„Situacija Ukrainoje yra labai rimta. Pati, kaip kroatė, išgyvenau tiesioginį karą buvusioje Jugoslavijoje. Dubrovnikas dar visai neseniai buvo karo zona. Puikiai žinau, ką reiškia invazija, dėl to labai užjaučiu Ukrainos žmones. Taikos, kaip duotybės, negalima priimti. Ir tai parodo dabartiniai įvykiai su Rusija“, – penktadienį Dubline surengtoje spaudos konferencijoje asmeniniais prisiminimais ir patirtimis pasidalijo D.Šuica.
Europos Komisija, anot jos, šiuo metu yra priėmusi masyvų sankcijų paketą, liečiantį energetikos, transporto, finansų, bankinių ir vizų išdavimo sistemų sritis.
„Tikimės, kad tai padės Ukrainos žmonėms ir privers Rusiją jaustis ne tokia stipria. Visos valstybės narės išreiškė palaikančias pozicijas. Šiuo momentu ES yra vieninga. O tai yra labai svarbu. Ir ne tik pati ES savo viduje, esame vieningi kartu su savo sąjungininkais JAV, Kanada, Australija, Japonija, taip pat NATO. Visi jie palaiko priimtą sankcijų paketą“, – tikino Europos Komisijos (EK) vicepirmininkė.
Taikos, kaip duotybės, negalima priimti.
Pasak jos, ES yra pasiruošusi priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius. Pasiruošusi yra ir jos gimtinė Kroatija, nors net nėra Ukrainos kaimynė.
„Kadangi esame patyrę, ką reiškia būti pabėgėliais, esame pasiruošę suteikti saugumą bėgantiems Ukrainos žmonėms. Be jokių abejonių“, – garantavo D.Šuica.
Demokratija nėra savaime suprantama
Paklausta, kokią žinutę norėtų pasiųsti ES piliečiams, D.Šuica atsakė: „Demokratija negali būti paversta savaime suprantamu dalyku. Mes turime branginti savo demokratiją. Tai yra priežastis, kodėl organizuojame šią Konferenciją dėl Europos ateities. Čia ES piliečiai gali diskutuoti ir padėti savo išrinktiems atstovams – Europos Parlamentui, savo vietiniams parlamentams ir vyriausybėms. Tai daroma norint padėti mūsų demokratijai ateityje, kad ji joje rastų savo vietą. Niekas šiandien negali būti savaime suprantama. Tai pamatėme vakar ryte (Rusijos invazijos į Ukrainą metu – aut. past.)“.
Pasiteiravus jos, kaip Europos pilietės, ką ES turi padaryti daugiau, kad padėtų Ukrainai, eurokomisarė pakartojo, kad šiuo metu ant stalo yra padėtos minėtos sankcijos Rusijos atžvilgiu. Reikia sulaukti ir ES piliečių pasiūlymų gynybos, saugumo klausimai.
„Šią akimirką noriu išlikti neutrali. Po 2-4 savaičių turėsime ES piliečių diskusijų išvadas“, – teigė D.Šuica.
Paklausta, ar Europa yra pasiruošusi kovoti su infliacija, kylančiomis kainomis energetikos srityje, ji patikino, kad yra paruoštos įvairios strategijos ir veiklos kryptys.
Demokratija negali būti paversta savaime suprantamu dalyku.
Kai kurie ES lyderiai šią savaitę pareiškė, kad Ukraina nusipelnė tapti ES nare. Su tuo sutinka ir EK vicepirmininkė. Tiesa, anot jos, Ukraina prieš tai dar turi atlikti tam tikrų reformų.
„Suprantama, šiuo metu situacija yra kitokia. Norėjome, kad Ukraina taptų ES nare, bet šiuo metu negaliu daugiau ko pasakyti šia tema“, – spaudos konferenciją užbaigė D.Šuica.
Nori ES, kuri priklauso jaunimui
Pirmą kartą surengtos Konferencijos dėl Europos ateities baigiamosios ketvirtojo forumo sesijos atidarymo renginyje kalbėjusi D.Šuica tikino, kad konferencija išlošė iš atrinktų dalyvauti joje dalyvių įvairovės.
Kažkada dirbusi mokytoja, buvusi Dubrovniko miesto mere D.Šuica teigė, kad politikos pagrindai – vietinė politika, tad būtina skatinti piliečių iniciatyvas. Svarbu, kad tos iniciatyvos „ateitų iš apačios“.
Jai, kaip kroatei, stojimas į ES – vienas iš lemiamų momentų gyvenime. Jautėsi pagerbta, galėdama kaip politikė prisidėti prie šios Europos šeimos formavo.
„Mes pasirengę atsispirti nuo to, kokias rekomendacijas pateiks piliečiai. Norime ES, kuri priklauso piliečiams, ypač jaunimui. Europos Komisijos vaidmuo – nustatyti kursą ir prižiūrėti, kad jo būtų laikomasi. Jei nieko nedarysime, europiečiai greitai sudarys tik 4 proc. viso pasaulio gyventojų. Mūsų bus vis mažiau ir mažiau. Kaip tai spręsti? Juk norime būti lyderiai, formuodami šį pasaulį. Kelio atgal nėra. Tad giliname Europos kultūrą iš pačių šaknų“, – kalbėjo D.Šuica.
Anot jos, Konferencija dėl Europos ateities – tai drąsi ES iniciatyva, piliečiams suteikianti vienodas galimybes su jų išrinktais atstovais. Niekad iki šiol demokratija to nėra turėjusi.
Eurokomisarei pritarė ir Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas, teigęs, kad itin svarbu, jog europiečiai dalyvautų ES valdyme.
„Labai svarbu, kad piliečių nuomonė, piliečių balsas būtų girdimas. Tokia konferencija – beprecedentė, suteikianti galimybę išgirsti piliečius iš įvairių ES kampelių. Jų pateiktos rekomendacijos bus labai svarbios. Tokie renginiai padeda pažangiau ir įtraukčiau žengti į ateitį. Jūs formuojate mūsų kolektyvinę ateitį ir ateitį tų, kurie seks mūsų pėdomis“, – į konferencijos dalyvius, tai yra, 181 atrinktą ES pilietį, kreipėsi Dublino merė Alison Gilliland.
Išgirstas ir 12 lietuvių balsas
Europos piliečių forumai yra itin svarbus Konferencijos dėl Europos ateities elementas. Keturi forumai (juose vyravo skirtingos temos, kiekvienas turėjo po tris sesijas) rengiami tam, kad piliečiai galėtų kartu apsvarstyti, kokios ES ateities jie nori. Tai didžiausias visų laikų Europos dalyvaujamosios demokratijos projektas.
Airijos sostinėje Dubline vasario 25-27 dienomis vykstanti sesija – paskutinė. Joje piliečiai nagrinėja mūsų ekonomikos ir darbo vietų ateitį, ypač po pandemijos, tinkamai atsižvelgdami į susijusius socialinio teisingumo klausimus, taip pat nagrinėjamos skaitmeninės transformacijos galimybės ir iššūkiai – viena iš plačiausių į ateitį orientuotų diskutuojamų temų. Forume svarstoma ir Europos ateitis jaunimo, sporto, kultūros ir švietimo srityse.
Kiekviename iš forumų dalyvauja po maždaug 200 atsitiktiniu būdu atrinktų Europos piliečių iš 27 valstybių narių. Lietuvių juose pasisakė iš viso 12 (po tris kiekviename forume).
Atrinktuose dalyviuose atspindima ES įvairovė: geografinė kilmė (šalis, miesto/kaimo vietovės), lytis, amžius, socioekonominės aplinkybės ir išsilavinimo lygis. Tiesa, trečdalis kiekvieno forumo dalyvių privalo būti jaunimas (16–25 m.). Nebuvo atsižvelgiama į dalyvių politines pažiūras.
Kaip vyksta visas procesas? Iš pradžių atrinkti ir forumuose sutikę dalyvauti ES piliečiai (daug atrinktų žmonių dėl įvairių priežasčių atsisakė dalyvauti) diskutuoja dėl rekomendacijų mažesnėse grupelėse, vėliau vyksta bendros sesijos, kuriose jau dalyvauja visi dalyviai. Apie 200 suformuotų jų rekomendacijų virs pasiūlymais, kurie galiausiai nukeliaus į ES politikų rankas, bus svarstomi pagrindinėse ES institucijose.
