„Niekada nemanėme, kad mums reikės grįžti į Šaltojo karo laikus ir vėl rūpintis kalio jodidu, – per vertėją Bukarešte, Viktorijos rūmuose, kuriuose įsikūrusi šalies vyriausybė, sakė į pensiją išėjęs generolas N.Ciuca. – Niekada nesitikėjome tokio karo XXI amžiuje.“
Visoje Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje Rusijos įsiveržimas į Ukrainą keičia išlaidų prioritetus ir verčia vyriausybes ruoštis grėsmėms, kurios, kaip neseniai manyta, jau seniai buvo palaidotos – nuo pabėgėlių iš Europos antplūdžio iki galimo cheminio, biologinio ir net branduolinio ginklo panaudojimo, kuriam gali ryžtis Rusijos lyderis, jei pasijus užspeistas į kampą.
Rezultatas – staigūs biudžetų pertvarkymai, nes karinės išlaidos, būtiniausi sektoriai, pavyzdžiui, žemės ūkio ir energetikos, taip pat humanitarinė pagalba tampa prioritetu, o kiti žmonių poreikiai, tokie kaip švietimas ir socialinės paslaugos, gali būti nustumti į antrą planą.