Karas nubloškė Rusijos mediciną į praeitį – gydytojai bėga, o vaistų ir įrangos trūkumas myriop siunčia ligonius

Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, į emigruojančius gydytojus iš Rusijos vienijančias grupes socialiniuose tinkluose plūstelėjo nauji vartotojai. Sprendžiant iš jų aktyvumo, iš Rusijos išvyko tūkstančiai, o gal dešimtys tūkstančių kvalifikuotų gydytojų. Medikai bėgo net specialiai užsakytu reisu. Dabar Rusijos medicinos sistema susiduria su dideliais iššūkiais, skelbiama „Radio Svoboda“ tyrime.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas / „Scanpix“/AP nuotr.

Šiame tyrime „Radio Svoboda“ skelbia apie medikų pabėgimo iš Rusijos planus, kai buvo skelbiama mobilizacija, spaudimą gydytojams bei iššūkius, su kuriais įvedus sankcijas susiduria Rusijos medicinos sistema.

Tyrimui pakomentuoti situaciją šalies medicinos sektoriuje Rusijos Sveikatos apsaugos ministerija atsisakė.

Išgalvotas medikų kongresas

Dr. Michailas Laskovas, vienas garsiausių Maskvos onkologų, pernai metų rugsėjo 27 d. išvyko iš Rusijos „medicininiu lėktuvu“.

Šį užsakomąjį skrydį, kuriame buvo tik gydytojai, organizavo garsus gydytojas, o apmokėjo „Forbes“ sąraše esantis neįvardijamas Rusijos milijardierius.

Mobilizacijos bijančių kolegų pabėgimą organizavusio gydytojo ir už lėktuvo skrydį sumokėjusio milijardieriaus pavardės buvo žinomos daugeliui skrydžio keleivių, tačiau jie iki šiol šių asmenų pavardžių neatskleidžia.

VIDEO: Kas naujo fronte: Avdijivka virsta antruoju Bachmutu – G.Bagdonas paaiškina padėtį Donbase ir Kryme

Šio skrydžio keleiviai savo lėktuvą pavadino „medicininiu lėktuvu“.

Kad išvengtų problemų dėl išvykimo, „medicininio lėktuvo“ organizatoriai net sugalvojo neegzistuojantį medikų kongresą Jerevane: visiems skrydžio keleiviams išdalijo gražius kvietimus į neegzistuojantį kongresą ir visus aprūpino suvenyrais – krepšiais, užrašų knygelėmis ir rašikliais su neegzistuojančio mokslinio forumo logotipu.

Išvykimo dieną, likus dienai iki numatyto Rusijos sienų uždarymo, Jerevano Zvartno oro uostas, perpildytas lėktuvų iš Rusijos, atsisakė priimti papildomus užsakomuosius skrydžius. Tad neegzistuojantis kongresas iš Armėnijos buvo nedelsiant „perkeltas“ į Kazachstaną, „medicininio lėktuvo“ keleiviams buvo išduoti nauji kvietimai ir rugsėjo 27 d. lėktuvas saugiai išskrido į Astaną.

M.Laskovas tikino, kad visai nesiruošė emigruoti iš Rusijos. Tiesiog rugsėjo pabaigoje jam skubiai reikėjo darbo reikalais nuvykti į Bratislavą, o dėl paskelbtos mobilizacijos oro uostai buvo perpildyti, pigesnių nei 200 tūkst. rublių vertės bilietų nebuvo. Todėl gydytojas pasinaudojo galimybe skristi į komandiruotę „medicininiu lėktuvu“ už 40 tūkst. rublių – gydytojai susimokėjo už užsakomąjį skrydį, o milijardierius trūkstamą sumą padengė pats.

Tačiau kiti trys kalbinti „medicininio lėktuvo“ keleiviai teigė, kad jie negalvojo, jog skrenda tiesiog verslo reikalais ir taupo laiką bei pinigus. Mobilizacija juos tikrai išgąsdino, jie rimtai tikėjo, kad kitą dieną šalies sienos bus uždarytos.

Pabėgo iki 2 proc. medikų?

