraelio žiniasklaidos pranešimą, bet ir nurodė, kad bendradarbiauti atsisakiusiems jūrininkams kilo grėsmė būti apšaudytiems.
Laivas, anot įgulos, nuskendo po sprogimo, kuris greičiausiai nugriaudėjo jam kliudžius jūrinę miną.
Ne ataka – tik baigėsi degalai
Kovo 10-ąją, anot incidentų sąrašo autoriaus, „Ukrainos BPL Tu-141 „Strizh“ atakavo Zagrebą, laimei, niekas nežuvo“.
„Tupolev Tu-141“ („Strizh“) yra sovietinis žvalgybos dronas, kurį 8-9 deš. naudojo SSRS kariuomenė (daugiausia prie vakarinių sienų), o nuo 2014-ųjų – ir ukrainiečiai (Donbase).
Toks nepilotuojamas skraidantis aparatas minėtą dieną apie 23 val. tikrai nukrito netoli Kroatijos sostinės, priešais studentų miestelį. Jo baigtis, nors ir liūdna, nebuvo tokia piktybinė.
Aviacijos temoms skirtame belgiškame tinklalapyje aviation24.be buvo paskelbta, kad „Tu-141“ už maždaug 550 km nuo Ukrainos sudužo pasibaigus degalams, tad tai nebuvo ataka.
Per incidentą žmonės nenukentėjo, tik ten, kur jis trenkėsi į žemę, buvo išmuštas krateris ir apgadinti aplink stovėję automobiliai.
Panašu, kad jis tiesiog sugedo ir iš Ukrainos per Rumuniją bei Vengriją pasiekė Kroatiją. 6,2 tonų svorio į nedidelį lėktuvą panašus dronas šį atstumą 4 tūkst. pėdų (maždaug 1 200 m) aukštyje įveikė keleivinio orlaivio greičiu.
Ukraina dabar vienintelė naudoja šiuos dronus, bet ir jos, ir Rusijos kariuomenių atstovai paneigė turintys ką nors bendro su incidentu.
Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius įvykį pavadino „rimtu incidentu“, o gynybos ministras Mario Banožičius pasipiktino lėta kai kurių sąjungininkų iš NATO narių reakcija. Mat dronas sugebėjo perkristi dvi Aljanso valstybes.
Pareiškimų, kad Ukraina „atakavo Zagrebą“, nebuvo.
Peršovė okupantai
„Kovo 13 d. Ukrainos Volksšturmas Irpenio regione sušaudė amerikiečių žurnalisto iš „New York Times“ Brento Reno automobilį, kuris, pasak Irano žvalgybos tarnybų, dirbo CŽV pareigūnu Irake (kalba netaisyta – red. past.)“, – tęsia sąrašo autorius.
Čia greičiausiai turima omeny teritorinė gynyba. Volkssturm (vok. „liaudies šturmas“) buvo paskutiniais Antrojo pasaulinio karo mėnesiais nacistinėje Vokietijoje įkurta masinė nacionalinė milicija. Ją įsteigė ne kariuomenė, o nacių partija. Į ją buvo šaukiami vyrai nuo 16 iki 60 metų, kurie dar netarnavo kokiame nors kariniame dalinyje.
Brentas Renaud (tokia tikroji jo pavardė) išties buvo nužudytas – pirmasis nuo karo pradžios iš amerikiečių žurnalistų – kovo viduryje.
Įvairių apdovanojimų pelniusio filmų kūrėjo ir jo kolegos automobilis buvo apšaudytas prie patikrinimo punkto netoli Irpinės.
Jau netrukus po žūties buvo skelbiama, kad vyrai pateko į rusų ugnį. Kartu buvęs, sužeistas, bet išgyvenęs amerikiečių fotografas Juanas Arredondo pasakojo, kad jie ketino užfiksuoti Irpinę paliekančius pabėgėlius (B.Renaud tuo metu dirbo prie „Time Studios“ projekto apie pasaulinę pabėgėlių krizę).
Vos pervažiavus patikrinimo punktą, pasipylė šūviai. Vairuotojas skubiai apsisuko, bet B.Renaud per šį trumpą laiką buvo sužeistas į kaklą ir neišgyveno.
Jūroje minų lyg prisėta
Po to esą buvo pusmetis be incidentų. O „rugsėjo 9 d. prie Konstancos Ukrainos jūrinė mina susprogdino Rumunijos minų tralerį, laimei, niekas nežuvo“.
Toks įvykis, kiek primenantis Estijos kompanijos laivo nuskendimą, buvo, tačiau diena anksčiau. Sprogmenų ieškantį laivą šiauriau Konstancos apgadino vandenyje plūduriuojanti mina.
