Tikslų momentą, kada 89 metų karalienė taps ilgiausiai valdžiusia monarche, sunku nustatyti, nes nėra tiksliai žinomas laikas, kada mirė jos tėvas karalius Jurgis VI, kuris užgeso miegodamas 1952 metais.
Tačiau Elizabeth II šia proga nerengs jokių iškilmių, tą sukaktį paminėdama tik dar vienu viešu susitikimu – atidarydama naują geležinkelio liniją Škotijoje. Taip pat neplanuojama jokių didelių gatvės švenčių arba oficialių renginių.
Toks elgesys atitinka santūrų šios monarchės valdymą, perimtą iš jos tėvo, taip pat iš senelio – karaliaus Jurgio V.
Ši karalienė „pasiekė nepriekaištingo principingumo rekordą“, sako istorikas Davidas Starkey.
„Manau, ji yra nepaprastai gerbiama. Ji atliko savo vaidmenį neabejotinai oriai. Šiame atviro jausmų demonstravimo amžiuje ji elgėsi ... šiek tiek senamadiškai“, – pridūrė jis.
Per karalienės Victorios valdymą, trukusį 63 metus ir 216 dienas (1837–1901), Britanija labiausiai suklestėjo kaip pasaulinė imperija ir išgyveno milžinišką pramonės plėtrą, tačiau valdant dabartinei karalienei valstybė smarkiai sumažėjo.
Jai valdant Britanija buvo atstatyta po Antrojo pasaulinio karo, išardė savo imperiją ir atsigręžė į Europą.
Karalystė atlaikė ekonomikos nuosmukį 8-ame dešimtmetyje ir džiaugėsi jos atsikūrimu 9-ame, išgyveno neramumus Šiaurės Airijoje, susitaikė su mažiau nuolankios visuomenės susikūrimu ir masine imigracija, pakeitusia šalies sanklodą.
Karalienė taip pat ramiai išvedė monarchiją iš skandalų, aptemdžiusių jos valdymą 10-ame dešimtmetyje.
1992-uosiu, kai jos sūnūs princas Charlesas ir princas Andrew išsiskyrė su savo žmonomis, o dukra princesė Anne – su savo vyru, Elizabeth vadino savo annus horribilis – baisiaisiais metais.
Karalienės populiarumas labiausiai nusmuko 1997 metais, kai „žmonių princesė“ Diana, tuomet jau išsiskyrusi su jos sūnumi ir sosto įpėdiniu princu Charlesu, žuvo per automobilio katastrofą Paryžiuje.
Tuo metu Britanijos visuomenė demonstravo precedento neturintį sielvartą, o monarchė buvo kaltinama nepakankama užuojauta ir klaidingu nacionalinių nuotaikų vertinimu po tos tragedijos.
Jos sprendimas palikti šeimą, įskaitant Dianos sūnus princus Williamą ir Harry, privačiai gedėti jų rezidencijoje Škotijoje, o ne grįžti į Londoną, buvo itin nepopuliarus – kaip ir nepriimtas sprendimas nuleisti karališkąją vėliavą Bakingamo rūmuose.
Po kelias dienas trukusio didelio spaudimo Elizabeth grįžo į Londoną ir kreipėsi į tautą per nacionalinę televiziją, pradėdama lėtą monarchijos reabilitacijos procesą, po kurio jos valdymo „auksinis jubiliejus“ jau buvo šiltai atšvęstas visuomenės 2002 metais.
Britiškumo įsikūnijimas
Plimuto universiteto viešinti tyrėja Judith Rowbotham sakė: „Ji buvo soste taip ilgai, kad sunku šią šalį įsivaizduoti be jos.“
„Tai dalis svarbiausių dalykų, kuriuos prisimenate, galvodami apie britiškumą“, – pridūrė ji.