„Radio Svoboda“ atliktame tyrime keliamas klausimas, ar galima manyti, kad Rusijos medicina smarkiai nukentės dėl 0,1 proc. gydytojų, kurie pabėgo iš šalies?

Net jei išvyko tokie garsūs medikai kaip minėtas M.Laskovas.

Publikacijoje sakoma, kad net jei gydytojai, nenorėję dalyvauti karinėje agresijoje prieš Ukrainą, pabėgo iš šalies ne tik „medicininiu lėktuvu“, bet ir kitais lėktuvais, traukiniais ir automobiliais, vis tiek sunku manyti, kad šalį paliko daugiau nei 2 proc. gydytojų.

Atlikto tyrimo metu nerasta duomenų apie reikšmingą padidėjusio personalo trūkumą nei prasidėjus karui 2022 metų vasarį-kovą, nei paskelbus mobilizaciją rugsėjį-spalį.

„Emigravo tūkstančiai gydytojų, bet tikrai ne šimtai tūkstančių ir tikrai ne tiek, kad Rusijos sveikatos priežiūros sistema liktų be specialistų“, – sakoma publikacijoje.

Čia pat primenama, kad praėjusių metų lapkričio 23 d., Valstybės Dūmoje kalbėjo Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraško, kuris nors ir teigiamai įvertino Rusijos medicinos situaciją, tačiau vis dėlto pripažino, kad Rusijoje nėra pakankamai gydytojų, ypač terapeutų, onkologų ir kardiologų.

Ministras tuomet drąsino Rusijos deputatus, kad dėl naujų mokymo programų gydytojų trūkumas mažėja, tačiau savo kalboje nė žodžiu neužsiminė apie išvykstančius iš šalies medikus.

Spaudimas medikams

„Radio Svoboda“ tyrime skelbia, kad Rusijos valdžios institucijos itin jautriai reaguoja į kritiką, kurią viešai išsako medikai, ir pateikia kelių medikų patirtis.

Štai Maskvos ligoninės Nr. 52 vyriausiajai gydytojai Marijanai Lysenko teko priimti sunkų sprendimą.

Vos tik jos vadovaujamos įstaigos gydytojas Aleksandras Vaniukovas paskelbė Aleksejų Navalną palaikantį laišką, ligoninės adresu pasipylė smerkiami elektroniniai laiškai iš galimai net neegzistuojančių žmonių. A.Vaniukovas buvo apkaltintas „Rusijos valdžios diskreditavimu“, interviu davimu „užsienio agentų“ žiniasklaidai, „prisidėjimu prie specialiosios karinės operacijos diskreditavimo“.

Iš įstaigos vyriausiosios gydytojos buvo reikalaujama, kad A.Vaniukovas būtų nedelsiant atleistas iš darbo. Nors M.Lysenko nevertino savo pavaldinių pagal jų pareiškimus, paskelbiamus už klinikos ribų, tačiau du ligoninės darbuotojai pripažino, kad ji sulaukė piktų skambučių iš Sveikatos apsaugos ministerijos.

Tuo metu Dmitrijaus Rogačiovo nacionalinio medicinos tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas mokslui profesorius Aleksejus Maščanas laikraščiui „Izvestija“ papasakojo apie vaistų tiekimo sutrikimus. Jau kitą dieną po interviu paskelbimo profesorius atsisakė ką nors komentuoti plačiau „Radio Svoboda“ atliekamam tyrimui, nors visuomet mielai dalindavosi savo įžvalgomis.

Leidiniui „Izvestija“ A.Maščanas pasakojo, kad reikiami vaistai ne visai prapuolė, o tiesiog „sutriko jų logistika“ – farmacijos gigantai pasitraukė iš Rusijos rinkos, tačiau gyvybiškai svarbūs klinikiniai vaistai ir toliau tiekiami. Bėda tik ta, kad dėl Rusijai įvestų sankcijų, susijusių su karu, vaistus pasienyje tenka perkrauti iš vieno sunkvežimio į kitą, o tai labai paveikia pristatymo laiką.

Problemos dėl vaistų

Sutrikusi vaistų logistika apsunkina gyvenimą ligoniams. Liubeko universitetinės ligoninės hematologė Maria Schneider pateikia situacijos apibūdinimą.

Sergant ūmine promielocitine leukemija per pirmąsias septynias dienas nuo ligos pradžios miršta 7-8 proc. pacientų. Tuo tarpu ši leukemija lengvai gydoma arseno trioksidu ir retinoine rūgštimi, netgi be jokios chemoterapijos. Vienintelis iššūkis – laikas. Gydymo negalima atidėti mėnesiui, savaitei ar net dienai.

Kadangi originalių vaistų pristatymo laikas yra nereguliarus, gydytojams tenka pacientus gydyti rusiškais arba indiškais generiniais vaistais, tačiau jų kokybė yra neprognozuojama.

Generiniams vaistams nėra privalomos periodinės kontrolės, gydytojas negali žinoti, ar vaistas yra toks pat veiksmingas kaip ir prieš metus, ar vaistai tuo pačiu pavadinimu, bet pagaminti skirtingais mėnesiais arba skirtingose gamyklose, skiriasi vienas nuo kito.

Kita problema – eksperimentiniai vaistai. Interviu laikraščiui „Izvestija“ profesorius tuomet A.Maščanas sakė, kad kad iš 40 klinikinių tyrimų, kurie turėjo būti atlikti jo klinikoje 2022 m., 30 buvo nutraukti arba nepradėti. Profesorius to viešai neįvardijo, bet, kaip skelbiama „Radio Svoboda“ publikacijoje, klinikiniuose tyrimuose paprastai dalyvauja vaikai, kuriems nėra kitos vilties, kaip tik nauji vaistai.

Aukštosios onkologijos mokyklos vadovas daktaras Ilja Fomincevas aiškina, kad trisdešimties tyrimų nutraukimas reiškia, jog kelios dešimtys kraujo vėžiu sergančių vaikų prarado paskutinę viltį, rizikuoja mirti arba sulaukti neįgalumą sukeliančių komplikacijų, kurių gydytojai bandė išvengti naudodami eksperimentinį gydymą.

Medicininės įrangos iššūkiai

A.Maščanas minėtame interviu neužsiminė apie problemas, susijusias su medicininės įrangos tiekimu.

„Radio Svoboda“ savo tyrime primena, kad iš Rusijos pasitraukė vienas svarbiausių medicininės įrangos Dmitrijaus Rogačiovo nacionaliniam medicinos tyrimų centrui tiekėjų – Vokietijos bendrovė „Miltenyi Biotec“. Ši bendrovė tyrimų centrui tiekė vienkartinius aparatus, kuriais iš donoro kaulų čiulpų prieš transplantaciją pašalinamos imuninės ląstelės ir limfocitai. Taip gydytojai bando išvengti vienos iš grėsmingiausių, dažnai mirtinų transplantaciją lydinčių komplikacijų – transplantato ir šeimininko ligos, kai persodinti kaulų čiulpai pradeda atmesti ir pulti recipiento organizmą.

Dr. Maria Schneider, iki 2013 m. dirbusi Dmitrijaus Rogačiovo nacionaliniame medicinos tyrimų centre, o dabar dirbanti vyresniąja vaikų hematologe Šlėzvigo-Holšteino universitetinėje ligoninėje Liubeko mieste Vokietijoje, sako, kad jei vietoj transplantato valymo taikomi kiti ligos prevencijos metodai, tai užtrunka maždaug savaitę ilgiau.

Tai reiškia, kad kiekvienas pacientas klinikoje transplantacijos lovoje praleidžia ilgiau – kitaip tariant, su „Miltenyi Biotec“ prietaisais tyrimų centras galėtų atlikti 200 kaulų čiulpų transplantacijų per metus, o be šių prietaisų – ne daugiau kaip 150.

Publikacijoje skelbiama, kad šis tyrimų institutas susiduria su dar viena problema, kuri viešai nekomentuojama.

