Sirijos pilietinis karas Inchilio miestui smogė stipriai. Vos už valandos kelio nuo Daros, kurioje prieš 6 metus kilo karą įžiebę protestai, sukilėlių valdomas miestas saugo savyje nenuilstančių mūšių įrodymus – suniokoti pastatai, išdaužyti langai, nuolaužomis virtę keliai.
Tačiau vietos paauglių grupelė sugalvojo būdą, kaip nepasiduoti. Ramesnėmis dienomis, kai kovos trumpam sustoja, jie išbėga į gatves, pakyla ant griuvėsių stogų ir šoka pirmyn.
19-metis Ibrahimas al-Kadiri pirmą kartą parkūrą atrado Jordanijoje, į kurią jis buvo pabėgęs nuo smurto Inchilyje, savo gimtajame mieste. Ekstremalus sportas kilo iš Prancūzijos kariuomenės treniruočių metodo, kuriame kariams reikia įveikti kliūčių ruožą – parcours du combattant („kario kelią“).
Pagrindinė sporto idėja – iš taško A į tašką B patekti tokiu būdu, kuris padidintų greitį ir efektyvumą. Kelyje pasitaikančias kliūtis (duris, tvoras, medžius, sienas) reikia panaudoti taip, kad jos padėtų tavo kelionei, o ne ją sustabdytų.
Parkūras jau taip išpopuliarėjęs, kad Jungtinėje Karalystėje yra pripažįstamas oficialiu sportu.
I.al-Kadiri parkūro įgūdžius parsivežė į savo gimtąjį miestą, kai į jį grįžo 2015 m. Dabar jis savo komandoje turi 15 paauglių, kurie savo triukus atlikinėja pavojingiausiose miesto vietose. Komanda savo veiksmus filmuoja, fotografuoja ir viskuo dalijasi socialiniuose tinkluose.
Tokiame sporte traumos tyko už kiekvieno kampo (ar sienos, ar tvoros) – nubrozdinimai, sumušimai, išnarinimai nutinka dažniau, nei norėtųsi. Pats I.al-Kadiri kartą kelias dienas negalėjo atsikelti iš lovos po to, kai per vieną triuką pasitempė nugarą. Tačiau kylanti rizika yra ir tai, kas vilioja.
I.al-Kadiri ir jo komandai parkūras reiškia daugiau nei vien adrenaliną. „Parkūras išveda mus iš karo atmosferos, priverčia mus pamiršti dalį savo skausmo ir liūdesio, – sakė jis „Reuters“. – Tai priverčia pasijusti mitine būtybe.“
Tokie jausmai būdingi ne tik I.al-Kadiri. Parkūras populiarus ir kitose karo draskomose pasaulio vietose – nuo Irano iki Gazos ir kt. Jis padeda jaunimui pasijusti turinčiais daugiau jėgų, kartu – ir pašėlti, pasidžiaugti jaunyste. Ir įgyti bent šiek tiek kontrolės paprastai chaotiškame savo gyvenime.
„Kai šoku nuo aukštos vietos, – sakė 18-metis, – jaučiuosi laisvas.“
