Gaisrai Sekvojų nacionaliniame parke ir jį supančiame Sekvojų nacionaliniame miške nusiaubė daugiau kaip trečdalį šios rūšies medžių giraičių Kalifornijoje ir sunaikino nuo 2 261 iki 3 637 mamutmedžių. Didieji mamutmedžiai laikomi didžiausiais medžiais pasaulyje pagal jų tūrį.
Praeitais metais miškų gaisrai populiacijai smogė dar skaudžiau – žuvo 7,5–10,4 tūkst. didžiųjų mamutmedžių, augančių tik apie 70-yje miškų, išsibarsčiusių Siera Nevados kalnagūbrio vakariniuose šlaituose. Apskaičiuota, kad per pastaruosius metus žuvo 13–19 proc. iš maždaug 75 tūkst. mamutmedžių, kurių kamieno skersmuo didesnis kaip 1,2 metro.
Gaisrai, kurių kaitra ir liepsnos aukštis buvo pakankamas, kad pražudytų kadaise ugniai beveik visiškai atspariais laikytus didžiulius mamutmedžius, atkreipia dėmesį į klimato kaitos poveikį šiam regionui. Planetai šylant Kaliforniją vargino ilgos ir gilios sausros, be to, šimtmetį vykdytos priešgaisrinės priemonės sudarė sąlygas miškuose susikaupti itin dideliam kiekiui degių medžiagų. Šis derinys tapo mirties nuosprendžiu medžiams milžinams, kurių daugelis mena senųjų civilizacijų laikus.
„Akis atverianti tikrovė – kad stebime dar vieną didžiulę netektį šių įsimintinų medžių ribotoje populiacijoje, kuri nebus atkurta per daugelį [žmonių] kartų“, – sakė Sekvojų ir Karalių Kanjono nacionalinių parkų vyresnysis inspektorius Clay Jordanas.
„Šie medžiai itin įspūdingi, bet neturėtume laikyti jų savaime suprantamu dalyku, – pridūrė jis. – Kad užtikrintume, jog juos pamatytų mūsų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, reikia imtis tam tikrų veiksmų.“
Per pastaruosius penkerius metus Kalifornijoje siautė kai kurie didžiausi gaisrai per valstijos istoriją. Praeitais metais bendras išdegęs plotas buvo visų laikų didžiausias, o 2021-ieji šiuo atžvilgiu yra antri.
Gamtiniai gaisrai šiemet galėjo sunaikinti dar daugiau mamutmedžių, jeigu spalio 25-ąją prapliupusios liūtys ir sniegas nebūtų numalšinęs liepsnų. Praeitais metais valstijoje gaisrai siautė nuo rugpjūčio iki šių metų sausio.
Pernykščiai Kaslo ir SQF kompleksinio gaisrai tarnybas užklupo nepasiruošusias, todėl šiemet buvo imtasi pastangų išgelbėti kai kuriuos didžiausius ir seniausius medžius.
Didžiausio pasaulyje pavienio gyvo organizmo – mamutmedžio „Generolas Šermanas“ – ir kiti miško senolių kamienai buvo apvynioti aliuminio folija. Medžių, kurių aukštis gali siekti 60 metrų, lajos buvo apipurkštos liepsnas slopinančiu geliu, panašiu į kūdikių sauskelnėse naudojamą absorbentą. Medžių kamienai buvo laistomi vandeniu, o degios nuokritos aplink medžius buvo išgrėbstytos.
Šios priemonės padėjo išgelbėti Milžinų mišką – pagrindinę parko didžiųjų medžių augavietę, bet jų nebuvo įmanoma pritaikyti visame masyve.
Didelė dalis parkui priklausančios Suvanio giraitės išdegė per didelį gaisrą prie Marblo Forko upokšnio, įtekančio į Kavijos upę. Taip pat buvo smarkiai nuniokotas Badmečio giraičių kompleksas Sekvojų nacionaliniame miške.
Didžiausia žala buvo padaryta Sekvojų Kalno giraitei Karalių Kanjono nacionaliniame parke. Šios saugomos teritorijos ekologas gaisrų specialistas tiksliai išprognozavo, kuriose vietose siautės kaitriausios liepsnos, bet antrame pagal dydį mamutmedžių miške medžių nebuvo įmanoma išgelbėti, sakė parkų išteklių valdymo ir mokslo programų vadovė Christy Brigham (Kristi Braigam).
„Man dar labiau skauda širdį, kad žinojome tai, bet negalėjome imtis veiksmų, kad ją išgebėtume“, – sakė pareigūnė.
Vis dėlto ataskaitoje apie parkams padarytą žalą ne visos naujienos yra niūrios.
Nors dideli gaisrai pažeidė iš viso 27 mamutmedžių giraites ir daug medžių nudžiūvo, mažesnio intensyvumo gaisrai yra būtini šių spygliuočių išlikimui – jie sunaikina pažeminę augaliją ir padeda atsiverti kankorėžiams, kad šie išbarstytų sėklas.
Be to, daug mažesnė žala buvo padaryta giraitėse, kuriose vėsesnėmis ir drėgnesnėmis orų sąlygomis buvo reguliariai vykdomi valdomi išdeginimai, turintys sumažinti susikaupusių augalinių nuokritų kiekį. Ši sėkmė pabrėžė, kad valdomų deginimų programą būtina išplėsti, o vietose, kur ją taikyti pernelyg rizikinga – pradėti retinti miškus, sakė C.Jordanas.
Kita vertus, kai kur gaisrai buvo pernelyg kaitrūs ir sunaikino medžių sėklas, todėl sėjinukai ten negalės savaime atželti. Dėl šios priežasties parko administracija svarsto organizuoti pirmąją mamutmedžių sodinimo kampaniją, turinčią padėti išsaugoti šią rūšį.
Tačiau kol iš sodinukų išaugs dideli medžiai, turės praeiti šimtai metų.
