Karas Ukrainoje. Ekspertas: D.Trumpas per pusmetį turėtų suprasti, kad derybos su Rusija yra laiko švaistymas

Per Rusijos ataką Kyjive sausio 1-osios naktį žuvo žinomas Ukrainos neurobiologas Ihoras Zyma ir jo žmona. Apie tai pranešė šeimos draugė Darija Dušečkina.

„2025 01 01 per pirmąją dronų ataką prieš Kyjivą 2025 metais žuvo mūsų draugas, žymus žmogus, mokslų daktaras Ihoras Zyma su visa šeima: kartu su žmona ir kačiuku. Tiesiog savo namuose. Lovoje. Naujuosius metus greičiausiai būtume šventę jų namuose“, – rašė ji.

Anksčiau Darijos vyras Oleksijus Bobrovnikovas, kuris yra Ukrainos ambasados Kenijos Respublikoje pirmasis sekretorius, pranešė apie pataikymą į neurobiologo butą.

„Šiandien priešas, atakuodamas miestą, pataikė į mūsų draugo neurobiologo, profesoriaus, kvapų specialisto Ihoro Zymos butą. Kol kas Ihoras nekelia telefono ragelio, mes laikome kumščius“, – rašė jis.

Sausio 1 d. naktį rusai dronais atakavo Ukrainą. Ypač buvo puolamas Kyjivas. Sostinėje per ataką žuvo du ir buvo sužeisti dar šeši žmonės.

Prieš mokymus su F-16 lėktuvais Didžiojoje Britanijoje parengiamuosius kursus išėjo 200 ukrainiečių lakūnų, pranešė Ukrainos ambasada Jungtinėje Karalystėje.

„200 Ukrainos aviatorių prieš mokymus su naikintuvais F-16 Jungtinėje Karalystėje išklausė bazinius skrydžio, antžeminius ir kalbos mokymus. Karališkųjų oro pajėgų instruktoriai mokė lakūnus bendrojo orlaivio valdymo, skrydžio pagal prietaisus, navigacijos nedideliame aukštyje ir skraidymo sudėtingomis formuotėmis“, – rašoma ambasados pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.

Dar 2023 m. birželį JK ambasadorė Ukrainoje Melinda Simmons sakė, kad nors JK neturi savo ginkluotėje F-16 naikintuvų, tačiau suteiks Ukrainos lakūnams bazinius mokymus.

Ji sakė, kad tokie mokymai leistų Ukrainos pilotams per trumpesnį laiką geriau pasirengti kovai.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ukrainos karys su dronu

Dronų karas Ukrainoje sukėlė naują netikėtą reiškinį – daugybę netyčinio priešo dronų „vaizdų“ perėmimo atvejų. Tai dažnai būna naudinga ir suteikia galimybę reaguoti į priešo drono pasirodymą, rašo „Business Insider“.

Kaip pažymi leidinys, fronte yra tiek daug dronų, kad kariams sunku nustatyti, kieno dronas dūzgia virš galvos – savas ar priešo.

Patys bepiločių orlaivių operatoriai sako, kad atsitiktinai persijungti į kažkieno kito dronų kanalą tapo gana dažnu reiškiniu. Kai taip nutinka, vienoje mūšio lauko pusėje esantys operatoriai gali matyti priešo drono kameros vaizdą. Tai padeda nustatyti priešo pozicijas arba reaguoti į danguje pasirodžiusį priešo droną.

Ukrainoje kovojęs JAV kariuomenės veteranas sako, kad fronto linijose radijo dažniai gali būti „perpildyti“. Ir jei atsitiktinai du dronai veikia tuo pačiu dažniu palyginti arti vienas kito, operatoriai gali gauti signalą ne iš savo, o iš priešo drono.

Paprastai taip atsitinka atsitiktinai, kai dviejų dronų signalų dažniai daugiau ar mažiau sutampa. Tačiau, kaip paaiškino dronų ekspertas Samuelis Bendettas, žinodami dažnį, galite tikslingai prisijungti prie svetimo drono signalo. Ir, žinoma, tai veikia abiem kryptimis: tiek Ukrainos, tiek Rusijos dronų pilotai gali pagauti priešo signalą.

Kartais, gavus tokį signalą, nelieka nieko kito, kaip tik bejėgiškai stebėti, kaip skrieja priešo dronas. Tačiau patyrusiems dronų pilotams svetimo drono skrydžio stebėjimas gali būti labai naudingas. Taip galima nustatyti priešo taktiką, jo drono veikimo nuotolį, greitį, maršrutą ir t. t., sako S.Bendettas.

