Iki tol vengusi aštresnės kritikos partneriams Vašingtone, A.Merkel praėjusį trečiadienį paskambino JAV prezidentui Barackui Obamai. Pasak pranešimų, tai nebuvo draugiškas pokalbis. Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle išsikvietė JAV ambasadorių Johną Emersoną griežto pašnekesio Užsienio reikalų ministerijoje. Šią „privilegiją“ Berlyne paprastai patiria tik nedraugiškų šalių atstovai.
A.Merkel sekama jau daugiau nei dešimtmetį?
Skandalingą tyrimą atlikęs žurnalas „Der Spiegel“, remdamasis buvusio NSA darbuotojo Edwardo Snowdeno nutekintais dokumentais, aprašo, kaip JAV ambasada Vokietijos sostinėje užsiėmė toli gražu ne tik draugiškų santykių tarp Vašingtono ir Berlyno skatinimu.
„Netgi priešingai, – rašo „Der Spiegel“, – tai (JAV diplomatinė misija) yra šnipinėjimo lizdas. Panašu, kad nuo ambasados stogo specialus CŽV ir NSA skyrius gali sekti didelę dalį komunikacijos mobiliaisiais telefonais vyriausybės kvartale.“
Nėra jautresnės temos A.Merkel nei jos mobiliojo telefono sekimas. Tai jos galios instrumentas. Ji telefoną naudoja ne tik tam, kad vadovautų savo partijai, bet ir tvarkydama didelę dalį vyriausybės reikalų.
Be to, žurnalo redakcijai į rankas pakliuvo dokumentų, įrodančių, kad JAV žvalgyba buvo nusitaikiusi į A.Merkel mobilųjį telefoną dar 2002-aisiais, kai Vokietijoje vyko parlamento rinkimai, o dar tik būsimoji kanclerė kovojo dėl lyderės pozicijos savo pačios partijoje.
„Nėra jautresnės temos A.Merkel nei jos mobiliojo telefono sekimas, – teigia „Der Spiegel“. – Tai jos galios instrumentas. Ji telefoną naudoja ne tik tam, kad vadovautų partijai, centro-dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjungai, bet ir tvarkydama didelę dalį vyriausybės reikalų. A.Merkel prietaisu naudojasi taip dažnai, kad šiemet buvo kilusi diskusija, ar nereikėtų jos SMS žinučių įtraukti į valstybės archyvą.“
Pasak žurnalo, amerikiečių šnipai iš specialaus elitinio padalinio – „Specialiosios rinkimo tarnybos“ (Special Collection Service, SCS), kuriai vadovauja NSA kartu su CŽV, veikia iš JAV ambasadų Berlyne ir kituose miestuose.
Šnipai oficialiai dirba ambasadose
„Slaptas (E.Snowdeno nutekintas) sąrašas parodo, kad agentai veikia maždaug 80-yje vietų visame pasaulyje, iš kurių 19 yra Europoje – tokiuose miestuose kaip Paryžius, Madridas, Roma, Praha ir Ženeva. SCS turi dvi bazes Vokietijoje, vieną Berlyne, o kitą Frankfurte.“ Šie agentai, pasak „Der Spiegel“, yra oficialiai įdarbinti JAV atstovybėse, o jų diplomatinis statusas leidžia netrukdomiems užsiimti šnipinėjimu. „Jų tiesiog neįmanoma pagauti“, rašoma laikraštyje.
„Pokalbių klausymasis iš ambasadų yra nelegali veikla beveik visose šalyse. Tačiau tokia ir yra SCS užduotis, ką atskleidžia dar vienas slaptas dokumentas. Anot jo, SCS yra aprūpinta nuosava ir labai įmantria pasiklausymo aparatūra, kuria gali perimti beveik bet kurį paplitusį komunikacijos kanalą: mobiliųjų telefonų signalus, bevielius tinklus ir komunikaciją per palydovus.
Tam būtina įranga paprastai įrengta viršutiniuose ambasadų aukštuose arba ant stogų, kur technologiją nuo pašalinių akių slepia ekranai arba Potiomkino kaimą primenančios struktūros.“
Iškalbingos pastato detalės
Panašu, kad tas pats vyksta diplomatinės atstovybės būstinėje Berlyne, kur geresnę vietą šnipinėjimui būtų sunku rasti. JAV ambasada įsikūrusi dideliame pastate Paryžiaus aikštėje – tiesiai priešais Brandenburgo vartus, o nuo terasos atsiveria stulbinantis vaizdas į Reichstagą ir net dalį Federalinės kanceliarijos, kur dirba Vokietijos vyriausybė. Tobula vieta šnipinėjimui.
Pokalbių klausymuisi būtina įranga paprastai įrengta viršutiniuose ambasadų aukštuose arba ant stogų, kur technologiją nuo pašalinių akių slepia ekranai arba Potiomkino kaimą primenančios struktūros.
„Der Spiegel“, kurio redakcija taip pat įsikūrusi prie Paryžiaus aikštės, apžiūrėti ambasados pastato pasikvietė žinomą britų žurnalistą Duncaną Cambellą, kuris yra atskleidęs britų žvalgybos agentūrų darbą.
„D.Cambellas parodo į langus primenančius įdubimus ant JAV ambasados stogo. Jie ne įstiklinti, o padengti „dielektrine“ medžiaga ir nudažyti taip, kad susilietų su mūru. Ši medžiaga praleidžia net silpnus radijo signalus. Klausymosi aparatūra stovi už šių radijo signalus praleidžiančių ekranų“, – teigia D.Cambellas. Tikėtina, kad SCS agentų biurai taip pat įrengti toje pačioje belangėje palėpėje.“
Nors tai tik spėjimai, tačiau „Der Spiegel“ turimuose slaptuose dokumentuose nufotografuotas SCS biuras kitoje JAV ambasadoje – taip pat nedidelis kambarys be langų, prigrūstas įvairių kabelių. Jame stovi „signalų apdorojimo stelažai“ su daugybe kištukų, skirtų signalų analizei.
Žurnalas pasikvietė dar vieną ekspertą, ne vieną knygą apie JAV žvalgybą parašiusį amerikietį žurnalistą James'ą Bamfordą. „Man atrodo, kad NSA pasiklausymo įranga paslėpta ten, – teigė jis, rodydamas į kitapus Paryžiaus aikštės stovinčią JAV ambasadą. – Panašu, kad danga pagaminta iš tos pačios medžiagos, kurią agentūra naudoja pridengti didesnėms sistemoms.“
Pasak „Der Spiegel“, SCS agentai pasitelkia panašią technologiją visame pasaulyje. Ji leidžia perimti mobiliųjų telefonų signalus ir nustatyti agentūrą dominančių asmenų buvimo vietą. Specialią antenų sistemą SCS vadina maloniu kodiniu vardu „Einšteinas“.
„SCS kruopščiai slepia savo techniką, ypač aukštas antenas, įrengtas ant ambasadų ir konsulatų stogų, – teigia žurnalas, cituodamas ypač slaptas vidines agentūros direktyvas. – Jei įranga būtų aptikta, tai padarytų rimtos žalos santykiams tarp Jungtinių Valstijų ir užsienio vyriausybės.“
NSA atsisakė komentuoti „Der Spiegel“ tyrimo rezultatus.
