Kalifatas – islamiška valdymo sistema – buvo panaikinta prieš beveik 100 metų, bet daugeliui arabų ir musulmonų jis vis dar asocijuojasi su aukso amžiumi.
Tačiau radikalios grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) šios savaitės pareiškimas, kuriuo buvo deklaruotas kalifatas, regis, patiko tik fanatikams.
„Visos islamistų grupuotės nori kalifato“, – sakė Mathieu Guidere'as, islamo studijų dėstytojas iš Tulūzos universiteto Prancūzijoje.
Tačiau IS, kuri veikia Sirijoje ir Irake, ir kuri anksčiau vadinosi „Irako ir Levanto islamo valstybe“ (ISIL), „yra lyginama su terorizmu ir žudynėmis; jos bloga istorija“, – sakė M.Guidere'as.
Plačiai aprašytas IS žiaurumas, įskaitant viešus galvų kapojimus ir nukryžiavimus, „sudaro labai blogą įspūdį apie islamą, ... suteršdamas (kalifato) projektą, kurį islamistai laiko idealu“, sakė jis.
IS vado Abu Bakro al Baghdadi paskyrimas „kalifu“ – visų musulmonų lyderiu ir pranašo Muhammado įpėdiniu – šokiravo daugumą musulmonų, net džihadistus, kurie visiškai atmetė šią idėją.
Universitetas „al Azhar“, vienas pagrindinių sunizmo mokymo autoritetų, „mano, kad visi tie, kas šiandien kalba apie islamo valstybę, yra teroristai“, sakė jo aukšto rango atstovas šeichas Abbasas Shumanas.
„Islamo kalifato negalima atkurti jėga. Okupuoti šalį ir išžudyti pusę jos gyventojų ... Tai ne islamo valstybė, tai – terorizmas“, – pridūrė A.Shumanas.
Sunizmo bastione Saudo Arabijoje, kur yra šios religijos švenčiausios vietos, dienraštis „al Riyadh“ užsipuolė kalifatą kaip „ne ką daugiau už vieną žmogų, vadovaujantį teroristinei organizacijai“.
Minima IS sekmadienio deklaracija pasirodė grupuotei vykdant didelio masto puolimą Irake ir užėmus dideles jo teritorijos dalis.
Grupuotė taip pat pasiekė naujų pergalių Sirijoje, kur tvirtai kontroliuoja rajonus šalies šiaurėje ir rytuose.
Įtakinga Irako fakihų (islamo jurisprudentų) asociacija nurodė, kad IS „nesitarė nei su Irako, nei su Sirijos gyventojais“.
Kalifatas truko 14 amžių, kol jo 1924-aisiais atsisakė Turkijos valdytojas Mustafa Kemalis Ataturkas.
Tuo tarpu Libano „Jamaa Islamiyeh“, kuri yra daug kur įtakingos Musulmonų brolijos vietos atšaka, pavadino IS deklaraciją erezija.
Dar griežtesnės linijos musulmonai salafitai taip pat atmetė IS raginimą.
„Mes norime kalifato; tai mūsų ideologijos šerdis, – sakė Libano salafitų judėjimo įkūrėjas Daii Islamas al Shahhalas . – Tačiau tokia valstybė turėtų būti grindžiama keliais kriterijais, kurie dar neįvykdyti“.
Kalifatas truko 14 amžių, kol jo 1924-aisiais atsisakė Turkijos valdytojas Mustafa Kemalis Ataturkas.
Daugeliui arabų kalifatas asocijuojasi su tokiais legendiniais kalifais kaip Harunas al Rashidas, mokslo pasiekimais ir komercine plėtra.
Ta era daugeliui taip pat primena apie tokius literatūros milžinus kaip „vyno ir linksmybių poetas“ Abu Nawasas (Abu Navasas) ir tokius architektūros perlus kaip Alhambros rūmai Granadoje Ispanijoje.
Tačiau „po kolonializmo ir arabų nacionalizmo šimtmečio“ dauguma arabų ir musulmonų iš tikrųjų nenori, kad kalifatas būtų atkurtas, sakė M.Guidiere'as.
„Kalbant apie žmones Vakaruose, visa, ką jie žino (apie kalifatą) yra (istorijos iš) „Tūkstančio ir vienos nakties“, – pridūrė jis.
Daugeliui arabų kalifatas asocijuojasi su tokiais legendiniais kalifais kaip Harunas al Rashidas, mokslo pasiekimais ir komercine plėtra.
Vis dėlto saujelei arabų ar Europos džihadistų ši idėja ir toliau patinka.
„Ši utopija yra labai patraukli. Šis džihadistų projektas traukia žmones, kurie meta iššūkį sistemai, kaip buvo su komunizmu 7-ajame dešimtmetyje“, – sakė M.Guidiere'as.
Tačiau jeigu IS nebus sustabdyta, ji tik stiprės, tokiu būdų „įgydama daugiau priešų“, sakė Radwanas al Sayyedas , islamo studijų dėstytojas Libano universitete.
Net jei IS dienos bus trumpos, ji išnyks tik „po siaubingų žudynių ir dar didesnio niokojimo“, pridūrė jis.
