Kaliningrado tranzitas: kas laukia srities ekonomikos ir ko verti Rusijos priekaištai?

Birželio 18 d. Lietuva uždraudė sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningrado sritį. Draudimas taikomas statybinėms medžiagoms, metalams, medienai ir daugeliui kitų prekių. Rusijos valdžios institucijos pavadino tai blokada ir pareiškė „griežtą“ protestą ES. ES ambasadorius atsakė patarimu neaštrinti padėties. Kaliningrado gyventojai, tikėdamiesi statybinių medžiagų stygiaus, parduotuvėse išpirko visą cementą. Radijo stotis „Svoboda“ ir britų transliuotojas BBC aiškinasi šio sprendimo galimas pasekmes ir vertina Rusijos protesto bei grasinimų Lietuvai pagrįstumą.
Kaliningrado srityje daugelis žmonių netiki, kad bus karas, bet vis tiek yra įsibaiminę
Kaliningrado sritis / „Scanpix“/AP nuotr.

Birželio 18 d. naktį „Lietuvos geležinkeliai“ sustabdė ES sankcionuotų rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą. Šis sprendimas, bent jau iš komentarų, buvo visiška staigmena Rusijos valdžios institucijoms.

Ar tai teisėta?

„Kaliningrado tranzitas buvo įtrauktas į vieną iš sankcijų paketų kaip išimtis. Tačiau neva Europos Komisija jiems (Lietuvos valdžios institucijoms) paaiškino, kad šios išimtys netaikomos prekėms, kurias draudžiama įvežti į ES. Ir šiandien po pietų mes paprasčiausiai susidūrėme su faktu, kad nuo rytojaus šios prekės nebus priimamos vežti“, – birželio 17 d. vakare savo „Telegram“ kanalui sakė gubernatorius Antonas Alichanovas. – Tai šiurkštus protokolų dėl Baltijos šalių stojimo į ES ir laisvo tranzito į Kaliningrado sritį ir iš jos taisyklių pažeidimas. Jau nekalbant apie tai, kad tai yra svarbi humanitarinė problema, bandymas uždusinti mūsų regioną.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antonas Alichanovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antonas Alichanovas

Kremlius tranzito į Kaliningradą sustabdymą pavadino neteisėtu. „Šis sprendimas yra tikrai beprecedentis, jis pažeidžia viską ir bet ką“, – sakė prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad tranzito sustabdymas yra „blokados elementas“.

„Ne Lietuva kažką daro, o Europos sankcijos, kurios įsigaliojo birželio 17 d.... Tai buvo padaryta konsultuojantis su Europos Komisija ir laikantis Europos Komisijos direktyvų“, – prieštaravo Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Rusijos reakciją jis pavadino „parengto spektaklio, kuriuo siekiama viską parodyti dramatiškoje šviesoje“, dalimi.

Lietuvos valdžios institucijos teigia, kad jos tik įgyvendina ES sprendimus. Apie Europos sankcijų įvedimą buvo žinoma dar pavasarį. Birželio 20 d. Rusijos įgaliotajam reikalų patikėtiniui Sergejui Riabokoniui buvo išsiųsta nota, kurioje paaiškinta, kaip taikomos ES priemonės.

Mindaugo Mikulėno nuotr./Gabrielius Landsbergis
Mindaugo Mikulėno nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Nesuprantu, kodėl Rusijos vyriausybė taip nustebo, kai sužinojo, kad nuo birželio 18 d. tranzitas sustabdytas. Tereikia perskaityti dokumentus – tokie sprendimai buvo priimti dar kovo antroje pusėje, kai buvo priimti sankcijų paketai, – sako istorijos mokslų daktaras, Regioninės strategijos fondo prezidentas ir Kaliningrado srities visuomeninių rūmų narys Solomonas Ginzburgas. – Kitas prekių apribojimas bus taikomas liepos mėnesį, dar kitas – rugpjūčio mėnesį. Akivaizdu, kad Tarptautinių ryšių agentūra, kurioje, kaip manoma, visi moka anglų kalbą ir žino, kaip dirbti aktyviai, arba neinformavo Alichanovo, arba jis tapo sprendimų iš viršaus įkaitu“.

Lietuva, sumaniai naudodamasi šia teisine galimybe, gali pateisinti tranzito laisvės apribojimą būtinybe laikytis ES sankcijų, ką ji ir pradėjo daryti. Net Lietuvos tarptautinės sutartys, o tai pasakytina ir apie Lietuvos-Rusijos tranzito sutartį, turi atitikti ES teisę pagal viršenybės principą.

