Tačiau rinkimuose uždrausta varžytis tokiems politikos sunkiasvoriams kaip svarbi valstybės aparato figūra Ali Larijani.
Netikėtas A. Larijani diskvalifikavimas galėtų padidinti ultrakonservatyvaus E. Raisi galimybes birželio 18-osios rinkimuose, rengiamuose Teheranui siekiant išgelbėti susitarimą su galingosiomis pasaulio valstybėmis dėl savo branduolinės programos.
E. Raisi per 2017 metų rinkimus gavo 38 proc. balsų, bet pralaimėjo nuosaikių pažiūrų dabartiniam prezidentui Hassanui Rouhani. Pagal konstituciją, pastarasis dabar negali siekti trečios kadencijos.
Konservatyviųjų dominuojama Sergėtojų taryba, kuri prižiūri konstituciją bei rinkimus ir tvirtina kandidatūras, taip pat uždraudė kandidatuoti ultrakonservatyviam buvusiam prezidentui Mahmoudui Ahmadinejadui.
Vidaus reikalų ministerijos paskelbtas kandidatų sąrašas dar prieš oficialų pranešimą buvo nutekintas ir išprovokavo ne tik reformų šalininkų, bet ir konservatorių kritiką.
„Niekada nemačiau Sergėtojų tarybos taip smarkiai kritikuojamos... nuo kraštutinės dešinės iki kraštutinės kairės“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė žurnalistas, reformų šalininkas Mostafa Faghihi.
Spauda iki šiol prognozuodavo, kad pagrindinė rinkimų kova vyks tarp E. Raisi ir buvusio parlamento pirmininko, nuosaikaus konservatoriaus A. Larijani, kuris šiuo metu yra aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei patarėjas.
Reformų šalininkai savo viltis siejo su H. Rouhani pirmuoju viceprezidentu Eshaqu Jahangiri (Ešaku Džahangiriu), bet jam taip pat neleista kandidatuoti.
Ultrakonservatyvios naujienų agentūros „Tasnim“ vyriausiasis redaktorius Kianas Abdollahi sakė, kad kelių svarbių kandidatų diskvalifikavimas yra „nepateisinamas visuomenės akyse“ ir kad tam nepritaria didelė konservatyviųjų dalis.
Ultrakonservatyvi naujienų agentūra „Fars“ pirmadienį vakare pranešė apie minėtų trijų įtakingų politikų diskvalifikavimą ir pavadino jį ištartu „Ne“ tiems, kas sukūrė šį status quo". Tai užuomina, kad diskvalifikuoti kandidatai yra atsakingi už dideles Irano ekonomines ir socialines problemas.
„Dievo valia“
Irano rinkimai rengiami pasaulio galybių atstovams Vienoje stengiantis sugrąžinti Vašingtoną į daugiašalį susitarimą dėl Irano branduolinės programos. Tuometinio prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamoms JAV 2018 metais pasitraukus iš šio susitarimo ir sugrąžinus sankcijas Iranui, šis ėmė intensyvinti savo branduolinę veiklą.
A. Larijani, kuris buvo svarbus veikėjas, Irane rėmęs minimą 2015 metų susitarimą, antradienį pripažino savo diskvalifikavimą, nors techniškai iki vidurnakčio galėjo pateikti apeliaciją.
„Brangi Irano valstybe, dabar, kai nuspręsta dėl rinkimų, savo pareigą esu atlikęs, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė jis. – Sutinku su Dievo valia.“
Jis paragino iraniečius ateiti į rinkimus ir balsuoti „už valstybės pažangą“.
Daug politikos figūrų ir analitikų sakė, kad konkurencijos praktiškai nebeliko, nes diskvalifikavus pagrindinius E. Raisi varžovus jis turėtų lengvai pasiekti pergalę.
Tarp kandidatų yra buvęs Revoliucinės gvardijos vadas generolas majoras Mohsenas Rezai, ultrakonservatyvus buvęs derybininkas branduoliniais klausimais Saeedas Jalili ir ultrakonservatyvūs parlamentarai Alireza Zakani bei Amirhosseinas Ghazizadeh-Hashemi.
Sąraše taip pat yra buvęs viceprezidentas, reformų šalininkas Mohsenas Mehralizadeh ir centrinio banko valdytojas Abdolnasseras Hemmati, laikomas artimu kairiesiems.
Konservatyvių pažiūrų analitikas Mohammadas Imani sakė, kad E. Raisi ir taip jau „pirmavo visose apklausose“ ir kad jo potenciali pergalė būtų patikimesnė, jei jis būtų turėjęs daugiau varžovų.
E. Raisi sakė, jog nuo pirmadienio „skambino ir konsultavosi“, kad liktų daugiau kandidatų.
„Nuo pat vakar vakaro, kai buvau informuotas apie [kandidatų sąrašą], skambinu ir konsultuojuosi, kad rinkimų scena būtų konkurencingesnė, o rinkėjų aktyvumas – didelis“, – tviteryje rašė jis.