Kanados Imigracijos ir pabėgėlių tarnyba teigia turinti išnagrinėti 40 700 prašymų suteikti prieglobstį. Vien birželį nelegaliai sieną kirto ir iš JAV į Kvebeko provinciją atvyko daugiau nei 10 tūkst. prieglobsčio prašytojų.
Su šiuo metu turimomis lėšomis ir personalu, taryba per metus gali išnagrinėti 24 tūkst. prašymų. Vadinasi, daugeliui atvykėlių reikės laukti maždaug 16 mėnesių.
„Spaudimas organizacijai susidoroti su tiek daug prašymų yra milžiniškas“, – šį mėnesį parlamento Imigracijos komitete sakė Shereen Benzvy Miller, Imigracijos ir pabėgėlių tarybos Pabėgėlių apsaugos skyriaus vadovė.
„Matematika yra aiški, – pridūrė Sh.Benzvy Miller. – Jei šiai problemai nebus skirta daugiau išteklių, planavimas užims daugiau laiko, (prieglobsčio prašytojams – red.) reikės ilgiau laukti.“
Laikas – pinigai
Buvęs Kanados teisininkų asociacijos Pilietybės ir imigracijos skyriaus pirmininkas Richardas Kurlandas sako, kad dėl tokio vėlavimo Kanada prieglobsčio prašytojų sveikatos apsaugai, švietimui ir kitoms valstybės teikiamoms paslaugoms turi išleisti daugiau lėšų.
R.Kurlandas: „Kuo ilgiau jie laukia, tuo daugiau kanadiečiai moka.“
„Kuo ilgiau jie laukia, tuo daugiau kanadiečiai moka“, – sakė R.Kurlandas.
Imigracijos ir pabėgėlių tarnyba, atsakydama į padidėjusį prieglobsčio prašytojų srautą, rugpjūtį subūrė specialiosios paskirties darbo grupę. Ji iki rugsėjo pabaigos išnagrinėjo apie 300 prašymų suteikti prieglobstį, 50 proc. jų buvo atmesti.
Tai rodo, kad dažnai atvykėliai į Kanadą veržiasi ne vedami persekiojimo baimės, o ieškodami geresnių ekonominių galimybių. Sh.Benzvy Miller tikina, kad taryba tikisi pagreitinti tempą ir iki lapkričio pabaigos išnagrinėti 1 500 prašymų.
Vis dėlto į Kanadą atvykstančių prieglobsčių prašytojų srautas nesustojo. Nuo balandžio kiekvieną mėnesį sieną Kvebeko provincijoje kerta apie 1 400 žmonių. Prašymų suteikti prieglobstį peržiūrėjimo procedūros, prasidėjusios birželį, nebus užbaigtos iki kitų metų vasaros.
Dauguma iš 8 500 liepą ir rugpjūtį į Kvebeko provinciją iš JAV patekusių prieglobsčio prašytojų – Haičio piliečiai.
Kasdien atvykstant šimtams migrantų, Kvebeko provincijos vyriausybė Monrealio olimpiniame stadione įkūrė laikiną prieglaudą, talpinančią 1 500 lovų.
Juos čia atvijo deportacijos baimė. Haitiečiai bando pasinaudoti susitarimo tarp dviejų šalių spraga, leidžiančia prašyti prieglobsčio Kanadoje, jei jie į šalį pateko ne per legalius atvykimo uostus.
Kasdien atvykstant šimtams migrantų, Kvebeko provincijos vyriausybė Monrealio olimpiniame stadione įkūrė laikiną prieglaudą, talpinančią 1 500 lovų.
Kai patikrinama, kokią riziką saugumui kelia atvykėlis ir jis pateikia prašymą suteikti prieglobstį, jam kas mėnesį skiriama išmoka, suteikiamas darbo leidimas, vaikams leidžiama lankyti mokyklą.
Vis dėlto imigracijos pareigūnai sako, kad tai dar negarantuoja jų saugumo.
Sudėtingi pasirinkimai
40 metų amžiaus rūbų pardavėjas Sami Alromi, kurio gimtąjį Jemeną krečia karas, o leidimas gyventi Saudo Arabijoje nustojo galioti, vasarį apimtas nevilties kartu su besilaukiančia žmona ir dukterimi atskrido į JAV. Saudo Arabijoje liko trys jų vaikai.
Prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie bandymą uždrausti žmonėms iš Jemeno atvykti į JAV, S.Alromi šeimai liko vienintelis variantas – Kanada.
Kanados premjeras Justinas Trudeau sausį tviteryje rašė: „Bėgantieji nuo persekiojimo, teroro ir karo, kanadiečiai jūsų laukia, ir nesvarbu, koks yra jūsų tikėjimas. Įvairovė yra mūsų jėga, #sveikiatvykęįKanadą.“
Todėl kovą S.Alromi šeima pėsčiomis kirto sieną ir Kvebeko provincijoje pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Tačiau posėdis, kurio metu bus paskelbtas nuosprendis, buvo nukeltas iki balandžio.
S.Alromi: „Būdamas čia negaliu nieko padaryti dėl ten (Saudo Arabijoje – red.) likusių vaikų. Jei juos deportuos į Jemeną, nežinau, ką darysiu.“
Tuo tarpu S.Alromi žmona Kanadoje pagimdė. Sprendimo laukianti šeima bijo, kad kiti jų vaikai, kurių leidimas gyventi Saudo Arabijoje taip pat pasibaigė, bus deportuoti į Jemeną. Šioje šalyje paaugliai šaukiami į kariuomenę, plinta tokios ligos kaip cholera.
„Būdamas čia negaliu nieko padaryti dėl ten (Saudo Arabijoje – red.) likusių vaikų, – sakė S.Alromi ir pridūrė, kad dėl tokios padėties jo žmoną apėmė depresija, ji turėjo atsigulti į ligoninę ir pradėti vartoti vaistus. – Jei juos deportuos į Jemeną, nežinau, ką darysiu.“
Šį mėnesį imigracijos tarnyba informavo S.Alromi, kad jo prašymas bus nagrinėjamas remiantis nauja politika, leidžiančia svarstyti žmonių iš Jemeno ir keleto kitų šalių prašymus suteikti prieglobstį be specialaus posėdžio.
Vis dėlto S.Alromi nežino, ar jam bus suteiktas prieglobstis. „Laukti yra labai sunku“, – sakė jis.