Bet kokiu atveju Rusijos valdžios institucijos neturi ką pasakyti ES, mano politikos analitikas Abbasas Galiamovas. „Kalbant apie galimus Rusijos valdžios institucijų veiksmus, tikriausiai nieko kito nelieka, kaip tik organizuoti alternatyvias logistikos grandines, panašias į tą oro tiltą, kurį sąjungininkai 1948 m. sukūrė Vakarų Berlyne. Dabartinėje situacijoje Putinas tikrai negali pradėti karo su NATO“, – aiškina jis.

Teisininko vertinimas

„Akivaizdu, kad tranzito per Lietuvą į Kaliningradą apribojimai pažeidžia vieną pagrindinių tarptautinės ekonominės teisės principų, susijusių su prekyba prekėmis, – tranzito laisvę“, – BBC Rusijos tarnybai sakė Antonas Imenovas, vadovaujantis „Pen & Paper“ biuro Maskvoje partneris.

Nuotr. iš A.Imenovo „Facebook“ profilio/Antonas Imenovas
Nuotr. iš A.Imenovo „Facebook“ profilio/Antonas Imenovas

Anot jo, kalbant apie ES ir Rusijos santykius, tranzito laisvė įtvirtinta Rusijos ir Europos Sąjungos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 12 straipsnyje. Tačiau Susitarimo 99 straipsnyje Šalims leidžiama imtis priemonių, kurias jos laiko būtinomis savo esminiams saugumo interesams apsaugoti. Kaip 2020 m. sprendimo „Rosneft“ byloje (byla C-732/18 P) 116 punkte nurodė ES Teisingumo Teismas, šia išlyga galima pasinaudoti, be kita ko, ES ribojamųjų priemonių atveju (tuomet „Rosneft“ apeliaciniame skunde nepavyko užginčyti jai taikomų ES sankcijų tinkamumo).

„Todėl Lietuva, sumaniai naudodamasi šia teisine galimybe, gali pateisinti tranzito laisvės apribojimą būtinybe laikytis ES sankcijų, ką ji ir pradėjo daryti. Net Lietuvos tarptautinės sutartys, o tai pasakytina ir apie Lietuvos-Rusijos tranzito sutartį, turi atitikti ES teisę pagal viršenybės principą“, – pabrėžia A.Imenovas.

„ES teisės aktai draudžia sub-sankcionuotų prekių tranzitą, todėl Lietuvos pozicijos logiką teoriškai galima paaiškinti taip: ES vidaus teisės aktas turi viršenybę prieš Lietuvos tarptautinę sutartį, toks ES vidaus teisės aktas neprieštarauja ES tarptautinei sutarčiai, todėl yra vykdytinas“, – daro išvadą jis.

Nebeįleidžiami ir sunkvežimiai

Sankcionuotų krovinių tranzitas per ES vis dar vyksta, radijo stočiai „Svoboda“ sakė Kaliningrado regiono gubernatoriaus atstovas spaudai Dmitrijus Lyskovas. Tačiau verslininkai teigia priešingai: sunkvežimiai su kroviniais jau dabar apsukami pasienyje. Tai Lietuvos portalui delfi.lt patvirtino ir Lietuvos vežėjai, anot kurių, dėl neįleidžiamų sunkvežimių su sankcionuotomis prekėmis pasienyje jau formuojasi eilės. Tuo tarpu Lietuvos valdžios atstovai kalba tik apie sankcionuotų prekių tranzito stabdymą geležinkeliu.

„Šioje situacijoje yra subjektyvus veiksnys – kai kurie sienos kirtimo punktai praleidžia, kai kurie – ne, – „Svoboda“ sakė Baltijos metalo apdirbimo klasterio vadovas Olegas Černovas. – Musų penkių automobilių neįleido, jie buvo nukreipti į kitą pasienio punktą. Jei ir ten mūsų neįleis, išsiųsime automobilius į Ust-Lugos uostą. Kol kas per anksti komentuoti šią situaciją, manau, kad savaitės pabaigoje bus daugiau aiškumo“.