Cornellio universiteto autonominių sistemų ir kibernetinio saugumo ekspertas Gregory Falco priduria, kad gauti priešo drono vaizdą nereiškia, kad galite jį valdyti. Signalai „į droną“ ir „iš drono“ paprastai turi tam tikrų skirtumų. Be to, skiriasi šių signalų apsaugos lygis: signalas iš operatoriaus į droną yra labiau apsaugotas.

G.Falco taip pat pažymėjo, kad signalas, kurį dronas siunčia operatoriui, taip pat gali būti labiau apsaugotas. Tačiau atsižvelgiant į chaotišką ir greitą dronų karo pobūdį, šių papildomų pastangų paprasčiausiai neverta dėti.

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį rusiškų dujų tranzito į Europą per Ukrainą pabaigą pavadino „vienu didžiausių Maskvos pralaimėjimų“.

„Prieš daugiau nei prieš 25 metus į valdžią atėjus (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui, per metus į Europą per Ukrainą buvo tiekiama daugiau nei 130 mlrd. kubinių metrų dujų. Šiandien rusiškų dujų tranzitas yra lygus nuliui. Tai vienas didžiausių Maskvos pralaimėjimų“, – socialiniame tinkle paskelbtame pranešime teigė V.Zelenskis.

Maskva ir Kyjivas trečiadienį patvirtino, kad rusiškos dujos nebetiekiamos į Europą per Ukrainą, taip nutraukiant dešimtmečius trukusį susitarimą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas / Kevin Lamarque / REUTERS

Naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas per pusmetį turėtų suprasti, kad bandymai derėtis su rusais yra laiko švaistymas. Tokią nuomonę Ukrainos radijo stoties „NV“ eteryje išsakė „New Geopolitics Research Network“ platformos direktorius Michaila Samusis.

Ekspertas įsitikinęs, kad 2025 metais kovos bus labai įtemptos.

„Nes rusai neatsisakys savo užduoties, kurią jiems iškėlė Putino režimas. Rusijos ginkluotosios pajėgos neatsisakys savo užduoties visiškai okupuoti Donbasą ir pasiekti naujų laimėjimų pietuose. Galbūt jie turi planų dėl Charkivo ir Sumų sričių, bet nemanau, kad ten jie tikrai turi kokių nors galimybių“, – sakė M.Samusis.

Jis mano, kad tiesa, jog rusai turi galimybių langą iki sausio 20 d., iki D.Trumpo inauguracijos.

„Vadinasi, jie turėtų iki sausio 20 d. įvykdyti pagrindines užduotis. Galime konstatuoti, tai, beje, labai svarbu, – rusai neįvykdė nė vienos sau iškeltos užduoties. Tai reiškia, kad jie nėra stiprioje padėtyje. Sausio 20 d. išvakarėse jie negali paskelbti, kad yra nugalėtojai. Iki sausio 20 d. jie tikrai neturės laiko parodyti, kad jie laimi šį karą. Taip, jie kovoja. Jie kažkur juda. Manau, kad iki sausio 20 d. ir Ukrainos kariuomenė pradės judėti, nes iš tikrųjų, pagal įvykius, kurie vyksta fronte, – Rusijos puolimo kulminacija įvyko“, – įsitikinęs M.Samusis.

Ekspertas mano, kad dabar įsibrovėliai rusai kiek įmanydami mes savo resursus į frontą, nors tų resursų dar yra nemažai.

„Tačiau jie stengsis ir toliau juos mesti, kad pasiektų proveržį fronte. Jiems nepavyks. O Ukrainos kariuomenė tam tikrose fronto dalyse, akivaizdu, taip pat pradės, be abejo, varžyti rusus ir pereis prie kontratakos veiksmų. Pamatysime, kaip tai vyks toliau. Bet vienareikšmiškai iki sausio 20 d. rusai nesugebės parodyti nieko tokio nepaprasto, kad Putinas galėtų pasigirti“, – mano M.Samusis.

Kartu, jo nuomone, rusai ir toliau išlaikys puolimo tempą.

Jis priminė 2015 m. vasarį ilgai trukusias derybas, kai Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas laukė, kol Debalcevė bus atkirsta, kad jis galėtų pasigirti karine pergale.

„Lygiai taip pat Putinas kuo ilgiau vilkins derybas su Trumpu, stengdamasis, galų gale, pasiekti, pavyzdžiui, Pokrovsko užėmimą. Tai reiškia, kad jam tai bus svarbu“, – sakė M.Samusis.