Iš šalies pasitraukus bendrovei „Miltenyi Biotec“ nutrūko kraujo vėžio gydymo CAR-T ląstelėmis metodų tyrimai – tai buvo ateities technologija. Prieš Rusijos sukeltą karą Ukrainoje Dmitrijaus Rogačiovo nacionaliniame medicinos tyrimų centre per trejus metus toks gydymas buvo pritaikytas šešioms dešimtims pacientų. CAR-T tyrimuose dalyvavo ir kitos Rusijos klinikos – Valstybinis hematologijos tyrimų centras Maskvoje, Petrovo onkologijos institutas Sankt Peterburge.

Dabar tyrimai nutraukti. Galima atrasti tyrimams reikalingų kiniškų atitikmenų, tačiau jie neprilygsta „Miltenyi Biotec“ kokybei ir jais negalima pasiekti panašių gydymo rezultatų.

Tyrime pasakojama, kad privačiuose pokalbiuose prieš karą Rusijos medikai dažniausiai aptardavo sudėtingus medicininius atvejus, neįprastus pacientus. Tačiau dabar medikų pokalbiai sukasi kitokiomis temomis – daugiausiai ko nors ieškoma: vaistų, medicininių įrankių, įrangos, kurią būtų galima pasiskolinti ir kuri yra reikalinga pacientams.

Dar daugiau iššūkių

Paskelbtame tyrime pasakojama, kad Rusijoje buvo susiduriama su populiaraus antibiotiko „Amoksiklav“ trūkumu. Jam vaistinėse atsiradus – pritrūkta kitų vaistų. Gyventojams vis žadama, kad sveikatai palaikyti būtini medikamentai artimiausiu metu atsiras arba bus rasti atitikmenys jiems.

Tačiau jei vaistų trūkumą pastebi gyventojai, visai kitokie iššūkiai tenka medicininėse laboratorijose dirbantiems specialistams. Šie kalba tik anonimiškai, nes bijo Rusijos valdžios institucijų keršto – gali būti lengvai pakeičiama tokių laboratorijų licencijavimo tvarka, verslas sunaikintas, o gyventojai to net nepajus, nes mažai kas supranta, kokiu lygiu medicininiai tyrimai vykdomi.

„Radio Svoboda“ skelbiamame tyrime kalbintas gydytojas Aleksandras Vaniukovas pasakojo, kad Rusijoje yra tik dvi laboratorinių tyrimų rūšys, kurias gerai sekasi atlikti. Pirma, PGR – ja galima nustatyti virusus, diagnozuoti hepatitą, ŽIV, COVID-19 ir pan. Antra, fermentinis imunologinis tyrimas – jo pagalba nustatomos bakterinės infekcijos.

Visi kiti laboratoriniai tyrimai Rusijoje priklauso nuo importo galimybių. Bendrieji kraujo tyrimai, fermentų ir mikroelementų tyrimai, visi mikroskopiniai tyrimai, kai ligos sukėlėją reikia aptikti mikroskopu, tyrimai, kuriais siekiama kraujyje rasti kokią nors medžiagą, pavyzdžiui, cukrų, – visa tai neįsivaizduojama be užsienio bendrovių įrangos, reagentų ir technologijų. Bėda ta, kad laboratorinės įrangos ir reagentų gamintojai plačiajai visuomenei nežinomi.

Nesunku pastebėti, kad iš Rusijos rinkos pasitraukė IKEA ir „McDonalds“, tačiau niekas, išskyrus medicinos specialistus, nepastebėjo, kad pasitraukė amerikiečių „ThermoFisher Scientific“, šveicarų „Tecan“ ar japonų „Sysmex“.

Dviejų konkuruojančių privačių Rusijos laboratorijų technologai, nepriklausomai vienas nuo kito, pasakoja, kad, pavyzdžiui, dabar gydytojas negali sužinoti, ar paciento cukraus arba cholesterolio kiekis sumažėjo dėl to, kad gydymas suveikė, ar dėl to, kad tyrimai buvo atlikti ne su japoniškais, kaip praėjusį kartą, o su kiniškais reagentais.

Tačiau čia iššūkiai nesibaigia.