Skirmanto Lisausko / 15min nuotr./Vilkikų eilės
Skirmanto Lisausko / 15min nuotr./Vilkikų eilės

„Verslininkai geriau žino padėtį nei regiono valdžia. Dokumentuose iš esmės kalbama apie krovinių tranzitą per ES, įskaitant kelių transportą. Žinau, kad dieną prieš tai į regioną nebuvo įleisti penki automobiliai su metalu. „Baltic Steel Company“ dar 30-čiai mašinų neleido įvažiuoti“, – sakė „Verslios Rusijos“ Kaliningrado srities filialo pirmininkas Igoris Pleškovas.

Pasak jo, keturi turimi krovininiai laivai problemos neišspręs. Dabar trys iš keturių keltų iki liepos pabaigos yra visiškai užpildyti, o padidinti reisų skaičiaus neįmanoma. Ketvirtajame dar yra laisvų vietų.

„Bet kuriuo atveju logistika tampa labai brangi – kroviniai kraunami uostuose, kad būtų išvežti, o visa tai kainuoja: 2,5 tūkst. rublių už dieną laukimo eilėje Ust-Lugos uoste. Šiandien jau yra 30 dienų eilė. Dėl draudimo eilė dar labiau pailgės. Kitaip tariant, 75 tūkst. rublių per mėnesį – tai tik sunkvežimio laukimas uoste“, – sako jis.

„Turime suprasti, kad Baltijos jūra yra klastinga, o rudenį ir žiemą galime turėti didelių logistikos problemų. Orai turi labai didelę reikšmę, todėl laivai stovės. Sankt Peterburgas nėra ištisus metus veikiantis uostas, ten ledo sąlygos sudėtingos. Su Rusijos vėliava plaukiojančių laivų, galinčių plaukioti tokiomis sąlygomis, nėra daug“, – sako A.Pleškovas.

Kaliningrado srities ekonomikos laukia iššūkiai

Jis pats turi didelę betono gamyklą, kurioje jau dabar trūksta statybinių medžiagų. Transporto problemos prasidėjo dar vasario mėnesį, kai Rusijos sunkvežimių vairuotojai ištisas savaites stovėjo eilėse pasienyje dėl lėtai veikiančių sienos perėjimo punktų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Stadionas „Baltika“ Kaliningrado srityje pastatytas pelkėtoje saloje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Stadionas „Baltika“ Kaliningrado srityje pastatytas pelkėtoje saloje

Šiuo metu verslininkas neprognozuoja nieko gero regiono ekonomikai.

„Pastaruoju metu nepagaminome nė vieno betono kubo. Žmonės buvo nukreipti į remonto darbus, vairuotojai patys išėjo iš darbo, kai kurie sodina bulves, kai kurie dirba krovėjais. Jei jie organizuos krovinių judėjimą jūra, problema bus išspręsta. Tačiau vėlgi ne tokiomis apimtimis, kokios buvo, – atkreipia dėmesį verslininkas. – Kol kas galiu pasakyti, kad visi turės problemų. Lengviau pasakyti, kas nesugrius. Galbūt žemės ūkis dar kurį laiką judės, tačiau reikia nepamiršti, kad visa sėkla yra importuojama, melžiamos karvės ir kiaulės taip pat importuojamos, neturime savo veislinės bandos. Kitų sektorių padėtis nebus labai gera. Statybos bus sustabdytos. Kelių remontas jau dabar yra itin sudėtingoje situacijoje, jiems jau trūksta skaldos, bitumo asfaltui“.

Kol kas galiu pasakyti, kad visi turės problemų. Lengviau pasakyti, kas nesugrius.

Parduotuvėse iššluotas cementas

Kaliningradiečiai įpratę manyti, kad gyvena „saloje“, pagrindinę šalies dalį jie vadina „didžiąja Rusija“. Vakarinį Rusijos regioną nuo jos skiria Lietuvos teritorija. Per jį važiuoja krovininiai ir keleiviniai traukiniai į Maskvą ir Sankt Peterburgą.

Nauji apribojimai nebus taikomi keleivių vežimui ir nesankcionuotoms prekėms, pavyzdžiui, maisto produktams ir plataus vartojimo prekėms. Į draudžiamų prekių sąrašą įtrauktos statybinės medžiagos, metalai, kelios dešimtys pramoninės įrangos vienetų, aviacijos ir kosmoso sektoriuose naudojami produktai.

Nuo liepos 10 d. uždrausta vežti tranzitu cementą ir cemento (betono) gaminius, medieną, lakus ir dažus, trąšas, platų statybinių medžiagų sąrašą, alkoholinius gėrimus ir ikrus.