Pasak eksperto, šis galimybių langas rusams užsidaro, tačiau V.Putinas visomis išgalėmis stengsis įrodyti, kad jis ir toliau laimi mūšio lauke, ir tai „bus vienas iš svarbių 2025 m. situacijos raidos aspektų“.

„Bet kuriuo atveju, pirmąjį šių metų pusmetį... Trumpas pamažu ims suvokti, kad derybos su rusais yra absoliučiai beprasmis laiko švaistymas. Jis prie to prieis maždaug po pusmečio, bet tie šeši mėnesiai bus sunkūs vien dėl to, kad rusai bandys pralaužti frontą ir parodyti, kad jie vis dėlto laimi“, – sakė M.Samusis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Tikėtina, kad 2025 metais dėl išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangų Ukrainoje bus nutraukti aktyvūs karo veiksmai. Tačiau mažai tikėtina, kad tai reikš galutinį Ukrainos ir Rusijos susitaikymą, rašo „Newsweek“, remdamasis ekspertų nuomonėmis.

Leidinyje pažymima, kad tikėtina, jog 2025 m. pradžioje Rusija išlaikys puolimo tempą mūšio lauke. Tačiau jau sausio 20 d. į prezidento postą įžengs D.Trumpas, žadantis nedelsiant nutraukti Rusijos prezidento pradėtą karą. Jo komanda jau užsiminė, kad privers abi puses siekti kompromiso.

ESSEC (Prancūzija) Geopolitikos ir verslo centro akademikas ir vienas iš direktorių Cédomiras Nestorovicius pažymi, kad D.Trumpo nenoras tiesiog tęsti karinę paramą Ukrainai privers Kyjivą „pradėti derybas dabar, kol dar nevėlu“. Jo nuomone, už paliaubų sudarymą Ukraina gaus pagalbą iš NATO, nepriklausydama aljansui, o Rusija gaus dalinį sankcijų sušvelninimą.

„Teritorijos praradimas Ukrainai nereiškia galutinio pralaimėjimo, nes galima sugalvoti daugybę formulių, kaip patenkinti ir Rusijos, ir Ukrainos reikalavimus“, – pridūrė C.Nestorovicius.

ESSEC verslo mokyklos politikos mokslų profesorius Aurélienas Colsonas taip pat tikisi, kad taikos derybos prasidės jau šiais metais.

„Putinas dėl baimės, kad Ukrainai bus skirta papildomų karinių lėšų, o Zelenskis, kad būtų išvengta reikšmingo JAV paramos nutraukimo. Bet kokiu atveju tai bus ne karo pabaiga, o veikiau ginkluotos paliaubos“, – sakė A.Colsonas.

Prancūzijos NEOMA verslo mokyklos tarptautinės vadybos ir geopolitikos profesorius Edgaras Bellow neatmeta „lemiamos karo pabaigos“ 2025 m., tačiau labiau linksta prie įšaldyto konflikto scenarijaus su nuolatiniais susirėmimais, „neišspręstais teritoriniais ginčais ir periodine eskalacija“.

Tačiau labdaros organizacijos „Viltis Ukrainai“ generalinis direktorius ir įkūrėjas Jurijus Boječka sakė, kad neprognozuoja aktyvių karo veiksmų nutraukimo „artimiausiu metu“.

„Kad ir kokį taikos susitarimą Vakarai pasiūlytų Rusijai, nemanau, kad ji jį priims. Tai gali būti trumpa trijų ar šešių mėnesių taika, bet, tarkime, europiečiai atsiųs taikos korpusą, o rusai į juos šaudys, tai bus visiškas Trečiasis pasaulinis karas“, – sakė jis.

Imago / Scanpix nuotr./Rusijos kariai

2025 metais pilno masto karas Ukrainoje bus galutinai sustabdytas, teigia Rusijoje dirbantis „Sky News“ korespondentas Ivoras Bennettas. Jis pažymi, kad nutraukus karo veiksmus konfliktas tarp dviejų šalių bus tiesiog įšaldytas.

„Pastaruoju metu abi pusės pareiškė, kad yra pasirengusios daryti nuolaidų, kad būtų pasiektas taikos susitarimas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad yra pasirengęs užleisti teritoriją, o Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi eiti į kompromisą“, – sakoma „Sky News“ straipsnyje.

Pasak žurnalisto, „derybos atrodo neišvengiamos“. Tačiau Rusija savo ruožtu tvirtins, kad bet kokiu atveju tai yra jos pergalė. 

„Manau, kad Kremlius tikėsis užbaigti derybas iki gegužės 9 d., kai bus minimos 80-osios Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinės. Bus siekiama surengti dvigubą šventę“, – pažymėjo I.Bennettas.

