Ekonominės krizės, vykusios pastaruosius šešerius metus, padariniai – socialiniai sunkumai bei auganti nelygybė.
Juanas Carlosas, Felipės tėvas savo paskutinėje kalboje pripažino, kad krizė, nuo kurios Ispanija tik dabar po truputį pradeda atsigauti, paliko didžiulius randus, kurie negali išnykti pernakt.
Svarbiausia būsimo karaliaus užduotis – atstatyti Ispanijos padėtį, po šios skaudžios krizės.
Krizė taip pat turėjo nemažą poveikį pagrindinėms Ispanijos institucijoms, kurios sulaukė ypač griežtos kritikos, tad daugelis baiminasi, kad vien tik ekonomikos atsigavimas nepadės susigrąžinti visuomenės pasitikėjimo.
Katalonijos krizė
1978 metais priimtoje konstitucijoje rašoma, kad monarchas veikia kaip tarpininkas ir moderatorius pagrindinėms institucijų funkcijoms, kas turėtų jam leisti spausti politinius lyderius pamiršti nesutarimus ir kartu ieškoti iškilusių problemų sprendimų.
Būsimasis karalius puikiai kalba katalonų kalba bei puikiai pažįsta patį regioną.
Didžiausia problema, su kuria teks susidurti naujajam karaliui – Katalonijos sprendimas lapkričio 9 dieną surengti referendumą dėl nepriklausomybės.
Būsimasis karalius, kuris puikiai kalba katalonų kalba bei puikiai pažįsta patį regioną, galbūt galės padėti politiniams lyderiams rasti konstruktyvų būdą išsikapstyti iš krizės, kuri tęsiasi jau ganėtinai ilgai.
Galima tikėtis pastangų derinti katalonų bei kitų tautų reikalavimus, tačiau tam gali prireikti esminių konstitucijos reformų.
Juanas Carlosas – vienas iš dabartinės politinės sistemos įkūrėjų, glaudžiai siejamas su 1978 metų konstitucija. Jo sūnus bus mažiau priklausomas nuo šio istorinio bagažo ir galbūt jausis laisviau kuriant naują konstitucinę santvarką.