Po rugpjūčio 10 d. draudimas bus taikomas ir akmens anglims. Benzinas ir dyzelinas bus draudžiami nuo gruodžio 5 d.

Regiono gubernatorius paragino gyventojus nepanikuoti ir teigė, kad sankcionuotos prekės, kurių reikia regionui, bus gabenamos jūra, o ne sausuma. Todėl iki metų pabaigos jūrų linijai Ust-Luga-Baltijskas bus pristatyta papildomų laivų-keltų ir sausakrūvių laivų – ir krovinių pristatymas nenutrūks.

Tačiau kaliningradiečiai nepatikėjo šiuo optimistiniu teiginiu. Numatydami statybinių medžiagų stygių ir kylančias kainas, jie puolė į parduotuves ir per pora dienų prekybos centruose išpirko visą cementą. Socialinėje žiniasklaidoje pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip pakuotės yra graibstomos taip, kaip neseniai buvo graibstomas cukrus.

„Šiandien „Lerua“ skubama pirkti cementą. Atvyko padėklas – žmonės šoko ant jo kaip.... Nesvarbu, kas. Po 30 sekundžių nieko nebelieka. Visi stovi ir laukia naujos cemento paletės... Kodėl reikia transliuoti tokias provokuojančias naujienas? Vėl kelti triukšmą. Viskas jau smarkiai pabrango“, – rašė vartotojai.

Pirmadienio popietę „Baucentr“ prekybos centre buvo paliktas paskutinis cemento maišas, kuris buvo suplėšytas. Pirkėjai liūdnai vaikščiojo, nespėję nusipirkt cementoi.

„Atlieku remontą. Kai išgirdau apie ažiotažą, nuėjau pasižiūrėti. Bet, žinoma, aš pavėlavau“, – apgailestavo Aleksandras.

„Dar nežinome, ar jo čia bus, – sako statybų skyriaus pardavėjo padėjėjas Vladimiras. – Dabar cementas parduodamas taip: atvažiuoja automobilis ir atveža dvi ar mažiau palečių. Žmonės jas iš karto išgraibsto. Turime jas saugoti“.

„Jei kas nors remontuoja namą, žmonės pradeda ardyti cementą, nesvarbu, ar jis jiems reikalingas, ar ne, geriau pasiimti“, – strategija dalijasi vienas pirkėjas. Anot jo, dėl tokio ažiotažo jau kyla kainos.

„Šiandien susidūrėme su tokia situacija: nuėjome į statybų parduotuvę „Stroitel“, prie įėjimo į parduotuvę buvo maišai cemento, kaina – 349 RUB, įėjome į parduotuvę, paėmėme brūkšninį kodą, kur kaina taip pat buvo 349 RUB, kol pasiekėme kasą, kaina buvo 399 RUB. Kaip paaiškino parduotuvės vadovas, kainos keičiasi „per sekundę“. Ar tai tikrai teisėta???“ – buvo piktinamasi socialinėje žiniasklaidoje.

„Vakar paėmiau 120 maišų cemento už 300 rublių, o šiandien jau 450“, – stebisi kitas pirkėjas.

Didelėse parduotuvėse statybinės medžiagos perkamos internetu. Tuo pat metu cemento galima įsigyti mažose parduotuvėlėse, kur jo galima nusipirkti be jokių problemų, sako kaliningradiečiai.

„Kol kas sunku pasakyti, kas bus toliau. Valdžios institucijos teigia, kad sutvarkys tiekimą, – prisimena Sergejus. – Tačiau kainos neabejotinai kils. Juk daug žmonių atlieka remontą, o mieste yra daug statybų aikštelių. Dar reikia sutvarkyti kiemus ir šaligatvius. Teigiama, kad įmonės jau turi problemų dėl cemento ir šaligatvio plytelių“.

123rf.com nuotr./Kaliningradas
123rf.com nuotr./Kaliningradas

Tuo tarpu Kaliningrado gubernatorius kalba apie atostogų sezoną ir kviečia turistus į regioną. Nepaisant sunkumų, jis nusiteikęs optimistiškai: „Neišsigąskite žodžio „blokada“. Parduotuvės pilnos, oras puikus, lėktuvai skraido, 50 skrydžių per dieną, laukiame jūsų apsilankant“. „Ir atsivežkite su savimi cemento“, – ironizavo kaliningradiečiai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis