Kaip rašo M.Galeotti, idėja įkurti Nacionalinę gvardiją ir suvienyti visas viešojo saugumo pajėgas Rusijoje būdavo iškeliama reguliariai. Ir visada atmetama – „šalyje niekada nereikėjo steroidų apsirijusių pretorionų.“
Tad ką gali reikšti V.Putino pareiškimas, kad bus suformuota būtent tokia nacgvardija?
Per televiziją transliuotame susitikime su vidaus reikalų ministru Vladimiru Kolokolcevu ir kitais saugumo pareigūnais V.Putinas pasakė, kad naujosios pajėgos kuriamos VRM Vidaus kariuomenės pagrindu.
„Sprendimas priimtas, mes kuriame naują federalinį vykdomosios valdžios organą VRM vidaus kariuomenės pagrindu. Kuriame Nacionalinę gvardiją kovai su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, ir kuri glaudžiai kontaktuodama su VRM toliau vykdys tas funkcijas, kurias vykdė OMON, riaušių policijos, greitojo reagavimo ir kiti padaliniai“, – sakė V.Putinas.
Nėra logiškos priežasties formuoti Nacionalinės gvardijos, jei nemanoma, kad gali kilti masinių neramumų.
Nacionalinė gvardija, rašo M.Galeotti, tokiu būdu virs galingomis sukarintomis saugumo pajėgomis, veiksiančiomis visoje šalyje.
Tuo metu iki šiol nepriklausomos Rusijos federalinė narkotikų kontrolės tarnyba (FSKN) ir Federalinė migracijos tarnyba atsidurs po VRM sparnu, nors ir išliks atskiros tarnybos. Tokį sprendimą galima laikyti paguodos prizu V.Kolokolcevui, tačiau FSKN vadovui Viktorui Ivanovui teks nuryti karčią piliulę – jis turės paklusti Vidaus reikalų ministerijos vadovybei.
„Nacionalinės gvardijos sukūrimas – labai svarbi žinia“, – pažymi M.Galeotti. Kodėl?
Niujorko universitete dirbantis analitikas visų pirma atkreipia dėmesį, kad, kaip ir daugelis svarbiausių sprendimų Rusijoje, pastarasis buvo priimtas staiga. Tai esą tik parodo, kad pagrindinius sprendimus Kremliuje priima siauras V.Putino ir jo patikėtinių ratas.
Antra, šį ratą greičiausiai apėmęs nemenkas baimės jausmas. Juk nėra logiškos priežasties formuoti Nacionalinės gvardijos, jei nemanoma, kad gali kilti masinių neramumų.
„Kad ir ką kalbėtų V.Putinas, VRM Vidaus kariuomenė iki šiol beveik niekuo neprisidėdavo prie kovos su nusikalstamumu ar terorizmu. Tai viešojo saugumo pajėgos, malšinančios riaušes ir dirbančios per Rusijoje retas demonstracijas“, – pabrėžia M.Galeotti.
Svarbu ir tai, kad V.Putino įsake minima Nacionalinės gvardijos teisė šaudyti neįspėjus, „jei iškyla pavojus kitų gyventojų ar paties pareigūno gyvybei ar sveikatai“.
Trečia, panašu, kad Nacionalinė gvardija bus asmeninė V.Putino armija – federalinis vienetas, tiesiogiai pavaldus Kremliui. Nagų prie Nacionalinės gvardijos negalės prikišti nė vienas ministras, o jai vadovaus Viktoras Zolotovas.
Sprendimas paskirti V.Zolotovą Nacionalinės gvardijos vadovu ypač reikšmingas, nes jis V.Putiną lydi dar nuo darbo Sankt Peterburgo merijoje laikų. V.Zolotovas apibūdinamas kaip nepaprastai Rusijos prezidentui atsidavęs žmogus – be to, jis antradienį buvo paskirtas ir į Rusijos Federacijos saugumo tarybą.
„Tai gali būti tarsi pretorionų gvardija, kuri gniaužtų ne tik masių, bet ir elito nepasitenkinimą“, – pastebi M.Galeotti.
Pretorionai Senovės Romoje buvo Romos pretorių, vėliau – imperatorių asmens sargybiniai, garsėję savo žiaurumu.