Jei medicinos įranga iš Europos buvo reguliariai gabenama keliais ir geležinkeliais, tai iš Kinijos ji plaukia jūra – ir pristatoma du kartus per metus. Tai reiškia, kad jei medicininiame prietaise kas nors sugenda ir užsakoma atsarginė dalis, ji bus pristatyta po šešių mėnesių, o prietaisas visą tą laiką neveiks. Be to, reikalinga dalis gali būti iš viso neatsiunčiama: daugeliui medicinos prietaisų embargas netaikomas, tačiau jiems skirtos atsarginės dalys – vamzdeliai, laidai ir mikroschemos – turi dvejopą paskirtį, taikią ir karinę, todėl jas teks gabenti kontrabanda per trečiąsias šalis.

Dauguma medicinos įrangą gaminančių įmonių prieš karą tiekė ją Rusijos laboratorijoms nemokamai, uždirbdamos ne iš paties prietaiso pardavimo, o iš to, kad laboratorija daug metų pirks jam skirtus reagentus. Dabar tokios sutartys jau yra praeitis.

Atsilikusi medicina

„Radio Svoboda“ skelbiamame tyrime sakoma, kad net ir tūkstančiai Rusijos medicinos sistemą palikusių ir iš šalies išvykusių specialistų gali pasirodyti esantys labai svarbūs. Rusijos medicinos atsilikimas pasireiškia ne tuo, kad nėra modernių technologijų ar aukštos kvalifikacijos specialistų, o tuo, kad šios technologijos ir specialistai yra reti.

Štai nuo paprasčiausio apendicito Rusijoje nemirštama. Tačiau, pasak Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiojo chirurgo akademiko Amirano Revišvilio, 2021 m. tik 37,5 proc. apendektomijų Rusijoje buvo atlikta laparoskopiniu būdu. Tuo pat metu Vokietijoje apendicitas laparoskopiniu būdu pašalinamas 95,3 proc. atvejų. Tai reiškia, kad Rusijoje po tokios operacijos dvi savaites vaikščiosite susikūprinę, o Vokietijoje atsikelsite kitą rytą ir grįšite namo su nedideliu diskomfortu.

Panašų medicininį atsilikimą galima rasti beveik bet kurioje Rusijos sveikatos priežiūros srityje, sakome skelbiamoje publikacijoje.

Pavyzdžiui, amputacijos. Sergant cukriniu diabetu ir ateroskleroze, apatinių galūnių kraujagyslės kartais taip užsikemša, kad prasideda gangrena. Norint išgelbėti pacientą nuo mirties, kojas galima amputuoti arba užsikimšusias kraujagysles išvalyti. JAV kasmet 1 mln. gyventojų tenka 280-300 amputacijų, Europoje – 250, Japonijoje – 210. O Rusijoje kasmet – 500 amputacijų.

„Radio Svoboda“ daro išvadą, kad dėl karo iš Rusijos išvyko nedaug gydytojų, tačiau pasitraukė daugelis tų, kurie rimtai keitė ir išplėtojo Rusijos mediciną.

Čia pat pateikiamas pavyzdys – Pavlenko mokykla, kurioje siekiama išugdyti modernius ir kompetentingus onkologus, kurių Rusijoje taip trūksta.

Mokyklos direktorė Nadežda Kuznecova savo vadovaujamos įstaigos efektyvumą matuoja taip – vienas mokyklos absolventas per metus išoperuoja du šimtus žmonių, per dešimt metų jis išgelbės du tūkstančius, o per savo karjerą jis išgelbės aštuonis tūkstančius žmonių. Be to, šis medikas turės mokinių, pasekėjų. Direktorė sako, kad net vieno modernaus ir kompetentingo gydytojo buvimas ligoninėje visiškai pakeičia pačią atmosferą joje, žmonės pradeda siekti, bandyti, mokytis.

Tačiau per dvejus metus Pavlenko mokykla išleido tik keturis aukštos klasės onkologus. Dabar mokykloje mokosi dar trylika jaunų gydytojų.

„Jei rimtai manome, kad tik septyniolika aukštos klasės gydytojų gali iš esmės pagerinti Rusijos medicinos būklę, tai kaip ją paveiks tūkstančių išvykimas?“, – tyrime klausia „Radio Svoboda“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis