Kaip primena „The Wall Street Journal“, Rusija šią savaitę grąžino Ukrainai tris laivus, kuriuos pernai užgrobė po incidento Kerčės sąsiauryje.
Prieš tai Prancūzija paskelbė, kad Paryžiuje surengs Normandijos ketvertui priklausančių šalių viršūnių susitikimą. Gruodžio 9-ąją Emmanuelis Macronas priims Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir, aišku, V.Zelenskį.
Dar buvo apsikeitimas kaliniais, po kurio į Ukrainą grįžo režisierius Olehas Sencovas. Buvo ir pajėgų atitraukimas nuo fronto linijos Donbase, buvo simbolinis tilto Rytų Ukrainoje atidarymas.
Ore tvyro nuojauta, kad gruodį Paryžiuje gali būti pasiektas susitarimas. Ir nors Ukrainos sąjungininkės žada atidžiai stebėti situaciją ir neleisti Kijevui kapituliuoti, nuojauta nebūtinai gera – „laimėti“ gali tik Maskva.
Supranta karo veteranų nerimą
V.Zelenskis antradienį pareiškė, kad Ukraina nori nustatyti terminą, iki kurio šaliai turėtų būti grąžintos 2014-aisiais kartu su Krymu atplėštos teritorijos Donbase.
Tačiau 41-erių prezidento derybomis su V.Putinu, kuris vos prieš kelis mėnesius pavadino Rusiją ir Ukrainą „dviem tos pačios tautos dalimis“, patenkinti ne visi – nors, žinoma, rytuose kenčiantys civiliai po penkerių konflikto metų tenori ramybės.
Daug ukrainiečių, įskaitant dešiniųjų radikalus, kone kiekvieną savaitę išeina į gatves Kijeve ir garsiai kaltina prezidentą kapituliacija.
Kiti kritikai baiminasi, kad pagal vadinamąją Steinmeierio formulę numatyti rinkimai Rytų Ukrainoje legitimizuotų prorusiškų separatistų režimą, o tuomet Maskvai būtų lengviau daryti įtaką Ukrainos vidaus ir užsienio politikai.
V.Zelenskis, buvęs komikas, nenusileidžia – jo teigimu, Ukraina tikrai nepasiduoda Rusijai. Prezidentas pabrėžia, kad pagrindinis jo tikslas – taika.
„Suprantu jūsų nuogąstavimus. Jūs visiškai teisingai nenorite, kad būtumėte tuščiai kovoję. Kaip Ukrainos prezidentas ir vyriausiasis šalies pajėgų vadas pažadu jums, kad to niekada neleisiu“, – „Facebook“ parašė V.Zelenskis.
Jis jau spalį Donecko regione tarnaujantiems kariams teigė, kad Ukraina yra „nepriklausoma, suvereni, unitarinė valstybė“ ir kad šalies pajėgos gins šiuos konstitucijoje įtvirtintus principus.
Be galo svarbi JAV parama
Žinoma, V.Zelenskis vaikšto tokiu pat plonu lynu, kaip ir ankstesni Ukrainos prezidentai. Tačiau Maskvai pergudrauti Kijevą šiuo metu gali būti dar lengviau dėl to, kad Vašingtonas įsisukęs į apkaltos JAV prezidentui Donaldui Trumpui procesą.
O jame V.Zelenskiui tenka toli gražu ne menkas vaidmuo. Teigiama, kad būtent jį D.Trumpas ir jo sąjungininkai spaudė pradėti tirti tikėtino demokratų kandidato į prezidentus Joe Bideno sūnaus Hunterio veiklą Ukrainoje.
Ukrainos prezidentas bando atsiriboti nuo aistrų JAV, bet tai tikrai nėra lengva – panašu, kad D.Trumpas bandė, ir nebūtinai nesėkmingai, paversti šalį vidaus politinių kovų įrankiu.
Visapusiška amerikiečių parama Kijevui nėra garantuota, jei JAV respublikonai arba demokratai ims manyti, kad Ukraina palaiko vieną ar kitą pusę.
Analitikai jau pastebėjo, kad klausymuose Kongrese dalyvaujantys respublikonai pradėjo kartoti rusiškos propagandos linijas – apie tariamą Ukrainos kišimąsi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus, apie George'ą Sorosą.
Visapusiška amerikiečių parama Kijevui nėra garantuota, jei JAV respublikonai arba demokratai ims manyti, kad Ukraina palaiko vieną ar kitą pusę.
Vienas artimiausių D.Trumpo sąjungininkų, „Fox News“ laidų vedėjas Tuckeris Carlsonas net garsiai suabejojo: „Nesuprantu, kodėl mes turėtume rinktis tarp Rusijos ir Ukrainos.“ Ši vieta iš internete pasirodžiusios laidos vėliau buvo ištrinta.
„Šiuo metu jis (V.Zelenskis, – red.) balansuoja tarp įvairių užsienio šalių intrapolitinių ir Ukrainos nacionalinių interesų.
Ukrainai Amerika yra svarbiausia saugumo partnerė, todėl labai svarbu išlaikyti JAV paramą, ypač tokiu metu, kai bandoma atgaivinti derybas dėl taikos su Rusija“, – mano Kijeve veikiančio tyrimų centro „New Europe Center“ direktorė Aliona Getmančuk.