Tačiau net jei karas baigsis, V.Putino problemos neišnyks. Netrukus jam teks kovoti su ekonominėmis problemomis, įskaitant augančią infliaciją, krentantį rublį ir menką darbo našumą.

„AP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Ukraina pralaimi mūšio lauke. Daugelis karių yra pavargę ir išsekę po trejus metus trukusio karo. Kyla klausimas – ar šalis gali išsilaikyti dar metus? Sociologai pastebi kintančias nuotaikas visuomenėje, o karių ir civilių liudijimai taip pat rodo, kad padėtis itin sudėtinga.

Didžiosios Britanijos visuomeninis transliuotojas BBC rašo, kad Ukrainos pajėgos ir toliau priešinasi Rusijos puolimui rytuose. Tačiau jos yra beveik apsuptos netoli Kurachovės, kur pastarosiomis savaitėmis vyko įnirtingos kovos.

Minosvaidininkų dalinys „Juodoji gauja“ bando neleisti apsupti Ukrainos pajėgų ties Kurachove. Rusai veržiasi iš trijų pusių.

Su minosvaidininkais BBC korespondentas Jonathanas Beale'as susitiko name, kuriame jie ilsisi po kovų. Tai ne visai įprasti kariai. Tarp jų yra veganiško maisto šefas, mechanikas, interneto svetainių kūrėjas ir menininkas. Grupė nonkomformistinių pažiūrų žmonių, kai kurie save vadina anarchistais. Visi jie atvyko kovoti kaip savanoriai.

31 metų būrio vadas Surtas į kariuomenę įstojo netrukus po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Jis sako, kad iš pradžių manė, jog karas truks trejus metus. Dabar jis sako, kad psichologiškai ruošiasi dar dešimčiai kovos metų.

Jie visi žino, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori nutraukti karą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat leido aiškiai suprasti, kad yra pasirengę derėtis, tačiau beveik neįmanoma įsivaizduoti, kad pavyktų pasiekti susitarimą. Kol kas tai tik derybos dėl derybų.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas

Per Rusijos dronų ataką Kyjivo centre pirmosiomis 2025-ųjų valandomis žuvo du žmonės ir šeši buvo sužeisti, trečiadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad per rusų dronų ataką prieš Kyjivą žuvo du žmonės, šeši buvo sužeisti, o keturi ištraukti iš griuvėsių.

Vietos pareigūnai teigė, kad žalą padarė krintančios nuolaužos, o tai leidžia manyti, kad dronai buvo numušti.

Ukrainos pareigūnai nurodė, kad Rusija dronais taikėsi į sostinės Pečerskio rajoną, kuriame yra prezidento rūmai ir vyriausybės kvartalas.

Nukentėjo daugiabučiai namai, o Ukrainos centrinis bankas pranešė, kad per išpuolį buvo apgadintas vienas iš jo pastatų.

Rusija dronais ir balistinėmis raketomis smogė Kyjivui ir kitoms Ukrainos teritorijoms ir antradienį.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą grasino smogti Kyjivo centrui. Jo teigimu, tai būtų atsakas į tai, kad Ukraina vykdo išpuolius prieš Rusijos teritoriją JAV tiekiamais ginklais.

V.Zelenskis pasmerkė šią Rusijos dronų ataką.

„Net Naujųjų metų naktį Rusijai rūpi tik pakenkti Ukrainai“, – rašė jis platformoje „Telegram“.

V.Zelenskis antradienį kreipdamasis į tautą pažadėjo, kad Ukraina 2025-aisiais bet kokiomis priemonėmis sieks nutraukti beveik trejus metus trunkančią Rusijos invaziją.

Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktį į Ukrainą iš viso buvo paleista 111 Rusijos dronų, iš kurių 109 buvo numušti arba neutralizuoti Ukrainos oro gynybos sistemų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dujotiekis

Maskva ir Kyjivas trečiadienį patvirtino, kad rusiškos dujos nebetiekiamos į Europą per Ukrainą, taip nutraukiant dešimtmečius trukusį susitarimą.

„Sustabdėme rusiškų dujų tranzitą, tai istorinis įvykis. Rusija praranda savo rinkas, ji patirs finansinių nuostolių“, – pareiškė Ukrainos energetikos ministras.

Rusijos valstybinė gamtinių dujų bendrovė „Gazprom“ pareiškime nurodė, kad „rusiškos dujos tranzitui per Ukrainą netiekiamos nuo 8 val. ryto“ vietos (7 val. Lietuvos) laiku.

Plačiau apie tai skaitykite čia.