Šios informacijos dabar neįmanoma patikrinti – karo metu nėra nepriklausomos statistikos, po atakų gali būti sunku suprasti, kiek iš tiesų žmonių nukauta. Be to, abi pusės statistiką daugiau ar mažiau pakoreguoja į sau naudingą pusę ir tikslią informaciją viešinti vengia – tai esanti valstybės paslaptis.
Ėmė lyginti su Afganistanu
Lygiai prieš dvi savaites „Facebook“ puslapyje „Белсат по-русски“ („Belsat rusiškai“) pasirodė vaizdo įrašas, kurio antraštė skelbė: „Per 20 dienų Rusija neteko tiek karių, kiek SSRS per 10 metų Afganistane“.
Jame kalbantis žurnalistas nurodė, kad per 20 karo dienų žuvo 13,5 tūkst. Rusijos karių. Tai esą pusantro karto daugiau nei per du kartus Čečėnijoje kartu paėmus ir beveik tiek pat, kiek SSRS prarado per 10 metų per karą Afganistane.
Panašią informaciją, tik keliomis dienomis vėliau, paskelbė ir nepriklausomo žiniasklaidos holdingo „Новое время“ („Naujasis laikas“) valdomas tinklalapis nv.ua.
„Rusijos nuostoliai Ukrainoje jau viršijo sovietų armijos nuostolius Afganistane“, – skelbė jo antraštė.
Čia cituotais Gynybos ministerijos informacijos agentūros „ArmiaInform“ duomenimis, per 26 karo dienas Rusija buvo netekusi maždaug 15,3 tūkst. karių. Sovietų Sąjungos žmogiškieji nuostoliai Afganistane esą siekė 15 051.
Negrįžo 15 tūkst. karių
Pastarasis skaičius – kiek karių SSRS prarado Afganistane – atitinka viešai prieinamą informaciją.
Nuo 1979 m. paskutinių dienų, kai į šią šalį įsiveržė maždaug 30 tūkst. karių, iki 1989 m. vasario vidurio, kuomet paskutinieji iš jų buvo išvesti, sovietų kariuomenė neteko daugiau nei 15 tūkst. žmonių.
Dar 60 tūkst. karių buvo sužeisti. Skelbiama, kad per tą laiką žuvo 18 tūkst. Afganistano karių, 90 tūkst. modžahedų kovotojų, mažiausiai milijonas civilių gyventojų.
Tad baltarusių vaizdo įrašo pavadinime pateiktas įvertinimas nebuvo tikslus – arčiau tiesos buvo tai, ką žurnalistas pasakė (kad tuo metu Ukrainoje buvo žuvę beveik tiek Rusijos karių, kiek sovietai prarado Afganistane).
Netyčia atskleidė tikrą statistiką?
Patys ukrainiečiai kovo 17-ąją (kai buvo paskelbtas minėtas vaizdo įrašas) buvo suskaičiavę, kad Rusija prarado net daugiau – apie 13,8 tūkst. (Finansų ministerijos duomenimis) ar 14 tūkst. (Gynybos ministerijos duomenimis) žmonių.
Aukų skaičius 15 tūkst. – kiek sovietų karių žuvo Afganistane – perkopė tik kovo 21 d.
„Times of India“ portalo teigimu, per 20 karo dienų – kaip tik tokį laikotarpį minėjo baltarusiai – Rusija prarado daugiau nei 7 tūkst. karių. Tai buvo perpus mažiau nei nurodyta vaizdo įraše ir maždaug tiek pat, kiek JAV karių žuvo per 20 metų Afganistane (2 461) bei Irake (2021 m. vidurio duomenimis – 4 431).
NATO vertinimas apėmė gerokai platesnį diapazoną. Pasak „Time“ cituoto neįvardyto Aljanso pareigūno, per keturias savaites Rusija galėjo prarasti 7-15 tūkst. karių.
„The Washington Post“ nurodė, kad per beveik mėnesį Ukrainoje žuvo, buvo sužeisti, paimti nelaisvėn ar dingo 30-40 tūkst. Rusijos karių.
Abu vertinimai buvo paremti Ukrainos ir – sąmoningai ar ne – Rusijos pateikta bei žvalgybos surinkta informacija. Sužeistųjų skaičių NATO analitikai nustatė remdamiesi ankstesnių konfliktų duomenimis – vienam žuvusiajam paprastai tenka trys sužeistieji.
Rusija iki to laiko buvo pranešusi apie 498 savo karių žūtis – toks skaičius buvo paskelbtas pačioje kovo pradžioje ir kelias savaites neatnaujintas.
Tik kovo 25-ąją Rusijos Gynybos ministerija pranešė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo gerokai mažiau – 1 351 Rusijos karys, o 3 825 buvo sužeisti.
Taip pat skaitykite: Černobajivka Nr. 2: Rusijos karius sumuša, bet jie vis sugrįžta
Beje, keliomis dienomis anksčiau prokremliškas leidinys „Komsomolskaja pravda“ maždaug pusvalandžiui buvo paskelbęs, kad žuvusiųjų per „specialiąją operaciją“ Ukrainoje skaičius neviršija 10 tūkst.
Taip bandyta paneigti Ukrainos kasdien skelbiamą informaciją. Tos dienos duomenimis, Rusijos pajėgos buvo netekusios 96 orlaivių, 118 sraigtasparnių ir 14,7 tūkst. karių.
„Rusijos Gynybos ministerija neigia Ukrainos generalinio štabo informaciją apie tariamus didelio masto Rusijos ginkluotųjų pajėgų nuostolius Ukrainoje, – buvo rašoma straipsnyje. – Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, per specialiąją operaciją Ukrainoje žuvo 9 861 ir buvo sužeisti 16 153 žmonės.“
Neilgai trukus šios pastraipos straipsnyje nebeliko, bet ją vis dar galima rasti archyvuotoje svetainės versijoje.
Tikslūs skaičiai – tik po karo
Įvertinti tikrąjį praradimų mastą kol kas sunku dėl vadinamojo karo rūko. Šis iš simuliacinių karo žaidimų atėjęs terminas apibūdina abiejų pusių patiriamą netikrumą dėl savo ir priešo pajėgumų, taip pat – priešo ketinimų per konkretų mūšį, operaciją ar visą karą
Savo tyrimais garsėjantis bulgarų žurnalistas Christo Grozevas pripažįsta, kad tikrąjį aukų skaičių pasakyti nelengva: „Niekas negali tiksliai skaičiuoti. Tai nėra prioritetas nei Ukrainai, nei Rusijai.“
Nepriklausomų rusų žurnalistų Pavelo Kanygino ir Nataljos Ždanovos kanale „Laukite tęsinio“ jis pasakojo su kolegomis iš „Bellingcat“ nustojęs žuvusiuosius skaičiuoti ties maždaug 3 tūkst.
Jie bandė tai daryti pagal sunaikintų tankų ir kitos sunkiosios karinės technikos skaičių – žinant, kiek žmonių turi sudaryti jų įgulą, po atakos galima įvertinti žuvusiųjų skaičių. Bet tai vis tiek esąs nelengvas darbas, nes kiek tiksliai žmonių būna ir žūva, pavyzdžiui, sunaikintame tanke, įvertinti sunku.
„Yra svarbesnių dalykų nei skaičiuoti aukas“, – apibendrino Ch.Grozevas.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius savo ruožtu paaiškino, kad savų nuostolių Kijevas neatskleis iki karo pabaigos.
„Nė viena kariuomenė karo metu nenurodo, kiek praradusi. Tai tiesiog uždrausta. Visų pirma, tai yra valstybės paslaptis. Antra, tai gali padėti priešui įvertinti savo veiksmų efektyvumą“, – interviu BBC aiškino jis.
Tikslus skaičius esą buvo paskelbtas tik pirmą atakų dieną – 46. Vėliau viešinti tikslią informaciją esą būtų savižudybė.
Kartu O.Arestovyčius pabrėžė, kad Rusija savų aukų skaičių sumažina dešimtkart.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