Išreiškė palaikymą Ukrainai
Dubline vykstanti paskutinė sesija – išskirtinė, nes jos metu neišvengta kalbų apie išvakarėse prasidėjusią Rusijos karinę invaziją į Ukrainą. Rodos, kaip galima svarstyti apie Europos ateitį, jei gresia plataus masto karinės invazijos pavojus.
Tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje, paveikia mus visus.
Konferencijos dalyviai negalėjo ignoruoti to, kas šiuo metu vyksta Rytų Europoje. Ne vienas jų įvykius pavadino siaubingais, visi kartu jie, išreikšdami solidarumą su ukrainiečiais, nusipaveikslavo laikydami Ukrainos vėliavas. Fotografija daryta žymiojoje Dublino pilyje, kurioje ir vyksta viešos ES piliečių diskusijos.
„Esu kilusi iš Kolumbijos, tačiau 30 metų turiu Italijos pilietybę. Tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje, paveikia mus visus. Raginu visus susivienyti ir atiduoti viską, ką galime“, – itališkai prabilo viena iš konferencijos dalyvių.
„Kai išgirdau naujienas, kad Rusija užpuolė Ukrainą, jaučiausi siaubingai. Turiu prisipažinti, kad išsigandau. Po 30 metų (užsimenama apie karinį konfliktą buvusioje Jugoslavijoje – aut. past.) vėl pamačiau, kad prasideda karas. Žvelgiame kol kas į konfliktą iš šono, bet privalome veikti, nes turime tai padaryti dėl ateities, dėl mūsų vaikų.
Tai, ką darome čia ir dabar – tuo mes tikime. Tačiau kilo klausimas, ar mums pavyks? Ukrainos įvykiai vyksta visai čia pat. Žinome, kokios buvo ukrainiečių svajonės, lūkesčiai. Viltis sukurti gerą pasaulį – tai turi niekur nedingti. Negalime leisti, kad tai sugriautų tą viltį“, – kalbėjo dar vienas konferencijos dalyvis.
Trečiasis panoro atkreipti dėmesį į Kipro situaciją. Anot jo, ji atskleidžia, kokia dviveidė politika gali būti.
„Dalį Kipro Turkija yra okupavusi jau 47 metus. ES, deja, per tiek metų nepadarė išvadų. Nepasimokė iš šio pavyzdžio ir nepritaikė to Ukrainai. Negalime turėti dvejopų standartų“, – patikino graikiškai kalbėjęs vyras.
„Mums visiems sukėlė šoką tai, kas vyksta Ukrainoje. Tai tikrai neteisinga, nepagrįsta. Tai, ką mes susirinkome čia nuveikti, gali būti sėkminga. Mūsų darbas čia gali padėti Ukrainai. Visi klausimai, kuriuos svarstome, turi būti svarstomi nepamirštant Ukrainos“, – tikino dar vienas ES pilietis, pripažinęs, kad sužinojus apie įvykius Ukrainoje, buvo sunku grįžti prie konferencijos reikalų.
Iš viso sesijoje Dubline dalyvauja 161 ES pilietis, dar 20 jų diskusijose dalyvauja nuotoliniu būdu.
Vasario 24 dieną Dublino centre vyko ne vienas mitingas, prie Airijos vyriausybės pastato susirinkę mitinguotojai išreiškė požiūrį į tai, kas vyksta Ukrainoje, reikalavo Rusijos prezidento sustabdyti karo veiksmus.
„Tam, kad padarytų pasaulį saugesnį, Ukraina atsisakė atominio ginklo 1994 metais. Nežiūrėkite, kaip mes mirštame, padėkite kovoti prieš rusus“, – skelbė vienos iš mitinguotojų plakatas.
Galimybę 15min žurnalistei vykti į Piliečių forumo sesiją Dubline ir nušviesti šį renginį suteikė Europos Parlamentas. Straipsnio turiniui įtakos tai neturi.
