Kalnų Karabacho konflikto šalys atvyko į Ženevą derybų

Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai penktadienį atvyko Ženevą dalyvauti derybose su tarptautiniais tarpininkais, tęsiant pastangas sudaryti tvarų paliaubų susitarimą konflikte dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, kur jau antrą mėnesį tęsiasi susirėmimai.
Kariniai veiksmai Kalnų Karabache
Kariniai veiksmai Kalnų Karabache / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Jerevanas pranešė, kad Ženevoje prasidėjo Armėnijos užsienio reikalų ministro Zograbo Mnacakiano ir tarpininkų iš vadinamosios Minsko grupės susitikimas.

Armėnijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Ana Nagdalian ketvirtadienį vėlai vakare žurnalistams sakė, kad susitarimas dėl paliaubų ir patikros mechanizmų sukūrimas laikomi prioritetiniais klausimais.

Penktadienį išplatintame trumpame pareiškime Azerbaidžanas informavo, kad šalies užsienio reikalų ministras Ceyhunas Bayramovas su darbo vizitu lankosi Ženevoje.

Naujas derybų ratas Ženevoje turėjo prasidėti ketvirtadienį, tačiau buvo atidėtas, vėl įsiplieskus susirėmimams.

Kol kas neaišku, ar penktadienį įvyks Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Deryboms Ženevoje tarpininkauja vadinamoji Minsko grupė, kurią sudaro Rusija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos. Šios šalys nuo praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio bando padėti Armėnijai ir Azerbaidžanui rasti taikų konflikto dėl Kalnų Karabacho sprendimą.

Armėnija ir Azerbaidžanas jau kelis dešimtmečius negali išspręsti teritorinio ginčo dėl Kalnų Karabacho – etninių armėnų kontroliuojamo Azerbaidžano regiono, kuris atsiskyrė nuo Azerbaidžano per niokojantį karą, kilusį 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, subyrėjus Sovietų Sąjungai. Šis konfliktas pareikalavo apie 30 tūkst. žmonių gyvybių.

Ilgai rusenęs konfliktas vėl užvirė rugsėjo 27 dieną, tarp šalių kilus įnirtingiems susirėmimams, kurie nesiliauja nepaisant tarptautinių pastangų įtikinti Baku ir Jerevaną susitarti dėl tvarių paliaubų.

Pastarosiomis dienomis susirėmimai suintensyvėjo, vėl raketomis ir sviediniais apšaudomos civilių gyvenamos teritorijos.

Anksčiau šią savaitę Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pareiškė neprieštaraujantis naujam derybų ratui Ženevoje, tačiau stengėsi sumenkinti jų svarbą.

„Per pastarąsias 28 dienas būta daug beprasmiškų susitikimų“, – sakė jis.

Pranešama, kad nuo rugsėjo 27 dienos abiejose pusėse jau žuvo per 1 200 žmonių, tūkstančiai gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Azerbaidžanas neskelbia savo žuvusių karių skaičiaus.

Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pareiškė, kad per atsinaujinusius susirėmimus jau žuvo beveik 5 tūkst. žmonių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų