Restoranai, barai uždaryti. Turistų nėra, o ir vietos gyventojai lindi namuose. Visa tai reiškia, kad žiurkių gyvenimas irgi keičiasi.
Niujorke ir kituose miestuose jau pastebėta, kad žiurkės, vejamos alkio, vis drąsiau – ir vis dažniau dieną, o ne tamsoje – lenda į gatves ir ieško maisto.
Ekspertai įspėja, kad šie graužikai, priklausomi nuo mūsų išmetamo maisto, netrukus gali pradėti elgtis vis agresyviau ir, pavyzdžiui, lįsti į jūsų namus – kitaip tariant, ten, kur yra ką ėsti. Toks ilgalaikis badavimo efektas.
Nerandant maisto – stresas
Rodentologo Roberto Corrigano tyrimų laukas – miesto žiurkės visame pasaulyje. Daugelis mūsų, žinoma, niekada net nesame girdėję apie tokią profesiją, tačiau šio amerikiečio darbas labai svarbus, pavyzdžiui, niujorkiečiams.
Juk Niujorke gyvena net 2 milijonai žiurkių, o jų populiaciją reikia kontroliuoti.
Šie graužikai ne tik gąsdina baikštesnius gyventojus, bet ir, tarkime, kelia pavojų požeminiam metro eismui. O R.Corriganas jau mato, kad ši pandemija tiesiogiai veikia žiurkes.
„Tai pirmasis viruso protrūkis, kai mes turime stebėti žiurkes. Žinoma, priežastis – tai, kad viskas uždaryta. Žiurkės, ypač tokiuose miestuose kaip Niujorkas, Bostonas ir Vašingtonas, labai priklausomos nuo mūsų maisto.
Tai jokia paslaptis – žiurkės maistą gauna tiesiai iš mūsų. Iš mūsų šiukšlių“, – pasakoja rodentologas.
Žiurkės, ypač tokiuose miestuose kaip Niujorkas, Bostonas ir Vašingtonas, labai priklausomos nuo mūsų maisto.
Jo teigimu, graužikai paprastai laikosi netoli prie savo išsikastų urvų. O šiuos žiurkės įsirengia butuose po grindų lentomis, skersgatviuose, rūsiuose.
Žiurkės taip pat yra naktiniai gyvūnai ir išgyvena puikiai susipažindamos su aplinka. Jos stengiasi nuo savo namų nenutolti toliau nei keliasdešimt metrų.
„Bet kai žiurkės, kaip yra pripratusios, išlenda ieškoti restoranų išmetamo maisto ir jo neranda kelias dienas iš eilės, joms įsijungia išlikimo būsena. Dėl streso žiurkės ima rodytis ne tik naktį, bet ir dieną“, – teigia R.Corriganas.
Kovos iki mirties?
Jei maisto nebus ilgai, kas tada? Rodentologas įžvelgia tris viena nuo kitos nepriklausomas galimybes.
„Jei visa tai tęsis ir jei žiurkės toliau neras nuolatinių maisto šaltinių, streso lygis dar labiau pakils. Graužikai pradės kautis iki mirties, o tada laukia žiurkių kanibalizmas dėl proteino“, – spėja R.Corriganas.
Viename Niujorko parke jis jau matė kelių tokių kovų iki mirties pėdsakų – žiurkių, kurias iki kaulų suėdė kiti graužikai.
Tiesa, įmanoma ir tai, kad žiurkės, suvokusios, kad vienoje ar kitoje teritorijoje maisto nėra, gali pradėti skirstytis ir leistis į desperatiškus kelių kilometrų žygius.
„Jos bandys rasti kitą vietą, kur galima rasti maisto. Jei neras, graužikai tiesiog išmirs. Bet yra ir trečia galimybė – kad žiurkės ims vadovautis savo nosimis“, – mano R.Corriganas.
Šių graužikų tuntai jau pasirodė Naujajame Orleane. Jei ne karantinas, čia būtų pilna turistų, bet dabar ištuštėjusiose gatvėse šmėžuoja didelės žiurkių gaujos.
Sunku išvyti iš namų – veisiasi kaip pašėlusios
Ką tai reiškia? R.Corriganas siūlo bent pabandyti nepulti į paniką, nors ir, taip, žiurkės gali nešioti mažiausiai 55 ligas.
Anot rodentologo, žiurkės negali užkrėsti nei pasiutlige, nei naująja COVID-19 infekcija, nors, tiesa, apie ją dar pernelyg mažai žinoma.
Kol kas svarbiausia apžiūrėti savo namus – ar tikrai užkirsti visi keliai žiurkėms į juos patekti? Jei gyvenate daugiabutyje, reikalaukite, kad pastato sandarumą garantuotų namo administratorius – ypač jei netoli yra koks nors tamsus skersgatvis.
Žiurkės gali nešioti mažiausiai 55 ligas, bet negali užkrėsti nei pasiutlige, nei naująja COVID-19 infekcija, nors, tiesa, apie ją dar pernelyg mažai žinoma.
„Pažeidžiamiausios vietos – tvirtai neįstatytos ar pūvančios durys. Žiurkės randa bet kokią erdvę ir išgraužia skyles, per kurias patenka į vidų. Jei jos užuodžia maistą, jos ieškos plyšio, kol jį ras“, – įspėja R.Corriganas.
Jis ragina žmones tiesiog atidžiai pasitikrinti, kaip jie gyvena, ir atsikratyti visų daiktų ar įpročių, kurie gali privilioti žiurkes. O kadangi žiurkės laikomos labai protingais gyvūnais, paplušėti gali tekti iš peties.
Anot R.Corrigano, net 26 proc. nenustatyto šaltinio gaisrų Niujorke sukelia būtent žiurkės.
Jas labai sunku išnaikinti – dar ir dėl to, kad šie graužikai labai sparčiai dauginasi. Per metus žiurkė paprastai 4–7 kartus atsiveda po 10 jauniklių.