Maskvos siekis – silpna Ukraina
O Rusijos, kuriai ES ir JAV jau kelerius metus taiko sankcijas, požiūris aiškus – išpešti sau naudos tuo pačiu metu aiškiai parodant, kad Ukraina nelaikoma lygiaverte. Kijevas jau pranešė, kad Rusijos pusė sumaitojo ir apgadino tris grąžintus laivus.
V.Putinas iškart po V.Zelenskio pergalės rinkimuose paskelbė, kad apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko respublikų gyventojai gali pretenduoti į rusiškus pasus. Taip akivaizdžiai siekta pasiųsti signalą naujajam Ukrainos prezidentui.
Ir nors V.Zelenskis nusiteikęs mažinti įtampą santykiuose su Rusija, Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zahorodniukas pirmadienį pabrėžė nelaikantis laivų grąžinimo „geros valios ženklu“.
Rusijai nenaudinga stabili Ukraina, kurios žmonėms gerėtų gyvenimas. Maskvai kaip tik aktualu, kad už sienos toliau klestėtų chaosas ir tęstųsi konfliktas.
„Tai yra praėjusią gegužę Tarptautinio jūrų teisės tribunolo paskelbto sprendimo įgyvendinimas iš agresorės pusės“, – teigė A.Zahorodniukas.
Ekspertai irgi nemano, kad Kremliaus ketinimai geri. Maskva tuo pat metu ir siunčia signalus dėl taikos, ir baigia tiesti dujotiekį „Nord Stream 2“, dėl kurio Ukraina netektų iš rusiškų dujų tranzito gaunamų pajamų – jos į Vakarus tekėtų tiesiai Baltijos jūra.
Galiausiai Rusijai tiesiog nenaudinga stabili Ukraina, kurios žmonėms gerėtų gyvenimas. Maskvai kaip tik aktualu, kad už sienos toliau klestėtų chaosas ir tęstųsi konfliktas.
„Kol tęsis karas Donbase, Ukraina netaps NATO ar Europos Sąjungos nare. Tai nebūtų sėkmės istorija. Rusijai reikalinga silpna Ukraina“, – tvirtina nepriklausomas ukrainiečių politologas Volodymyras Fesenka.
Svarbu ir tai, kad artėjant susitikimui Paryžiuje beveik nebekalbama apie Krymą, kurį Rusija aneksavo. Kijeve, regis, susitaikoma su realybe, kad šio pusiasalio Ukraina niekada neatgaus.
„Ukraina jau daug amžių kovoja prieš imperines Rusijos ambicijas. O tokios idėjos negali egzistuoti, jei Ukraina nėra imperijos dalis. Bijome tapti Rusijos dalimi“, – teigia aktyvistas Jurijus Gudymenka.
Rusija nieko nepasiūlys?
Kas laukia Paryžiuje, dar sunku pasakyti. Tiesa, naujienų agentūra „Interfax“ trečiadienį citavo „gerai informuotą“ šaltinį, kuris pareiškė, kad Normandijos ketverto šalių lyderiai gali pasirašyti dokumentą, numatantį tolesnius žingsnius konflikto Donbase užbaigimo link.
Esą dokumentui jau pritarė visos keturios šalys, o jis bus paremtas Steinmeierio formule.
Normandijos ketverto šalių lyderiai gali pasirašyti dokumentą, numatantį tolesnius žingsnius konflikto Donbase užbaigimo link.
Vis dėlto, kaip ir baiminosi kai kurie analitikai, jokie konkretūs veiksmai dėl Ukrainos sienos su Rusija kontrolės perdavimo ukrainiečiams nenurodomi.
Kita vertus, būtent todėl Maskvos Carnegie centro analitikė Tatjana Stanovaja mano, kad toks dokumentas būtų tiesiog bandymas užtušuoti pernelyg didelius nesutarimus, kurių išspręsti Paryžiuje beveik neabejotinai nepavyks.
„Nesutarimai tokie rimti, kad krizė nebus užbaigta, net jei abi pusės susitars dėl simbolinių žingsnių. Ukraina nori, kad Rusija garantuotų tikrai laisvus rinkimus separatistų kontroliuojamose teritorijose, bet Kremlius užėmęs pasyvią poziciją.
Rusija tik laukia, kol Ukraina įgyvendins Steinmeierio formulę, ir per susitikimą išvis nieko nepasiūlys.
Rusijai nė nereikėjo Normandijos ketverto susitikimo – jame dalyvaujama tik siekiant pamaloninti Macroną ir Merkel“, – teigė politologė.
-
Steinmeierio formulė: ar Rusija apsuks aplink pirštą nepatyrusį Volodymyrą Zelenskį?
-
Ukrainai siekiant užbaigti karą, I.Kolomoiskis kalba apie rusų tankus prie Varšuvos
-
Kremlius: tiesioginės Rusijos ir Ukrainos prezidentų derybos numatytos gruodį
-
Ar Maskvos reveransai prieš svarbias derybas – klastingi manevrai?
