Siūlomos konstitucijos pataisos – jei joms pritars mažiausiai 25 proc. registruotų rinkėjų – reikš regiono pusiau prezidentinės valdymo formos pasikeitimą į prezidentinę.
Referendumas piktina Baku, net jei jo rezultatas ir nepadarytų tiesioginio poveikio Karabacho taikos deryboms, o regiono administracija jau daugiau kaip du dešimtmečius veikia de facto nepriklausomai nuo centrinės vyriausybės.
Buvusios sovietinės respublikos Azerbaidžanas ir Armėnija dėl Kalnų Karabacho vaidijasi nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios, kai armėnų separatistai perėmė šią teritoriją per maždaug 30 tūkst. gyvybių pareikalavusį karą.
Balsavimas „konstituciniame referendume“ prasidėjo 4 val. Grinvičo (6 val. Lietuvos) laiku, 280-yje rinkimų apylinkių, ir truks iki 16 val. Grinvičo laiku, pranešė Kalnų Karabacho centrinė rinkimų komisija.
„Šia permaina siekiama stiprinti mūsų šalies saugumo užtikrinimo mechanizmus, jos demokratiją, žmogaus teisių apsaugą ir valdymo efektyvumą“, – žurnalistams sakė separatistų parlamento pirmininkas Ašotas Gulianas.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ir tarptautiniai tarpininkai sprendžiant Karabacho konfliktą – vadinamoji Minsko grupė, kurią sudaro diplomatai iš Prancūzijos, Rusijos ir JAV, – referendumą pavadino neteisėtu.
„Šis referendumas yra neteisėtas ir surengdami jį armėnai dar kartą įrodo, kad nėra suinteresuoti Karabacho konflikto sureguliavimu“, – šeštadienį sakė I.Aliyevas.
„Šis referendumas yra neteisėtas ir surengdami jį armėnai dar kartą įrodo, kad nėra suinteresuoti Karabacho konflikto sureguliavimu“, – šeštadienį sakė I.Aliyevas.
Minsko grupės pirmininkų pareiškime sakoma, kad jie „nepripažįsta, jog vasario 20-osios referendumo rezultatai paveiktų teisinį Kalnų Karabacho statusą“.
Abi šalys niekada nepasirašė jokio tvirto taikos susitarimo, nors 1994 metais buvo paskelbtos paliaubos. Palei jų tarpusavio sieną ir fronto liniją reguliariai susišaudoma.
Balandžio mėnesį ugnies nutraukimu, kuriam tarpininkavo Rusija, baigėsi keturias dienas trukę intensyvūs kovos veiksmai, kurie galėjo virsti tikru karu.
Energijos išteklių turtingas Azerbaidžanas, kurio karinės išlaidos pranoksta visą Armėnijos valstybės biudžetą, ne kartą grasino jėga atsiimti separatistinį regioną.
Tačiau Maskvos sąjungininkė Armėnija yra pažadėjusi sutriuškinti bet kokį karinį puolimą.