Sprogimas pažeidė laivagalį, dėl to laivas „Leitenantas Dimitrie Nicolescu“ prarado manevringumą. Įgulos nariai, kaip pranešė Rumunijos karinės jūrų pajėgos, nenukentėjo ir buvo saugūs.
Gavus pranešimą apie jūroje už beveik 50 km nuo kranto plūduriuojančią miną, laivas rugsėjo 8-osios popietę išplaukė iš Konstancos, kad ją neutralizuotų.
Pasiekus nurodytą vietą, oro sąlygos suprastėjo, be to, temo, tad sunaikinti miną tapo neįmanoma. Plūduriuojanti mina tokiomis sąlygomis stuktelėjo į ją nukenksminti turėjusį laivą. Sprogimas išmušė nedidelę skylę laivagalyje prie vaterlinijos.
Įgula iškart ėmėsi priemonių ir apsaugojo laivą nuo užtvindymo vandeniu. Du vilkikai partempė „Lt. D.Nicolescu“ į uostą ir visi 75 jūrininkai sveiki bei gyvi jau kitą dieną buvo Konstancoje. Karinės jūrų pajėgos taip pat patikino, kad laivas buvo pažeistas nestipriai, todėl po remonto galės vėl būti naudojamas. Tad teiginys, esą mina susprogdino laivą, yra melagingas.
Karinės oro pajėgos taip pat nurodė, kad tai buvo jau 28-a mina, aptikta Juodojoje jūroje nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios ir trečia, patekusi į Rumunijos vandenis. Dvi sunaikino ši šalis, vieną – kaimyninė Bulgarija, tris – Turkija. 22 minas nukenksmino patys ukrainiečiai.
Ukraina Lenkijos neatakavo
Paskutinė sąraše – lenkų žūtis pasienyje su Ukraina: „Lapkričio 15 d. Ukrainos oro gynybos sistema „S-300“ atakavo Lenkiją, sunaikindama 2 Lenkijos piliečius ir traktoriaus priekabą.“ Šis teiginys sutampa su Rusijos propagandos aktyviai platintais pranešimais.
Kaip žinoma, tos dienos popietę šalia sienos esančiame Pševoduvo kaime nukrito raketa, žuvo du vietos gyventojai.
Propagandininkai ėmė aiškinti, kad raketa galbūt nenukrito, o žmonės žuvo susprogdinus traktorių. Atsirado ir svarstymų, kad teroro aktą surengė patys lenkai – taip esą siekiama atrasti pretekstą užpulti Vakarų Ukrainą ir aneksuoti dalį šalies teritorijų.
Tą dieną, kai įvyko nelaimė, Rusija masiškai atakavo Ukrainos infrastruktūros objektus, taikytasi ir į esančius Vakarų Ukrainoje, dėl to iškart buvo sunku suprasti, kam priklausė raketa.
Išsiaiškinus daugiau detalių apie įvykį, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda patikino, kad nėra jokių požymių, jog tai buvo tyčinis išpuolis. Jis taip pat nurodė, kad tai tikriausiai buvo Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas taip pat pareiškė, kad incidentą Lenkijoje „greičiausiai“ sukėlė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemų veikla, bet dėl to kalta Rusija, nes ji pradėjo karą.
Su šiuo incidentu susijusi ir įraše socialiniuose tinkluose panaudota nuotrauka – joje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis stovi šalia ant žemės parverstos traktoriaus kabinos.
Akivaizdžiai kompiuteriu sumontuota nuotrauka yra užuomina į nelaimę Pševoduve. Bet ten apgadinto traktoriaus kabina buvo raudona, ne mėlyna, ji nuotraukose iš įvykio vietos stovi, parversta tik priekaba. Be to, atrodo, kad traktorius važiavo per lauką ar kažką panašaus, o V.Zelenskis stovi ant grindinio plytelių, greičiausiai aikštėje.
Internete atlikus atvirkštinę vaizdų paiešką, tą patį vaizdą galima rasti įrašuose socialiniuose tinkluose ir įvairiuose prokremliškuose tinklalapiuose bei komentaruose po tekstais (čia, čia, čia, čia, čia). Taip pat – analogišką, tik su raudonu ir stovinčiu traktoriumi.
Kur kas dažniau naudojama panaši fotografija, kurioje prezidentas stovi tokioje pačioje aplinkoje, tik jam prie kojų yra dronas. Šią nuotrauką prieš mėnesį savo paskyroje „Twitter“ paskelbė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka, save vadinantis oficialiu Rusijos propagandos priešu.
„Vietoj tūkstančio žodžių, – po nuotrauka parašė jis. – Mes nebijome tamsos.“
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
