Per rinkimų kampanijos spaudos konferenciją, surengtą laukiant gegužės 6-osios rinkimų dienos, jis palankiai atsiliepė apie Europos centrinio banko (ECB) vadovą Mario Draghi, kuris neseniai sakė, jog Europos žemynui reikia bendrų priemonių augimui paremti.
„Kitą dieną po rinkimų, jeigu aš gausiu mandatą, aš pateiksiu memorandumą valstybių vadovams surengti naujas derybas dėl šios sutarties“, – sakė F.Hollande'as.
Jis žada paraginti, kad būtų „leidžiamos euro obligacijos, skolos nebūtų kaupiamos skolos, o būtų finansuojami pramoninės infrastruktūros projektai“, taip pat „išlaisvinta daugiau finansavimo galimybių iš Europos investicijų banko“.
Jis taip pat sakė raginsiąs „įvesti finansinių operacijų mokestį“, taip pat „mobilizuoti Europos struktūrinių fondų likučius, kurie dabar yra nepanaudojami“.
F.Hollande'as pritarė pastaboms, kurias pareiškė M.Draghi, „kuris pats ką tik pasakė, kad fiskalinės (drausmės) paktą turi lydėti augimo paktas“.
Pasak F.Hollande'o, Europos lyderiai sutinka su jo mintimi, kad augimo rėmimas „galiausiai yra efektyvesnis būdas tam pačiam tikslui pasiekti kontroliuojant skolą ir mažinant deficitą“.
„Reikalai jau gerėja.., siūlomos idėjos, turbūt dėl Prancūzijos žmonių balsavimo“, – pažymėjo jis.
Jis sakė, jei bus išrinktas, diskutuos „tvirtai bet draugiškai“ su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kuri laikoma pagrindine ES griežtos finansinės drausmės rėmėja, atvirai palaikanti jo varžovą prezidentą Nicolas Sarkozy.
„Ar dėl to kiltų susidūrimas? Mes čia esame ne tam, kad kiltų konfliktas, bet mes nesame čia, kad slėptume.. skirtingus požiūrius“, – sakė F. Hollande'as.
F.Hollande'as savo rinkimų kampanijoje žada siekti, kad būtų iš naujo deramasi dėl ES fiskalinės drausmės sutarties, kad griežto taupymo priemonės būtų derinamos su investavimu į darbo jėgą ir augimą.
F.Hollande'as laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų turą pelnydamas 28,6 proc. balsų, o N.Sarkozy teko 27.18 proc. balsų; nuomonių apklausos rodo, kad ir antrąjį turą gegužės 6 dieną turėtų laimėti F.Holande'as.
