70 dienų uždaryti tarp namų sienų. Išeiti – tik parduotuvę maisto ar į vaistinę ir tik su specialiu užpildytu leidimu kišenėje, apsaugine kauke ant veido ir vienkartinėmis pirštinėmis ant rankų. Dirbti ar mokytis – tik iš namų nuotoliniu būdu. Į muziejų, teatrą ar kiną irgi tik iš namų, interneto platybėmis. Kavos, ledų ar aperityvo irgi tik namuose, geriausiu atveju taure su draugais susidaužti per kompiuterio ekraną „Zoom“ vaizdo konferencijų ir pokalbių platformoje. Sportuoti tik tarp namų sienų. Ir jokiu būdu jokio fizinio kontakto su kita žmogiška būtybe.
Atrodytų, katastrofiško Holivudo filmo scenarijus. Tačiau tokia 70 dienų buvo Italijos gyventojų realybė.
Laisvės pojūtį lydi baimė
Kai premjeras Giuseppe Conte pranešė, kad nuo gegužės 18-osios griežto karantino gniaužtai atleidžiami, milijonams italų ši diena tapo istorine. Bandymo atsigauti nuo pandemijos košmaro, atsistoti ant kojų ir, jei ne sugrįžti į dar vasarį normaliu laikytą gyvenimą, tai bent naujos laisvės, naujo gyvenimo pradžia.
Laisvės, kurią nemažai jaunimo interpretavo taip, kad sukėlė galvos skausmą valdžiai.
Nuo gegužės 18-osios italams leista laisvai išeiti iš namų, be jokių leidimų, tiesa, su kauke ant veido. Leidžiama susitikti su draugais, artimaisiais, kolegomis, tačiau jokio įprastinio pasisveikinimo apsikabinant ir pakštelint į abu skruostus, net rankos paspausti ginkdie negalima. Minimalus vieno metro atstumas tarp žmonių. Tokio bendravimo turi išmokti itin artimai ir daug vienas kitą liesti pratę italai.
Nuo pirmadienio keliautojų tauta save vadinantiems italams leista laisvai judėti, bet tik savo gyvenamam regione. Jei tėvai gyvena kitame regione, jei vaikai studijuoja ar dirba kitame regione, jei sužadėtinė gyvena kitame regione, pasimatymo teks palaukti bent iki birželio pradžios.
Nuo pirmadienio šalyje leista atidaryti kovo pradžioje uždarytas kavines, restoranus, kirpyklas, parduotuves, bažnyčias, muziejus.
„Kas rytą čia išgerdavau kavos puodelį. Tačiau ji dar niekada nebuvo tokia skani kaip šiandien“, – teigė espresso puodelį kavinėje prie namų išgėrusi 76 metų Rosa Pigliatelli iš Milano.
Kad kava, pyragaitis, pica ar „Aperol spritz“ kokteilis įgavo naują, neįkainojamą skonį, sako daugybė italų. Kai kurie jų už kavos puodelį prie kasos sumokėjo ne kainyne nurodytą vieną eurą, bet penkiasdešimt.
„Tai – pirmasis kavos puodelis bare po daugiau kaip dviejų mėnesių. Noriu asmeniškai prisidėti prie jūsų atsigavimo, visada taip gerai mane aptarnavote“, – nustebusiam barmenui paaiškino vienas nuolatinis „Icecafè“ Vičencoje lankytojas.
Espresso kavos puodelis bare daugybei italų dabar reiškia kur kas daugiau nei tiesiog kavą. Tai – atsigavimo, laisvės, renesanso simbolis.
Laisvės, kurią nemažai jaunimo interpretavo taip, kad sukėlė galvos skausmą valdžiai. Būriai žmonių su taurėmis rankose, be kaukių ir tikrai ne metro atstumu vienas nuo kito. Tarsi nieko nebūtų nutikę ir virusas būtų išnykęs nuo Žemės paviršiaus. Tokie vaizdai iš Romos, Padujos, Bario, Bolonijos mirgėjo socialiniuose tinkluose.
„Kova dar nebaigta, dar ne laikas vakarėliams ir pramogoms“, – komentavo premjeras G.Conte.
„Negalime išmesti į balą visų per du mėnesius įdėtų milžiniškų pastangų, – piktinosi Italijos sveikatos apsaugos ministras Roberto Speranza. – Jei susirgimų kreivė kils, būsime priversti vėl uždaryti“. Ministras priminė, kad už normų pažeidimus gresia baudos nuo 400 iki 3 tūkst. eurų.
Premjerui bei ministrui antrina ir regionų vadovai bei didmiesčių merai.
„Neturiu nieko prieš pramogas, tačiau jei taip toliau tęsis, uždarysiu barus, restoranus, paplūdimius ir vėl sandariai užsidarysime namuose“, – tiesiai šviesiai Veneto regiono gyventojams rėžė gubernatorius Luca Zaia. Jis priminė, kad atstumas ir apsauginė kaukė nėra šiaip sau rekomendacija.
„Esu sunerimęs, – sakė Bario meras Antonio Decarones. – Naujasis dekretas suteikė pojūtį, kad galime būti visi laisvi. Tačiau dabar arba kiekvienas mūsų, pradedant jaunimu, turime šią laisvę interpretuoti su dideliu atsakomybės jausmu, arba turėsime vėl uždaryti“.
Espresso kavos puodelis bare daugybei italų dabar reiškia kur kas daugiau nei tiesiog kavą. Tai – atsigavimo, laisvės, renesanso simbolis.
Kavinių savininkams meras pasiūlė klientams kartu su kokteiliais patiekti ir apsaugines kaukes.
Negali atsidaryti
Tiesa, ne visuose pamėgtuose baruose italai galėjo išgerti trokštamą espresso kavos puodelį. Ne visuose pamėgtuose restoranuose galėjo papietauti, ne visose parduotuvėse galėjo apsipirkti. Italijos verslininkus vienijančios asociacijos „Confesercenti“ teigimu, duris atvėrė tik šešios iš dešimties prekes ir paslaugas teikiančių vietų. Mažiausiai 40 proc. kavinių, barų, parduotuvių geležinių įėjimus dengiančių žaliuzių taip ir nepakėlė ir gali būti, kad niekada nebepakels.
„Be valstybės subsidijų atsidaryti negalime“, – toks užrašas kaba ant daugybės nedidukių viešojo maitinimo ir prekybos vietų.
Vieno metro atstumas tarp staliukų kavinėse ir restoranuose. Vienas klientas 40 kvadratinių metrų parduotuvėje. 10 kvadratinių metrų dviems lankytojams paplūdimio klube, jokio paplūdimio tinklinio ir vaikų žaidimų aikštelių, o skęsti apskritai draudžiama, nes gelbėtojams nurodyta jokio dirbtinio kvėpavimo burna į burną. Jokio bufeto per pusryčius viešbutyje ir jokio kavos gėrimo prie baro. Jokio fizinio kontakto, dezinfekciniai skysčiai kur bepasisuksi, šypsenas dengiančios kaukės. Tokios yra naujos taisyklės visur, kur teikiamos prekės ir paslaugos. Taisyklės, kurios, specialistų ekipą pasitelkusios vyriausybės teigimu, padės sutramdyti naująją pandemiją. Tačiau sociologų ir psichologų teigimu, negrįžtamai pakeis italų įpročius, gyvenimo būdą, mentalitetą. Ekonomistai priduria, kad šios taisyklės parklupdys tūkstančius smulkių verslininkų, kurie, kaip teigia ekspertai, yra Italijos ekonomikos garvežys.
Nors oficialiai vyriausybė leido atidaryti daugelį prekybos ir paslaugų vietų, verslininkai teigia, kad taisyklės yra tokios smaugiančios, kad atidaryti dabar tiesiog neapsimoka.
„Iki karantino mano restorane buvo 110 vietų, dabar vienu metu galiu priimti ne daugiau kaip 50 klientų. Tai reiškia, kad turiu atleisti daugiau kaip pusę personalo, o su tiek klientų nė išlaidų nepadengsiu. Be to, normos yra ne tik itin griežtos, bet ir ne visai aiškios. Atidaryti reikštų dirbti, rizikuojant baudomis“, – sako restorano Kaljario senamiestyje savininkas Alberto Melis.
„Negaliu apmokėti 100 proc. išlaidų gaudamas 30 proc. pajamų ir būti optimistas. Todėl tokiomis sąlygomis neatidarysiu“, – sako restorano Milane savininkas Alfredo Zini, kartu su keliais šimtais kolegų protestavęs miesto centre.
Tiesa ir tai, kad ne visi, net ir labai norintys, gali užeiti į atidarytą kavinę, restoraną ar kirpyklą. Nacionalinis statistikos institutas „Istat“ skaičiuoja, kad 16,4 mln. Italijos gyventojų, tai yra daugiau kaip 27 proc., baigia atsidurti ant skurdo ribos. Šimtai tūkstančių sezoninių turizmo sektoriaus darbuotojų, paslaugiai ir su šypsena aptarnavę milijonus turistų iš viso pasaulio, iki šiol nesulaukė vyriausybės žadėtų 600 eurų. Šimtai tūkstančių namų tvarkytojų, senolių prižiūrėtojų, vaikų auklių, turistų gidų, aktorių, muzikantų, smulkių ir vidutinių verslininkų jau trečią mėnesį gyvena be atlyginimo ir neįsivaizduoja, kaip ir už ką reikės pragyventi.
„Paskutinius turistus išlydėjau kovo pradžioje, kada vėl jų turėsiu – nežinau“, – sako gide Romoje dirbanti Nerija Marciukaitė. 25-erius metus Amžinajame mieste gyvenanti ir jo subtilybes turistams atskleidžianti lietuvė sakė, kad prasidėjus pandemijai staiga liko bedarbe neaišku kuriam laikui.
Kai kurie verslininkai skundžiasi, kad iki šiol neaišku nei kada, nei kaip galės dirbti.
„Kol kas dar neaišku, kada galėsiu atnaujinti verslą, – sako vestuves, krikštynas organizuojanti, šeimos restoraną ir viešbutį „Le Giare“ Sicilijoje turinti lietuvė Simona Crisafulli. – Nuo birželio lyg ir bus galima tuoktis, bet dar laukiame vyriausybės dekreto. Šiais metais turizmo ir renginių organizavimo sritys nukentės labai stipriai. Gaila ir klientų, dar prieš metus ar pusmetį planavusių savo šventes. O kol kas mes patys, kaip restoranas ir picerija, nusprendėme, jog iki birželio 3 d. neatsidarysime pilnu tempu. Tokie reikalavimai, kokie yra dabar, mums vis dar yra nepalankūs. Taigi, paliekame tik picų išsinešimui paslaugą, kuri šiuo laikotarpiu yra saugiausias variantas ne tik dėl užkrėtimo, bet ir dėl ekonominio saugumo ir atsakomybės“.
„Klientai klausia, kada galėtų planuotis atostogas Romoje, bet aš tiesiog nežinau, ką jiems atsakyti. Nuo liepos mėnesio „Ryanair“ planuoja atnaujinti skrydžius iš Vilniaus į Romą, tikiuosi, lietuviai pamažu atvažiuos“, – sako gidė N.Marciukaitė. Tuo tarpu ji po Amžinąjį miestą siūlo pasivaikščioti virtualiai: jos rengiamose viešose nemokamose ekskursijose arba mokamose individualiose ekskursijose pagal pageidavimus.
Klientai klausia, kada galėtų planuotis atostogas Romoje, bet aš tiesiog nežinau, ką jiems atsakyti, – teigė gidė.
Italijos premjeras G.Conte pareiškė, kad nuo birželio 3 d. šalis atidarys sienas Europos Sąjungos piliečiams, atvykusiems nereikės laikytis karantino. Toks premjero pareiškimas nustebino ir pačius italus. Mat vos prieš porą savaičių jie negalėjo išeiti iš namų toliau kaip 200 metrų, tik nuo pirmadienio gali laisvai judėti po savo gyvenamą regioną, iki birželio vidurio dar negalima net į teatrą nueiti, o dabar ima ir atveria sienas?
„Išvis sunkiai suprantama, kaip iki birželio 3 d. neleis net į kitą regioną nukeliauti, o jau ims ir atidarys visas sienas su Europos Sąjunga ir Šengeno zona. Stebuklai Italijoje nutinka su kiekvienu dekretu“, – stebisi S.Crisafulli.
